Krašto apsaugos ministerijos nuomone, šauktinių sveikatos lygis atspindi visos visuomenės sveikatos lygį. Pernai tinkami nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai pripažinti 60 proc. šauktinių, netinkami – 35 proc., o likusiems 5 proc. tarnyba buvo kuriam laikui atidėta dėl ūmių ligų ar traumų. Praktiškai pastebėta, kad šaukiamieji pagal sąrašą, palyginus su savanoriškai į tarnybą ateinančiais jaunuoliais, turi daugiau nusiskundimų, todėl jų ištyrimas užtrunka ilgiau.
 

L.S. skaičius
60
- tiek proc. šauktinių pernai pripažinti tinkami nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai.

 
Dr. J.Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karo medicinos gydytojas kapitonas Darius Urbonas teigia, kad dažniausiai jaunuoliai netinkami tarnybai dėl psichikos ir psichologinių problemų bei vidaus ligų (bronchų astmos, širdies ydos, pirminės hipertenzijos ir pan.). Kiek mažiau – dėl kelių skirtingų sveikatos sistemų bei chirurgijos-ortopedijos, traumatologijos pobūdžio ligų (ryški plokščiapadystė, ryškūs stuburo iškrypimai).
Karinės medicinos komisijos atstovų duomenimis, vertinant sergamumą, pastaraisiais metais didėja vaikų (0-17 metų), sergančių cukriniu diabetu, toliaregyste, lėtiniu otitu, stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis, artropatijomis. Lyginant su 2016 m., šiek tiek sumažėjo vaikų sergančių anemijomis, epilepsija, astma, deformuojančiomis dorsopatijomis.

---

 
Komentaras
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba vadovas Arūnas Balčiūnas:

- Tikrai pastebime, kad sveikatos būklė yra skirtinga lyginant dvi grupes, tai yra jaunuolius, kurie savo noru ateina į privalomąją karinę tarnybą ir tuos, kurie atitinka šauktinio kriterijus bei privalomai kviečiami pagal sudarytą sąrašą.
Taigi jaunuoliai, kurie savo noru ateina atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, yra žymiai geresnės sveikatos, palyginti su šauktiniais pagal sąrašą. Manyčiau, taip yra dėl to, jog asmenys, patys pareiškę norą atlikti pareigą Tėvynei, yra gerokai aktyvesni, gyvena fiziškai judresnį gyvenimo būdą, daugiau sportuoja, turi mažiau žalingų įpročių ir panašiai. 
Žvelgiant į trejų metų tendencijas (kol kas ilgesnio periodo neturime), jaunuolių, savanoriškai užsirašiusių į karinę tarnybą, procentaliai sveikatos būklė nežymiai, bet prastėja. Pavyzdžiui, 2015 m. tinkamų turėjome 85 proc., 2016 m. – 81 proc. ir 2017 m. – 77 proc. 
 
O šaukiamų pagal sąrašą jaunuolių sveikatos būklė žymiai prastesnė, tačiau stabili: 2015-2017 m. svyravo nuo 45 iki 47 proc. 
Apibendrinant galima sakyti, kad savanoriškai atėjusių atlikti karinę tarnybą sveikata yra kone dvigubai geresnė nei šaukiamų pagal sąrašą. 
Kiek esu bendravęs su karinės medicinos specialistais, jiems didelio šoko dėl gana prastos jaunuolių sveikatos būklės nėra. Kodėl? Nes gydytojai žino bendrą visos šalies situaciją – auga daug sėdinčių, mažai judančių vaikų, jaunuolių karta. Tad ir sveikatos būklė yra adekvati jų pasirinktam gyvenimo būdui. 

---

 
Karinės medicinos ekspertizės metu atliekami šie tyrimai:
širdies veiklos tyrimai (EKG, širdies kraujagyslių sistemos funkcinių tyrimų testavimas, AKS monitoravimas);
kvėpavimo sistemos tyrimas (spirometrija);
kraujo, šlapimo laboratoriniai tyrimai ir kt.;
echoskopiniai tyrimai (pilvo organų, širdies ir kt.);
endoskopiniai (gastrofibroskopijos, kolonoskopijos) tyrimai;
rentgenologinis tyrimas;
klausos tyrimas;
akių tyrimai (regos aštrumo nustatymas, regos korekcijos parinkimas, akies dugno, optinių akies terpių apžiūra ir kt.).

---

 
Šauktinis gali būti netinkamas tarnybai, jeigu turi:
širdies kraujagyslių ligų (hipertenzija, širdies ligos);
regėjimo sutrikimų;
judamojo aparato ligų (plokščiapėdystė, stuburo iškrypimai);
epilepsijos, intelekto sutrikimų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!