- Merai akis į akį buvo susitikę su sveikatos apsaugos ministru. Jau žinote, kokia yra rajoninių gydymo įstaigų ateitis?
- Ministras pristatė Pasaulio sveikatos organizacijos informaciją apie situaciją Lietuvoje ir tada klausė, ar verta imtis pertvarkos. Mes, merai, atsakėme, kad iš ministerijos laukiame informacijos, kokia situacija verčia imtis reformos ir kurie duomenys, vertinant bendrą gydymo įstaigų kontekstą, negeri. Idant galėtume tiek rajono gyventojams, tiek savivaldybės tarybų politikams paaiškinti, kokia yra situacija. Dabar iš atskirų šaltinių girdime, kad vienas iš rodiklių vienoje ar kitoje įstaigoje – negeras. Bet su kuo jis lyginamas ir koks rezultatas būtų siektinas, nuoseklios analizės apie gydymo įstaigų būklę neturi nė vienas rajonas. Tad prašėme, kad tokia analizė būtų pateikta. Tuomet galima bus kalbėti, kuria linkme judame toliau, nes vien įstaigų stambinimas problemų tikrai neišspręs. Ministras išklausė, bet atsakymo nepateikė. Supratau, kad šios kadencijos Vyriausybė reformos nesiims, nes iki rinkimų liko nedaug laiko.
 
- Dabar ministras kalba apie savanorišką gydymo įstaigų jungimąsi – ką jūs į tai?
- Tą patį ministras kalbėjo ir susitikimo metu. Vieną svarbiausių veiksnių įvardindamas gydymo įstaigų finansinę situaciją. Jo teigimu, įstaigos, kurių finansinė situacija prastesnė, galėtų prašytis prieglobsčio pas stambesnes gydymo įstaigas su geresne finansine situacija. Pasak ministro, kuo anksčiau tai padarysime, tuo geriau, nes vėliau mažųjų stambesnės gali ir nepriimti.
 
- Bet ar bus tokių, kurie „pirštųsi“ savo noru?
- Jungiantis įstaigoms reikalingi politiniai sprendimai. Pirmiausiai reikia tiek gyventojams, tiek politikams pateikti informaciją, kodėl reforma turi būti vykdoma. Tokios informacijos, kurią galėtume apsvarstyti ir priimti sprendimus, neturime. Kitas klausimas – ar bus norinčiųjų priimti mažesnes įstaigas? Tarkime, ateis finansiškai sunkiau stovinti institucija pas kitą, didesnę ir stabilesnę, bet ar šioji norės savanoriškai priimti?
- Buvo merų, kurie keltų ranką ir sakytų: „mes norime jungtis“?
- Tikrai nebuvo. Kol nėra išsamios informacijos, tikrai nė vienas meras nepriims neapgalvoto ir neapskaičiuoto sprendimo.
 
- O ministras neištraukė ir prieš nosį merams nepamosikavo kokiu nors įstaigų reitingavimo sąrašu?
- Kad buvo tik pirminių sveikatos priežiūros centrų reitingavimas. O kai pradėjome nagrinėti atidžiau, pamatėme, jog į vieną buvo sudėtos ir mažos, ir didelės įstaigos. Todėl netolygiai ir tikrai neobjektyviai pasiskirstė. Dėl ligoninių reitingavimo... Ministras žadėjo, kad turėtų būti toks sąrašas, bet kol kas jo nematėme.
Beje, gydymo įstaigų finansinė situacija galimai bloga todėl, kad per maži tam tikrų paslaugų įkainiai, kurie universitetinių ir rajono ligoninių skiriasi. Padidinus įkainius rajoninės ligoninės išgyventų. Bet apie tai su ministru nediskutavome.
 
- Kiek suprantu, ministras labiau klausėsi, nei atsakinėjo į merams iškilusius klausimus?
- Iš esmės pristatė Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimą, kuris rodo, kad pas mus labai didelė hospitalizacija. Diskusijos apie pertvarką, dar kartą sakau, negali būti, kol nežinome, dėl ko pastaroji vykdoma ir kokių tikslų yra siekiama. Mūsų pagrindinis noras – kad gyventojai gautų kokybišką paslaugą ir kuo arčiau gyvenamosios vietos. Jei ministras bando kvestionuoti klausimą, ar gali būti visose savivaldybėse laiku pasiekiama kokybiška paslauga, sakome, kad mūsų užduotis - užtikrinti, jog mūsų gydymo įstaigose kokybiška paslauga būtų prieinama. Nes jeigu perkelsime tas paslaugas į didesnes ligonines, paslaugų prieinamumas gyventojams tikrai sumažės. Jeigu vykdysime pertvarką mažindami paslaugų prieinamumą, gerai nebus.
 
- Ar šis susitikimas jums buvo naudingas?
- Naudingas tuo, kad supratome, jog šios kadencijos Vyriausybė pertvarkos nevykdys. Ministras tai pasakė netiesiogiai. Kita vertus, mes taip pat mokame skaičiuoti – pertvarka taip greitai nevyksta, juolab kad dar analizė neatlikta ar nepateikta.
Kaip minėjau, prašėme pradėti nuo objektyvios informacijos pateikimo, po to nuo siūlymų ir krypčių. Tuomet jau galėsime priimti politinius sprendimus tarybose, kalbėtis su gyventojais ir medikais. Pastariesiems taip pat neramu. Jauni gydytojai, planuodami karjerą, nori aiškumo, tikslumo bent penkeriems metams į priekį, kad žinotų, ar verta apsistoti savivaldybėje ir joje kurti šeimos gerovę bei vaikų ateitį.

---

 
Dosjė
Gimė 1965 m. gruodžio 18 d. Smalininkuose, Jurbarko rajone, miškininko ir vaikų darželio auklėtojos šeimoje.
1973 -1984 m. mokėsi Jurbarko rajono Smalininkų vidurinėje mokykloje, 1976-1983 mokėsi Jurbarko vaikų muzikos mokykloje, mokytojo Kęstučio Vasiliausko smuiko klasėje.
1984 -1991 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos mechanizacijos fakultete, įgijo inžinieriaus – mechaniko kvalifikaciją.
1991–1993 m. dirbo Skirsnemunės audimo fabrike „Liepa“ mechaniku.
1993–1995 m. dirbo Jurbarko rajono policijos komisariate, ekonominių nusikaltimų tyrimo grupėje.
1995–1998 m. dirbo Jurbarko rajono valstybinėje mokesčių inspekcijoje Mokesčių išieškojimo ir prevencijos skyriaus vedėju.
1999–2015 m. dirbo Tauragės apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Mokestinių prievolių skyriaus Jurbarko poskyrio vedėju.
2000–2004 m. studijavo Lietuvos teisės universiteto Teisės fakultete ir įgijo teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį,
2004 – 2006 m. Mykolo Romerio universitete baigė magistrantūros studijų  teisės (specializacija – finansų teisė) programą ir įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.
Dalyvauja Jurbarko  bendruomenės visuomeninėje veikloje: groja smuiku Jurbarko kultūros centro liaudiškoje kapeloje „Mituva“, liaudiškų šokių ansamblyje „Veliuonietis“.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!