R.Mazaliauskienė: labai trūksta vaikų ir paauglių psichiatrų

Sima Kazarian
2021-09-24
Penktadienį Palangoje vykta Lietuvos psichiatrų asociacijos suvažiavimas, į kurį pakviesti ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. Asociacijos prezidentė, LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad psichiatrai šiame susitikime tikisi daugiau išgirsti apie artėjančią sveikatos apsaugos reformą, kuri iki šiol jiems nebuvo deramai pristatyta.
R.Mazaliauskienė: labai trūksta vaikų ir paauglių psichiatrų
„Net privačiai dirbantys psichiatrai ir psichoterapeutai sako, kad pas juos didžiulės eilės. Kai kuriems pacientams tenka laukti kelis mėnesius arba net pusmetį“, – sako LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė.

- Kai prieš pokalbį paklausiau, kaip vertinate būsimą reformą, atsakėte, kad apie ją dar nieko tikro nežinote. Kaip taip?
- Iki šiol nesu supažindinta su būsimos reformos esme. Ministerijos atstovai buvo susitikę su kai kuriais Psichiatrų asociacijos nariais, įskaitant ir mane, mažose grupelėse klausinėjo apie mūsų požiūrį į dabar egzistuojančią sistemą ir kaip mes įsivaizduojame galimus pokyčius. Tačiau koks sprendimas bus priimtas, ar bus atsižvelgta į mūsų pastebėjimus, negaliu žinoti.
 
- Ar pokalbiuose su ministerija buvo aspektų, kurie jums kelia nerimą?
- Man kilo įtarimas, kad gali būti svarstoma apie didelę pirminės sveikatos priežiūros lygio reformą. Neįsivaizduoju, kokio pobūdžio ji bus: ar psichikos sveikatos centrai bus plėtojami, ar naikinami, gal reorganizuojami, o gal skaidomi ar jungiami. Tai yra didelė pagalbą teikiančios sistemos dalis, todėl pokyčiai joje svarbūs visiems.

 
- Su kokiomis problemomis šiuo metu susiduria psichiatrų bendruomenė?
- Žiūrint, kokiu rakursu žiūrėsime. Vienas gali būti organizacinis, kitas susijęs su žmonių psichikos sveikata ir jos sutrikimais. Organizaciniu požiūriu susiduriame su tinklo problemomis. Didmiesčių – Vilniaus, Kauno, iš dalies Klaipėdos – gyventojai turi geresnę prieigą prie specialistų. Žmonėms, kurie gyvena mažesniuose miesteliuose, kaimuose, profesionalią pagalbą gauti sunkiau.
Nemenka sisteminė problema – specialistų stygius, labai trūksta vaikų ir paauglių psichiatrų. Kai kurių įstaigų bandymas juos įdarbinti už ketvirtį etato reiškia, kad žmogus turės važinėti per keturias darbo vietas. Tokiu atveju sunku kalbėti apie paslaugų kokybę ir specialisto pasitenkinimą darbu.
Bloga, nors ir gerinama bei gerėjanti situacija yra su psichoterapinėmis paslaugomis. Atlyginimo skirtumas yra toks, kad beveik neįmanoma pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų iš privataus sektoriaus į valstybines gydymo įstaigas.
 
- Neabejoju, kad pandemija pakeitė jūsų pacientų srautą...
- Dabar pagalbos besikreipiančiųjų žmonių daugiau. Dalies pacientų, turinčių sunkius psichikos sutrikimus – šizofreniją, bipolinius sutrikimus – srautas beveik nekintantis. Tačiau pastaruoju metu yra labai daug pacientų, kurie patiria nerimo sutrikimus, depresiją. Tam įtakos turėjo pandemija, nes jos metu žmonės patyrė įvairių sunkumų: vieni neteko darbo, kiti – artimųjų... Dar viena pažeidžiama grupė – moksleiviai. Jų streso lygis – siaubingas, ypač abiturientų, kurie pažeidžiami sistemos neapibrėžtumo. Dalis pacientų atvyksta kamuojami vadinamojo pokovidinio sindromo: nemigos, dirglumo, greito išsekimo, pablogėjusių kognityvinių funkcijų.
Net privačiai dirbantys psichiatrai ir psichoterapeutai sako, kad pas juos didžiulės eilės. Kai kuriems pacientams tenka laukti kelis mėnesius arba net pusmetį.
 
