- Kaip jaučiatės į LSMU rektoriaus postą atėjęs tokiu sudėtingu laikotarpiu? Negąsdina iššūkiai, kylantys dėl koronaviruso?
- Be abejo, prieš apsisprendžiant keisti karjerą ar jos profilį aplanko įvairūs pasvarstymai. Turėjau pakankamai laiko, kad viską pasverčiau. Pažįstant instituciją ir komandą iš vidaus, ir pakankamai gerai pažįstant, išorinės aplinkybės mažai ką lemia. Žinoma, COVID-19 koreguoja visą institucijos veiklą, atneša daug iššūkių. Bet gyvenime netikėtumai visada įdomūs. Puošia ir sustiprina asmenybes.
 
- Praėjo dešimt metų po Veterinarijos akademijos ir Medicinos akademijos susijungimo. Neseniai įkastos simbolinės kapsulės, žyminčios stambių universiteto projektų pradžią. Kokie jie ir kaip sustiprins universitetą?
- Tie dešimt metų universitetui buvo sėkmingi. O jūsų minėtu simboliniu aktu pažymėjome didelius ir svarbius projektus. Tokius kaip gyvūnų klinika, Kauno klinikų ciklotronas, Odontologijos fakultetas. Šie bene svarbiausi, tačiau jų numatyta ir daugiau. Visi jie ypač svarbūs universitetui.
Dabar aiškiai matome, kad gyvūnų sveikata ir jų priežiūra yra neatsiejama visuomenės gyvenimo dalis. Todėl Veterinarijos akademijai gyvūnų klinikos projektas ypač reikalingas. Ne tik gyvūnėliams, žmonėms, jų šeimininkams, bet ir veterinarijos studentams bei specialistams. Ten jie tobulins įgūdžius ir pačias gydymo galimybes. Ciklotronas – vienas rimčiausių Baltijos šalių projektų. Jis atvertų didžiules onkologinių procesų, neurodegeneracinių, kardiologinių ligų diagnostikos galimybes. O kalbant apie Odontologijos fakultetą, šiuo metu jis išbarstytas per daug pastatų. Svarbu surinkti visas sritis po vienu stogu ir ten plėsti mokslinę bazę.
 
- Kokių pokyčių esate numatęs per penkerių metų kadenciją?
- LSMU – vienas tarptautiškiausių universitetų Lietuvoje. Kas penktas studentas yra užsienietis. Kaip rektorius norėčiau dar labiau plėtoti šią sritį ir taip kelti universiteto prestižą bei respektabilumą. Kad galėtumėme konkuruoti tarptautinėse rinkose, užsienio studentams turime pateikti visiškai kitą kokybę. Kiekvienas svarsto savo investicijas ir diplomo vertę. Jau esame pasiekę gerų rezultatų, todėl nesinori sustoti.
Be abejo, bus akcentas į mokslą. Finansavimas kasmet šiek tiek gerėja. Atsiranda galimybių įvairių projektų vystymui. Todėl matau didžiulę erdvę išnaudoti visas universiteto struktūras. Tiek medicinos, tiek veterinarijos mokslo srityje. Ir netgi pasvajoti apie startuolius, mūsų mokslinių darbų įdiegimą praktikoje.
Reikia kalbėti ir apie jaunimą. Studentus. Norėtųsi, kad jie perimtų tas vertybes, kurios anksčiau buvo diegiamos mediko profesijai. Dabar ją bandoma devalvuoti kaip aptarnavimo sferą ar panašiai. Manau, kad tai - neteisingas požiūris, iškreipiantis medikų vaizdą visuomenėje. Tad ieškosime glaudesnių ryšių su studentais. Norėsiu, kad jie būtų matomi nacionaliniu lygiu. Taip pat skatinsiu jų dalyvavimą tarptautinėse organizacijose.
 
