- Profesoriau, kaip vertinate bendradarbiavimą su kolegomis Sveikatos reikalų komitete, sprendžiant sveikatos politikos klausimus?
 
- Jaučiuosi gerai ir su visais sutariu. Nematau prasmės nesutarti, nes galiausiai visi dirbame dėl to paties tikslo – geresnės Lietuvos žmonių sveikatos. Galima kai kuriais klausimais turėti skirtingą nuomonę, bet tai nereiškia, kad negalima diskutuoti. Kol kas komitete nebuvo jokio ypatingo nuomonių išsiskyrimo.
Neabejoju, kad visi tos pačios nuomonės, jog reikia rūpintis Lietuvos žmonių sveikata ir maksimaliai prie to prisidėti – inicijuoti pokyčius, vykdyti parlamentinę kontrolę. Tačiau priemonės ir kryptys kai kur gali skirtis. Tam ir reikalinga diskusija, tam ir susirenka Seimo nariai iš įvairių frakcijų, turintys skirtingas nuomones, skirtingą patirtį.
 
- Kokie klausimai šiandien jums aktualiausi?
 
- Norėčiau, kad kiekviename posėdyje būtų svarstomas vienas asmens sveikatos priežiūros ir vienas visuomenės sveikatos priežiūros klausimas. Dažniausiai kalbama apie asmens sveikatos priežiūrą. Tiesa, čia turime daug problemų, bet prioritetas, mano galva, turėtų būti visuomenės sveikata – tai yra sveikatos ugdymas, sveikatos išsaugojimas, tuomet mažiau resursų reikės skirti ligų gydymui, kurių poreikis visuomet viršys realias galimybes.
Daug metų vis kalbama, kad pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas visuomenės sveikatai, bet de facto matome, kad taip nėra. Jau nekalbant apie finansavimą, kurio didžioji dalis visose šalyse tenka ir teks ligų diagnostikai bei gydymui. Bet visuomenės sveikata neturėtų būti našlaitė sveikatos sistemoje. O dabar tam tikra prasme yra. Užtenka pažvelgti į visuomenės sveikatos reformą: specializuotos įstaigos sunaikintos, tik buvo prisidengta gražiais žodžiais neva daugiau dėmesio bus skiriama visuomenės sveikatai ir ligų prevencijai.
 
- Neseniai pristatytoje Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje pagrindinėmis problemomis įvardintos trys sritys: aukštas mėginimų nusižudyti ir mirčių, susijusių su narkotikų vartojimu, skaičius bei aukšti sergamumo ŽIV ir lytiškai plintančiomis infekcijomis skaičiai…
 
- Kad tai yra problema – neginčijamas klausimas. Bet stebėsenos ataskaitos esmė turėtų būti išskirti svarbiausias problemas Vilniuje, į kurias pirmiausia reikėtų kreipti dėmesį. Jei tai išskirta kaip pagrindinės sveikatos problemos Vilniaus mieste, tai belieka apgailestauti. O kur širdies ir kraujagyslių ligos? Kur vaikų sveikata? Kur onkologinės ligos? Mano nuomone, standartizuoti sveikatos rodikliai, naudoti Vilniaus stebėsenos ataskaitoje, ne iki galo atspindi realius gyventojų sveikatos paslaugų poreikius. Manau, kad stebėsenos ataskaitų rengimo metodika turėtų būti peržiūrėta.
Jeigu prioritetai nebus aiškiai išdėstyti su atitinkamomis išvadomis ir pasiūlymais, kur ir kokiam sektoriui ką reikėtų daryti, kad situacija keistųsi, visuomenės sveikatos stebėsena bus tik raidžių rinkinys, eisiantis į stalčių.
 
- Pirmininkaujate Priklausomybių prevencijos komisijai. Kokios šiuo metu prioritetinės sritys?
 
- Mūsų prioritetų spektras platus – nuo nelegalių psichotropinių medžiagų vartojimo iki legalių priklausomybių: rūkymo, alkoholio, azartinių lošimų, priklausomybės nuo ekranų. Taip pat ketiname gilintis į patyčių, priklausomybių gydymo (ne)prieinamumo ir kitas problemas. Kai išsivysto priklausomybė, problemų, kurios kyla tiek priklausomam asmeniui, tiek jo šeimai, tiek visuomenei, spektras tampa gana platus. Kiek įmanoma, jau pradėjome ir toliau bandysime jas aprėpti.
 
- Skaitmeninės etikos centras inicijavo akciją „Iš telefonų – į mokyklą“. Kaip ją vertinate?
 
- Bendra idėja, kad telefonai nebūtų naudojami per pamokas ir per pertraukas ne mokymo tikslais, vienareikšmiškai yra sveikintina. Bet svarbu, kad ji būtų palaikoma bendruomenės – tiek moksleivių, tiek tėvelių, tiek pačių pedagogų.
Kitas ne ką mažiau aktualus klausimas – kaip integruoti dirbtinį intelektą į ugdymo procesą. Jei nemokysime vaikų, kaip naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, kaip jas naudoti saugiai ir maksimaliai efektyviai, paprasčiausiai atsiliksime. Dabar mūsų vaikai jau konkuruoja globaliame pasaulyje, ir kuo toliau, tuo ta konkurencija bus dar svarbesnė.
Tad pirmiausiai reikia mokyti vaikus skaitmeninės higienos, o tuomet jau reikalingos aiškios programos, parengti pedagogai ir tinkamos mokymo priemonės, kurios padėtų integruoti IT į ugdymo procesą ir vėliau – į asmeninį bei profesinį gyvenimą.
Tačiau problema ta, kad jei šiandien mokyklose trūksta net elementarių vadovėlių, tai kokybiškas skaitmeninio raštingumo mokymas tampa dar sudėtingesnis uždavinys.

- Kaip vertinate neseniai Seime pristatytą tragišką Greitosios medicinos pagalbos tarnybos situaciją?
 
- Situaciją matau nevienareikšmiškai. Tai vienas pavyzdžių, kai intencija galbūt buvo gera, bet ji nebuvo aiškiai paruošta, suprasta ir pradėta įgyvendinti. Tad dabar turime tokią situaciją ir „klimpimą“.
Jeigu reformos sustabdyti neišeina arba ją sustabdyti būtų brangu, belieka žiūrėti, kaip tą reformą modifikuoti. Reikėtų visiems kartu ieškoti, kaip maksimaliai efektyviai galėtume su tam tikromis korekcijomis ją užbaigti.
 
- Kalbant apie pertvarkas, matome ir „klampią“ Klaipėdos universiteto ligoninės situaciją….
 
- Seniai kalbama, kad didžiosios ligoninės Lietuvoje yra per didelės, o mažosios – per mažos.
Sunku valdyti didelį monstrą – nukenčia operatyvumas, ir klausimas, ar tai iš tikrųjų ekonomiškai naudinga. Lygiai taip pat ir labai mažos ligoninės, ypač jeigu jos yra netoli viena kitos, akivaizdžiai nėra ekonomiškai pagrįstos.
Tiek centralizacija, tiek decentralizacija turi būti apgalvota ir logiška.

---

 
Trumpas dosjė
1984 m. baigė Kauno medicinos instituto (dabar – LSMU) gydomosios medicinos studijas
1989 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją
1984-1986 m. – Kauno medicinos instituto Mikrobiologijos katedros dėstytojas, asistentas
1988-2009 m. – Lietuvos AIDS centro vadovas
2009-2020 m. – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius
2011 m. – Mykolo Romerio universiteto profesorius
2024 m. išrinktas į LR Seimą; Sveikatos reikalų komiteto narys, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!