Gal mūsų nereikės?
„Šeimos gydytojo specialybė mane žavi tuo, kad leidžia žmogų lydėti visą gyvenimą, – sako rezidentas Tomas Liukaitis, Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) narys. Jis pripažino, kad besimokant medicinos jį traukė daugelis sričių – galbūt tai lėmė, dėl ko galiausiai pasirinko šeimos gydytojo profesiją. – Ši sritis apima visas organizmo sistemas, platų pacientų ratą – nuo naujagimio iki seniausio žmogaus.“
 
T.Liukaitis pastebėjo, kad dabar šeimos gydytojo rezidentūros konkursai didesni, specialybė įgavusi daugiau prestižo. Jaunus medikus traukia jos teikiama galimybė realizuoti pašaukimą ir kurti pokytį visuomenėje. „Mažesniame miestelyje per pacientus tu gali keisti net bendruomenės mentalitetą, užsiimti prevencija, pamažu kurti sveikesnę aplinką. Tai išties žavi“, – kalbėjo rezidentas.
 
Tačiau pastaruoju metu tiek jis, tiek jo kolegos svarsto „dėl visa ko“ įgyti kitą specializaciją, nes skaitant reformos aprašymą kyla nerimas, kad įgytų kompetencijų nepanaudos. „Gal mūsų, šeimos gydytojų, nereikės? Nes jei planuojama, jog miesteliuose iki 21 tūkstančio gyventojų šeimos gydytojas galėsi teikti tik LOR ir oftalmologijos paslaugas, o didžiuosiuose miestuose – net ir to negalės, deklaruojamas šeimos medicinos stiprinimas kelia klausimą – ar tikrai?“ – abejojo JGA narys.
 
Kuo baigsis – rodo poliklinikų pavyzdys
Nerimą sėja numatytas pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros jungimas, kuris, šeimos gydytojų bendruomenės manymu, kelia daug grėsmių šiai institucijai. Patikrinti, kaip jis veikia, nesunku – užtenka pažiūrėti į didžiąsias poliklinikas.
 

„Žmones veikia ekonominiai stimulai, – konstatuoja Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos ir Jaunųjų gydytojų asociacijos narė Kristina Grigaliūnaitė. – Sudėjus pirminę ir antrinę priežiūrą į vieną finansinį krepšelį didžiosiose poliklinikose turime, kad mėnesio ar kito laikotarpio pabaigoje iš administracijos gauname aiškią žinutę: mieli šeimos gydytojai, šį mėnesį pas mus per mažai konsultacijų pas nefrologus, tad būkite geri – reikia nereikia – vis tiek nusiųskit, nes nuo to priklauso pinigai.“

 
Šia ydinga praktika šeimos gydytojai skundėsi jau ne kartą. Rašant perteklinius siuntimus apkraunama sveikatos sistema: didėja specialistų darbo krūvis, kainuoja valstybei, o paciento kelias nuo problemos iki sprendimo itin išilgėja.
 
Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos atstovė Kristina Ziutelienė teigė, kad dėl panašių priežasčių prestižinė Pasaulio šeimos gydytojų organizacija griežtai rekomenduoja atskirti pirminę ir antrinę grandis. K.Ziutelienė abejojo, ar pagrįstai Lietuvoje taikomas Slovėnijos modelis: „Ten reforma įvykdyta neseniai ir trūksta ilgalaikių rezultatų. Be to, Slovėnijoje stebimas šeimos gydytojų stojimo į šeimos rezidentūrą sumažėjimas.“ Slovėnijoje didžioji dalis gyventojų turi privatų sveikatos draudimą, todėl svarstoma, ar jis tikrai adekvatus Lietuvai.
 
Nesupranta: kam tada reforma?

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas Eimantas Brazaitis dvejojo, ar tikrai verta daryti tokio pobūdžio reformą: „O gal reikėtų įvertinti dabartinės sistemos trūkumus ir juos koreguoti?“ – svarstė jis.