- Kalbant apie aukštojo mokslo sistemą, į kokius jos skaudulius kadenciją baigę valdantieji, jūsų nuomone, buvo numoję ranka?
- Turbūt ne girdamas, o būdamas objektyvus, pasakysiu, kad buvusi valdžia buvo... nenoriu sakyti dosni, bet ji išgirdo universiteto poreikius. Mano minėti projektai – būtent jau „nuėjusios“ valdžios ir universiteto darbo rezultatas.
Su nauja valdžia lygiai taip pat norėtųsi bendradarbiavimo, kad būtų užtikrintas pradėtų projektų tęstinumas. O namų darbus mes atliksime ir toliau tarnausime Lietuvai.
 
- Nuo kovo šalyje, panašu, liko tik viena liga – koronavirusas. Tačiau jūs turbūt geriausiai žinote, kad širdies ir kraujagyslių ligos išliko dažniausia mirties priežastimi. Vizitų pas gydytojus apribojimas, konsultavimas nuotoliniu būdu, planinių procedūrų nukėlimas... Kaip vertinate tokią situaciją? Ar bėgant nuo vilko, neužšokta ant meškos?
- Iš tiesų jūsų minimos ligos, onkologija yra dominuojančios patologijos, kurios reikalauja sprendimų čia ir dabar. Visi turėtų suprasti, kad jei didžiausios specializuotos medicinos įstaigos - Kauno ir Santaros klinikos – bus paaukotos koronavirusui, specializuotos pagalbos neliks. Todėl norėtųsi, kad mažesnės, rajoninės ligoninės prisiimtų dalį funkcijų. Deguonies terapijai skirti jos tikrai akredituotos. Visiems reikia inventorizuoti savo galimybes. Ligonių judėjimas gali ir turi būti koordinuojamas iš didžiųjų ligoninių į mažesnes, kad būtų išsaugota specializuota medicininė pagalba.
Jeigu įvyks griūtis, drastiškai padaugės pacientų, administracijos turės imtis žingsnių, kad gelbėjant kovidinius pacientus, kai kurios specializuotos medicinos sritys būtų uždarytos, stabdomos. Tai turi suprasti ir pati visuomenė. Įsisamoninti tą kalambūrišką pasakymą: „skęstančiojo gelbėjimas – paties skęstančiojo reikalas“.
 
- Septynerius metus buvote Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas. Ar dar randate laiko pomėgiui – medžioklei? 
- Medžioju daugiau nei keturiasdešimt metų. Galima sakyti, man tai perduota su mamos pienu. Mano senelis, sūnus, anūkas – visi medžiotojai. Pomėgiu užsiimu tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Dalyvauju ir sudėtingose kalnų medžioklėse.
Pomėgis išlikęs, tačiau galimybių juo užsiimti dabar, žinoma, mažiau.
 
- O su žvejyba „draugaujate“?
- Mažiau. Jei su kuo nors žvejoju, ne tik aš, bet ir niekas kitas nieko nepagauna. (Juokiasi.) Turiu kažkokią blogą aurą. Bet žuvį mėgstu.

---

 
Dosjė 
1974-1980 m. Kauno medicinos instituto Medicinos fakultetas
Nuo 1984 m. Klinika prie Sveikatos apsaugos ministerijos KMI (dabar – LSMU ligoninė Kauno klinikos), gydytojas širdies chirurgas.
1990-1993 m. dirbo Danijos ligoninėse.
Nuo 1994 m. Kauno medicinos akademijos (dabar – LSMU) ir Kauno akademinių klinikų (dabar – LSMU ligoninė Kauno klinikos Kardiochirurgijos klinikos (dabar – Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos) vadovas
1996-2004 m. Biomedicininių tyrimų instituto (BMTI) Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis (nuo 2000 – vyresnysis mokslo darbuotojas)
Nuo 2004 m. Kardiologijos instituto Klinikinės kardiologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas (nuo 2011 – vyriausiasis mokslo darbuotojas)
Nuo 2004 m. Kauno medicinos universiteto (dabar – LSMU) Kardiologijos instituto direktorius
Nuo 2005 m. Kauno medicinos universiteto (dabar – LSMU) senato narys
2015-2020 m. LSMU tarybos narys
2016-2020 m. LSMU senato pirmininkas
Nuo 2020 m. lapkričio 4 d. – LSMU rektorius

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!