Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos buvo priimtos už balsavus 72 Seimo nariams, vienam buvus prieš ir šešiems parlamentarams susilaikius. Jos turėtų įsigalioti nuo kitų metų rugpjūčio.
„50 proc. Lietuvos gyventojų jau yra nubalsavę už mūsų reformas, nes jie yra palikę mažąsias ir vidutines savivaldybes ir užplūdę, jeigu galima taip pasakyti, užkimšę didžiąsias Lietuvos ligonines, nes važiuoja ir elementariausių konsultacijų, ambulatorinių ir kitų paslaugų į didžiuosius miestus, – po balsavimo žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. – Mūsų tikslas, kad apie 80 proc. galimų visų problemų žmonės galėtų spręsti arčiau namų, savo savivaldybėj.“
 
Jis taip pat atmetė opozicijos kritiką dėl naikinamų ligoninių regionuose, teigdamas, kad gydymo įstaigos liks, bet jos racionaliau teiks paslaugas.
„Kitas aspektas – mes juk nenaikiname ligoninių, kalba apie sveikatos apsaugos restruktūrizavimą, kad savivaldoje galbūt būtų atsisakoma kai kurių skyrių, kuriuose mažai pacientų, bet būtų užtikrinamas bazinis pagrindinis paketas ir žmonėms nereiktų važiuoti iš akies išsiimti šapą“, – teigė ministras.
 
Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. 
Opozicijos atstovai kritikuoja reformą, teigdami, kad pataisos neduos laukiamos naudos, šeimos gydytojai taps biurokratais, eilės pas specialistus ilgės, o paslaugų prieinamumas – mažės. Socialdemokratai po balsavimo pranešė, kad kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami vetuoti pataisas.
„Valdančiųjų sumanyta ir buldozeriu stumiama reforma lyg vikšrais traiško sveikatos sistemą – nuo šeimos gydytojų iki pacientų. Ir šiaip pirmaujame Europoje perteklinių mirčių skaičiumi. Dabar tikrai ne laikas eksperimentams“, – sako socialdemokratas Julius Sabatauskas.
 
Seime svarstant reformą grupė šeimos gydytojų buvo surengę kelis protestus, baimindamiesi, kad po reformos jų darbas iš esmės taps administracinis, nes pacientai patys galės nuspręsti, pas kokį specialistą eiti, ir tai tik padidins eiles.
Sveikatos apsaugos ministerija tokią kritiką atmeta sakydama, kad medikai remiasi tik prielaidomis.
 
Reformuojant sistemą būtų kuriamas naujas ligoninių tinklas, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą, nustatomas bazinis medicinos paslaugų paketas, privalomas visoms įstaigoms.
Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų bus nepajėgi teikti, ji galės sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Nustatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.
 
Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui.
Be to, savivaldybėse bus kuriami nauji dariniai – sveikatos centrai, kurie rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.
SAM teigimu, dėl pertvarkos gerės apmokėjimo sistema, mažės perteklinė hospitalizacija.