 
Šiai minčiai antrino ir gydytoja Alma Astafjeva, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė. „Projekte kalbama, kad reikia plėsti pirminio lygio gydytojo komandą. Bet ta komanda ir dabar jau veikianti bei galiojanti, tik trūksta finansavimo, kad ją priimtume į savo komandą... Ne viename posėdyje su sveikatos viceministre kalbėjome apie tai, sakėme: mes turime tuos narius, duokite mums pinigų iš ko algą mokėt“, – prisiminė A.Astafjeva.
Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos narė, prof. Ida Liseckienė teigia, kad Lietuva yra pavyzdys ES, kaip kurti pirminę sveikatos priežiūrą. „Esame matomi tarptautinėje erdvėje, pernai baigėsi didžiausias tyrimas Europos Sąjungoje „Chrodis plius“, kuriame irgi buvome lyderiai“, – džiaugėsi I.Liseckienė.
 
Tačiau premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė šeimos gydytojus toliau ramino, kad niekas nesikėsina į jų instituciją. „Niekas kompetencijų nedraudžia taikyti praktikoje. Plėsti ar neplėsti komandą – kiekvienos įstaigos kryptis ir prioritetas.“ Ji pridūrė, kad reformoje išdėstytas kiekvienas fragmentas, „netgi iki tokios smulkmenos kaip pavėžėjimas“.
 
Apkaltino pačius
Šeimos gydytojų atstovai vienas per kitą tvirtino, kad SAM kuriant reformą su jais nesitarė, o kvietė tik į sprendimų pristatymus. „Mes esame nusivylę, nes nebuvo kreiptasi nei į mūsų kolegiją, nei į profesinę sąjungą ir negalėjome pasidalinti tikra moksline patirtimi. Esame pasirengę bendradarbiauti. Kolegija negavo užklausos, nors daug metų bendradarbiavome su SAM rengiant įvairius dokumentus“, – kalbėjo I.Liseckienė.
 
SAM veikia Šeimos medicinos politikos grupė, kuriai priklauso nemažai narių iš čia pasisakiusių. Viceministrės Danguolės Jankauskienės teigimu, iš šeimos gydytojų atstovų nebuvo gauta jokių pasiūlymų. „Nežinau, kaip jūs šiandien čia susiorganizavote ir atėjote skųstis“, – stebėjosi ji. SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja Rasa Biekšienė aiškino, kad visa bėda ta, kad kai reikia pagalbos iš šeimos gydytojų, jos tiesiog nesulaukiama. „Ir paskutinį kartą, kai mes tiesiog intensyviai ir taip pakankamai kibiai prašėme pagalbos dėl šeimos medicinos plėtros veiksmų plano, numatant naujas šeimos medicinos veiklas, kaip galėtume pridėti į planą naujų priemonių. Deja, nė vieno siūlymo nesulaukėme, tas liūdina ir trikdo mūsų darbą“, – apgailestavo SAM atstovė.
 
Tačiau medikai jaučiasi tiesiog vedžiojami už nosies. Sutrikdyti tokių priekaištų šeimos gydytojų atstovai pašte patikrino iš ministerijos gautus kvietimus ir tik dar kartą L.S. patvirtino, kad esminiais, su reforma susijusiais klausimais jie nebuvo kviečiami. Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė teigia, kad visi kvietimai lietė mažos reikšmės poįstatyminius aktus, metodikas. „Reikia suprasti, jog SAM specialistams tai yra jų kasdienis darbas, o mes turime tiesiogines pareigas. Esame pasiryžę padėti, kai kalbama apie esmę, bet neturime laiko lakstyti į ministeriją dėl kiekvieno niekniekio“, – sakė T.Kundrotė.
 
Tyrimai lyg ant pajuokos?
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) specialistai atlieka tyrimą dėl bazinio sveikatos priežiūros paslaugų paketo savivaldybėje ir, kaip patys pasakė, yra pusiaukelėje. Tačiau užklausti, kaip šioje tyrimo stadijoje vertina ministerijos pertvarką pasakyti neturėjo ką – pasirodo, jie domisi kitų šalių modeliais ir pan. „Tyrimas eina šalia šio sprendimo. Ko gero neturime ką pristatyti pasisakant“, – konstatavo STRATA atstovė.
 
Pateikti ekspertinę nuomonę apie reformą buvo kviečiami ir trys šalies universitetai, tačiau tam buvo skirta 10 dienų. Vienintelis LSMU bandė pristatyti solidesnes išvadas, bet ir tai pripažino, kad laiko terminas neadekvatus.
 

Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius, atkreipė dėmesį, jog įstaigai priklausančių Šeimos medicinos klinikos atstovai įspėjo apie grėsmes dėl galimo šeimos gydytojo vaidmens mažėjimo, kai skirtingos grandys bus viename centre. „Perteklinių hospitalizacijų ir perteklinių konsultacijų rizika, mano manymu, tikrai egzistuoja“, – pritarė R.Jurkevičius ir siūlė ją suvaldyti per finansavimo modelius.

 
Šeimos gydytojo tyrimų krepšelį VLK taip pat žada sudaryti tik 2024 metais. „Klausiau, kodėl? Buvo atsakyta, kad reikia daug tyrimų. Tai ten skubos nėra... vizijos apie finansavimą nėra...“ – konstatavo Seimo narys, „valstietis:“ A.Veryga.
 
T.Kundrotė prisiminė, kaip dar prieš metus D.Jankauskienės klausė, kas po reformos pasikeis šeimos medicinoje, ir išgirdo atsakymą: „Nieko.“ „Aiškinamajame rašte teigiama, kokia neefektyvi medicina, kaip gydytojai apkrauti darbu – ir nieko nepasikeis? Pati WONCA primygtinai rekomenduoja atjungti priminę grandį nuo antrinės, mes jau ne vieneri metai keliame panašias problemas, tačiau jos lieka neišgirstos, – piktinosi T.Kundrotė. – Siunčiame pacientus pas neurologus vien dėl magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos, o neurologas sėdi ir pusę dienos išrašinėja siuntimus instrumentinei diagnostikai. Ar tai normalu?“ T.Kundrotė sutiko, kad pirminės ir antrinės grandies bendradarbiavimo tikrai trūksta, bet grandžių jungimas jo neužtikrina, tai rodo ir pavyzdys įstaigų, kur jos veikia po vienu stogu. „Reikia normalaus, žmogiško bendradarbiavimo platformos. Aš visą dieną šiandien bandau pagelbėti pacientui, kuriam nustatytas ketvirtos stadijos plaučių vėžys, jis dūsta, o aš negaliu skirti jam paliatyviosios priežiūros, nes e.sveikatoje pasimetė duomenys“, – rankomis skėsčiojo pašnekovė.
 
Prašė patikėti

„Mūsų garbės reikalas, kad tie pinigai, uždirbti pirminės sveikatos priežiūros, jokiu būdu negalėtų pakliūti nei į konsultacinę, nei į stacionarą“, – dievagojosi Seimo Sveikatos reikalų komiteto primininkas, konservatorius Antanas Matulas ir sakė, kad tai „paprastas technikos reikalas“. Jis teigė, kad SAM turi rasti sprendimus, kaip tai padaryti, išbiurokratinti sistemą, kad šeimos gydytojas galėtų skirti reikiamus tyrimus.

 
Anot jo, pirminės ir antrinės priežiūros jungimas turėtų padėti valdymui, kad nereikėtų dviejų laboratorijų ir pan. „Nebijokit, mes su jumis, mes jus girdime, girdėsime... Atsiprašome, jei darome klaidas, o jų darome daug“, – pripažino A.Matulas.
 
Tačiau JGA narys T.Liukaitis teigia, kad žodis „pasitikėti“ tokiam dalykui kaip reforma netinka. „Vieni gali tikėti, kiti netikėti, bet norint visą bendruomenę įtikinti, reikia parašyti juodu ant balto. Norisi saugiklių, nes juk bus leidžiami įstatymai, kurie įsigalios ir paveiks visą sveikatos sistemą“, – pastebėjo T.Liukaitis. 
T.Kundortė minėjo, kad po aštraus pokalbio Seime, Ž.Gudlevičienė prakalbo apie iniciatyvą susirinkti Vyriausybėje. „Tikrai yra ką pakalbėti, tik nežinau, kaip dabar sustabdyti ar pakreipti šitą traukinį“, – pečiais gūžčiojo T.Kundrotė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!