- Vienas šalies skaudulių – piktnaudžiavimas benzodiazepinų grupės vaistais.

- Šiuos vaistus lengva ranka rašė kai kurie gydytojai ir, beje, dažniausiai ne psichiatrai. Dėl to kai kurie žmonės juos vartojo metų metais. Nuo 2018-ųjų pradėtos rengti rekomendacijos apie benzodiazepinų grupės vaistų vartojimą. Kartu su jomis ir mokymo programos šeimos gydytojams, kaip juos racionaliai skirti, kaip nutraukti. Kai kurie šeimos gydytojai tos atsakomybės išsigando ir didžiąją dalį tokių asmenų „perleido“ psichiatrams. Daug priklausomų nuo vaistų pacientų pateko į psichikos sveikatos centrus, darbo buvo daug, kol pavyko šių vaistų vartojimą sureguliuoti. Daliai tokių žmonių jau padėta, dalis tebecirkuliuoja šeimos gydytojų sistemoje.
 
- O jei tokius vaistus skirtų tik psichiatrai?
- Nebūtų gerai, nes tai plačiai skiriami vaistai. Pacientai juos klaidingai laiko lengvais, o iš tiesų jie pavojingi dėl greito pripratimo. Tuo nepasižymi antidepresantai. Beje, lengvas depresijas gydyti bei antidepresantus skirti gali ir šeimos gydytojai, tačiau kartais jie to baiminasi ir pacientus siunčia pas psichiatrus. Tiesa, bijo ne visi. Yra tokių, kurie puikiai tvarkosi – diagnozuoja ir gydo psichikos sutrikimus, kurie priskiriami jų kompetencijai. Manyčiau, likusiųjų kompetencijas reikėtų pagal poreikį patobulinti.
 
- Kokie sisteminiai pokyčiai būtų svarbūs su psichikos sveikata dirbantiems darbuotojams?

- Reikėtų pacientui ir specialistui aiškios, teisingos ir adekvačiai finansuojamos sistemos. Kalbu apie visą mediciną. Pakartosiu banalius dalykus, kuriuos žino visi – ir medikai, ir ministerija, ir ligonių kasa. Turime juokingą situaciją su specialistų konsultacijomis: antriniame lygyje yra apmokama tik kas ketvirta konsultacija. Vadinasi, už antrą, trečią konsultacijas gydymo įstaiga iš valstybinės ligonių kasos lėšų negauna.
Įdomu, kodėl mokama būtent už kas ketvirtą konsultaciją, o ne kas už trečią ar kas dešimtą? Kas tai apskaičiavo? Iš to kyla sisteminės problemos. Kai specialistas už dalį dirbto laiko negaunama pinigų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, gydymo įstaiga, norėdama išlaikyti savo aparatą, specialistui gali priskirti konsultuoti daugiau žmonių.
Tie, kurie kuria taisykles sveikatos priežiūros sistemoje, turėtų arba patys turėti praktikos, arba klausyti tų, kurie tos praktikos turi. Kad sistema joje dirbantiems žmonėms leistų etiškai elgtis su pacientais, kad medikai gydytų taip, kaip turi gydyti, kad jie būtų gydytojai, o ne paslaugų teikėjais.
Sprendžiant žmonių psichologijos problemas svarbu pačios visuomenės požiūris, atmosfera, pasitikėjimas, įskaitant ir valdžios sprendimus. Tokiose šalyse net tik palankesnė psichikos sveikatai atmosfera, bet ir greitesnis sveikimas net po sunkių psichikos sutrikimų.

 
Dosjė
Gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė turi daugiau nei 20 metų darbo patirtį dirbant su įvairaus pobūdžio psichiatriniais sutrikimais.
Darbą VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje (buvusi Žiegždrių Psichiatrijos ligoninė) pradėjo iš karto po rezidentūros, kurią atliko Kauno Medicinos universitete. Po keleriųių metų tapo skyriaus vedėja, dar vėliau direktoriaus pavaduotoja medicinai, o nuo 2011 m. iki 2013 m. vadovavo šiai įstaigai. Gydytoja taip pat yra baigusi Sisteminės šeimos psichoterapijos kursą.
Daugelį metų dirbo Depresijų gydymo skyriuje, todėl puikiai išmano šio sudėtingo susirgimo kompleksinio gydymo ypatumus, įvertinant efektyvų medikamentinį gydymą, lydimą psichosocialinės reabilitacijos komponentų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica