Pandemijos metu organizuoti ligoninės, nepritaikytos infekcijų protrūkiams, neturinčios reikiamos infrastruktūros, darbą – nemenkas iššūkis. Kaip su juo dorojasi Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) generalinė direktorė doc. dr. Diana Žaliaduonytė? Kaip vadovei pavyksta užtikrinti sklandžią ir saugią tokios jautrios struktūros kaip ligoninės padalinio – Krikščioniškųjų gimdymo namų (KGN) veiklą?
Išskirstė zonomis
„Nors karantino metu sulaukiame mažiau pacientų, mat sustabdytos ambulatorinės bei stacionarios planinės paslaugos, veiklos pasikeitimas - didžiulis iššūkis ir administracijai, ir personalui“, - sako Respublikinės Kauno ligoninės generalinė direktorė doc. dr. D.Žaliaduonytė.
Pacientai turėtų jaustis saugūs patekdami į šią Kauno gydymo įstaigą, kur sąlygos jiems, kaip patikina ligoninės vadovė, tikrai nėra nė kiek pablogėjusios. Gal tik ilgiau šie užtrunka pradžioje, nes turi praeiti pro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus palapinę, kur turi būti atliktas „išrūšiavimas“ dėl galimo užsikrėtimo COVID-19.
„Atvykusius į ligoninę sukoncentruojame viename korpuse. Priėmimo – skubios pagalbos skyrius dabar yra padalintas į dvi dalis: į vieną pusę patenka karščiuojantys pacientai, į kitą – nekarščiuojantys. Vieną Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus dalį sukūrėme iš šiuo metu nedirbančios Konsultacinės poliklinikos patalpų. Taip atskiriami srautai nuo tų žmonių, kurie gali būti koronaviruso nešiotojai. Pacientų saugumas mums yra itin svarbus. Žinoma, ir personalui svarbu žinoti, kas, su kokiu srautu dirba, kokias tada atitinkamai apsaugos priemones turi dėvėti, kokia darbo tvarka turėtų būti“, - sako D.Žaliaduonytė.
„Laikas labai intensyvus, – tęsia RKL generalinė direktorė. – Atidžiai sekame kasdien pasipildančias SAM ir Koordinacinio centro rekomendacijas, jas adaptuojame, pertvarkome veiklą pagal esamą situaciją: rengiame ir operatyviai iškomunikuojame vidinius įsakymus, vyksta Krizės komiteto posėdžiai, poreikių ir išteklių svarstymai, darbuotojų darbo organizavimas pamainomis ir komandomis, jų perkėlimas iš vienos darbo vietos į kitą.“
„Būtina nuolatinė komunikacija su darbuotojais, – pabrėžia D.Žaliaduonytė. – Kas ką gali dirbti, kas kur perkeliamas dirbti, kompetencijų klausimai, atsakymai į klausimus „kodėl aš, kodėl ne jis?“ ir panašiai, infrastruktūros klausimai (pradedant palapinėmis ir izoliacinėmis palatomis, baigiant deguonies įvadais ir atsarginiais elektros poreikiais).“
„Džiaugiuosi komanda, darbai juda sparčiai“, – taria RKL generalinė direktorė. Regis, D.Žaliaduonytei ir jos komandai, kurią papildė ne vienas naujas veidas, su epidemijos iššūkiais sekasi dorotis: Respublikinėje Kauno ligoninėje kol kas nėra nė vieno paciento, užsikrėtusiojo koronavirusu, ligoninėje neužsikrėtė ir nė vienas personalo darbuotojas. Tiesa, administracija yra pranešusi apie sergančią slaugytoją, tačiau moteris užsikrėtė ne darbo, o atostogų metu būdama visai kitame mieste. Ji net nebuvo grįžusi į darbą ir neturėjo nė vieno kontakto su kolegomis – liko saviizoliacijoje kitame mieste.
„Pagal numatytą Pacientų srautų paskirstymo Kauno regiono gydymo įstaigoms planą, ko gero, būtume paskutinioji ligoninė Kaune, kur tokie pacientai turėtų patekti. Visgi esame orientuoti ir ruošiamės būti ta gydymo įstaiga, kur patenka visi kiti terapinio arba chirurginio profilio ligoniai. Jeigu pastarieji nebegalėtų būti priimami į Kauno klinikinę ligoninę ar į Kauno klinikas, taptume ta atraminė ligoninė, į kurią patenka visų šių neinfekcinių pacientų srautas. Tad organizuojame „atsargines“ darbuotojų komandas, bandome didinti deguonies įvadų taškus, planuojame, kas būtų, jei būtų. Aišku, niekad negali žinoti, ar nepateks pacientas, sergantis koronoviruso infekcija, juk jis simptomų gali ir nejausti, todėl svarstome galimybes testuoti visus patenkančius pacientus, siekiant išlaikyti šią ligoninę „švarią“. Pasiruošimas labai svarbu, net jei blogiausiojo scenarijaus ir nebus. Tikiuosi, sprendimus turėsime labai greitai“, – apie artimiausius uždavinius informuoja D.Žaliaduonytė.
Griežtai laikosi visų saugumo reikalavimų
RKL generalinė direktorė praneša apie dar vieną naują tvarką ligoninėje: bus testuojami ne tik pacientai, bet ir darbuotojai – pradedant priešakine fronto linija: Priėmimo – skubios pagalbos skyriumi.
„Į mūsų ligoninę patekę pacientai su įtariama infekcija yra atitinkamai izoliuojami, stebimi ir gydomi atskirame sektoriuje, kol sulaukia atsakymo, ar serga COVID-19 infekcija, ar ne. Patvirtinti atvejai pervežami į Kauno klinikinę ligoninę“, – apie pacientų srautų pasiskirstymą Kaune kalba RKL generalinė direktorė.
„Kaip ir minėjau, atsižvelgiant į tai, kokius pacientus gydome, ar yra įtariama COVID-19 infekcija ar ne, atitinkamai rekomenduojamos naudoti ir asmens apsaugos priemonės.
Darbuotojams yra pateiktos, mano galva, aiškios rekomendacijos su kokiais ligoniais dirbant, kokios apsaugos priemonės turi būti dėvimos, esame jas ir įstaigos vidiniame intranete paskelbę, ir iškabinę skelbimų lentose. Aišku, natūraliai kasdien kyla klausimų iš darbuotojų, ar turime apsaugos priemonių pakankamai, kodėl ne su kombinezonais visi vaikštome. Suprantama, kad nerimo gali būti. Bet mes juk negydome infekuotų pacientų, todėl rekomendacijos visiems dirbti su pilna apsaugų ekipuote nėra ir nebūtų logiška, gal ir dirbti nebūtų patogu. Asmens apsaugos priemonių turime, kiekvieną rytą Krizės valdymo posėdyje stebime, kiek jų išnaudojama, kokie likę rezervai, koks poreikis. Stengiamės darbuotojams kuo įmanoma daugiau aiškinti, komunikuoti, kada ir kaip reikia saugotis, kokias apsaugos priemones naudoti. Esame įpareigoję vyriausiąją slaugos administratorę griežtai kontroliuoti apsaugos priemonių naudojimą, kelis kartus per dieną patikrinti, kad tam tikrose sutartose vietose, aiškiai prieinamose darbuotojams, būtų paliktos apsaugos priemonės ir jų visada būtų. Siekiame išmokyti personalą būti atsakingus, budrius, žinoti, kokiu momentu ir su kokiu pacientu naudoti skirtingus apsaugos priemonių lygius, ir, žinoma, racionaliai jas naudoti. Abipusis komunikavimas, infekcijų kontrolės mokymas, Krizių centro mokymai vyksta kiekvieną dieną“, - pasakoja ligoninės generalinė direktorė, paklausta, kokių saugumo priemonių laikomasi.
Susirinkimai su RKL padalinių vadovais šiuo metu vykdomi nuotoliniu būdu. Jeigu bendravimas vyksta gyvai, stengiamasi, kad būtų organizuojami tik administracijos susirinkimai išlaikant saugius atstumus.
„Susirinkimai tapo maksimaliai trumpi. Pasirodo, ir per trumpesnį laiką galima išspręsti esminius klausimus. Jei kam nebūtina dalyvauti susirinkime, prašome, kad kolega prie mūsų prisijungtų telekonferencijos būdu. Tiesiog stengiamės greitai adaptuotis esant ekstremaliai situacijai, kad tikrai visiems būtų ir saugu, ir patogu dirbti. Noriu pasidžiaugti ir IT tarnyba, jog stengiasi greitai reaguoti į mūsų visų poreikius. Iš pradžių ryšio problemų būta daugiau, bet dabar, ačiū Dievui, jos sprendžiamos ir mums pavyksta sklandžiai komunikuoti“, - sako D.Žaliaduonytė.
Į gimdyklą vyrų neįleidžia
RKL padalinio Krikščioniškųjų gimdymo namų personalas pastebi, kad šiuo metu gimdymų priimama daugiau nei įprastai.
„Nors infekcija verčia sustoti, gyvenimas eina į priekį, tad ir mes turime žengti koja kojon. Stengiamės priimti visas besilaukiančias moteris, kurioms jau atėjo laikas gimdyti, kad jos jaustųsi pas mus saugios.
Pandemijos kontekste visgi didelis privalumas, kad mūsų padalinys – Krikščioniškieji gimdymo namai - yra atskirai nuo didžiosios ligoninės. Dabar čia pakliūna tik gimdyvių srautas, nes planinių paslaugų padalinys neteikia. Planinės ginekologinės operacijos šiuo metu taip pat neatliekamos, tad visa padalinio veikla orientuota į gimdyves“, - sako įstaigos generalinė direktorė D.Žaliaduonytė.
Kaip pasakoja vadovė, šiam ligoninės padaliniui taip pat reikėjo persitvarkyti, adaptuotis ir imtis visų saugumo reikalavimų, dirbant ekstremalios situacijos sąlygomis.
„Gal nuskambės drastiškai, bet pirminis kontaktas tarp medicinos personalo ir gimdyvės įvyksta telefonu pro stiklą. Užduodami pirmieji klausimai dėl kontakto su potencialiais sergančiaisiais, dėl karščiavimo ir kitų šiai infekcijai būdingų simptomų. Tik tada gimdyvė turi galimybę patekti pro duris į pastatą“, - apie pasikeitusią tvarką gimdymo namuose pasakoja D.Žaliaduonytė.
Dar vienas pasikeitimas, į kurį skaudžiai sureaguoja gimdyvės, - į gimdyklą kartu su jomis karantino metu nebeįleidžiami vyrai ar kiti šeimos nariai. Bet gimdančios moterys, kaip pastebi personalas, su tuo jau pradeda susitaikyti ir problemų nebekyla. Kadangi artimieji į gimdymą nebeįleidžiami, personalas moteriai stengiasi skirti kiek įmanoma daugiau dėmesio ir užtikrinti jos psichologinį komfortą.
„Jei susiklostytų tokia situacija, kad atvyktų karščiuojanti, kosėjanti gimdyvė ar turinti kitų COVID-19 infekcijai būdingų požymių, Kaune yra bendras sutarimas tarp visų ligoninių, kad tokiu atveju besilaukianti moteris yra pervežama į Kauno klinikinę ligoninę arba Kauno klinikas, priklausomai nuo to, kokio lygio paslauga reikalinga pagalbai suteikti“, - pasakoja D.Žaliaduonytė.
O jeigu gimdyvę dėl staiga prasidėjusio gimdymo būtų jau per vėlu pervežti į kitą gydymo įstaigą, Krikščioniškųjų gimdymo namų personalas yra pasiruošęs ir turi galimybę priimti tokią gimdyvę pro kitas duris į atskiras patalpas, kurios yra izoliuotos nuo įprastinių gimdymo palatų.
„Tiesiog yra galimybė izoliuoti infekcija užsikrėtusią moterį ir padėti vaikeliui ateiti į pasaulį. Po to, pagal pateiktas ministerijos rekomendacijas, turėtų būti bendraujama su Perinatologijos centru ir sprendžiama, kur ta pacientė keliauja toliau – ar į Klinikinę ligoninę, ar į Kauno klinikas“, - sakė įstaigos vadovė, pridurdama, kad yra pasiruošta visiems galimiems scenarijams.
Kaune, Miško gatvėje, veikiantys Respublikinės Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškieji gimdymo namai duris atvėrė tik pernai po kelis dešimtmečius trukusių rekonstrukcijos darbų.
Renovuotame priestate įrengtos naujos gimdyklos, operacinės, dvylika šeimos kambarių, naujagimių intensyvios priežiūros palata bei kitos paskirties patalpos.
„Kadangi pernai Krikščioniškieji gimdymo namai atidaryti po ilgametės renovacijos, atnaujintos ir medicininės priemonės – patogios dirbti ir personalui, ir reikalingos gimdančiai moteriai. Nuolat yra atnaujinama aparatūra, pagal poreikį yra įsigyjama papildomų priemonių“, - sakė D.Žaliaduonytė.
„Turime itin modernius gimdymo namus, kur atvertos galimybės gauti aukščiausio lygio medicininę pagalbą, šeimoms pritaikytą erdvę gimdant ir po gimdymo“, – pasakojo Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas Virgilijus Rudzinskas.
Pasak jo, buvo įsigyta itin modernios medicininės technikos ir priemonių. Sąrėmių laikotarpiu gimdyvės gali naudotis mobilia sistema „Multitrac“, kurioje moteris viena ar su mediko pagalba pasitelkus atitinkamas priemones – specialias kėdutes, kamuolius, gumas – gali atrasti sau patogiausią padėtį, palengvinančią sąrėmių skausmus. Akušerijos skyriuje moterys gali rinktis ne tik įprastą gimdymo būdą gulomis, bet ir specializuotoje lovoje pasirinkti vieną iš keliolikos gimdymo padėčių. Esant poreikiui, pageidaujančios gimdyti vandenyje iki karantino tai galėjo daryti modernioje, būtent gimdymui skirtoje vonioje, kur palaikoma stabili vandens temperatūra.
Pasak Akušerijos skyriaus vedėjos Rasos Babiliūtės, viskas, kas yra taikoma šiuolaikinėje modernioje medicinoje, naudojama ir šiame atnaujintame RKL padalinyje. Dirbama su pažangia įranga, aparatūra, technologijomis, o svarbiausia – darbą atlieka kvalifikuotų profesionalų komanda. Jos pateiktais duomenimis, nuo karantino pradžios – kovo 16-osios iki balandžio 6-osios Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose iš viso buvo priimti 56 gimdymai. Pacienčių patogumui visos palatos yra vienvietės su atskirais sanitariniais mazgais.
„Įtampos jaučiame daugiau, kadangi reikia laikytis griežto režimo, o darbo nesumažėjo, gal netgi priešingai, padaugėjo.
Paruošėme izoliacinę palatą ir gimdyklą, jeigu nutiktų taip, kad negalėtume spėti persiųsti koronavirusu užsikrėtusios gimdyvės į Kauno klinikinę ligoninę. Žinoma, turime būti budresni, bet gimdykloje dažniausiai visada vaikščiojame su medicininėmis kaukėmis. Akušerija yra tokia sritis, kur mes labiau įpratę naudoti apsaugos priemones“, - sako R.Babiliūtė.
Ligoninių jungimas nesustoja
Nepaisant šios dienos iššūkių dėl koronaviruso plitimo grėsmės, tęsiami ir kiti strateginiai bei kasdieniai Respublikinės Kauno ligoninės darbai.
Kovo 27 d. įvyko abiejų ligoninių dalininkų (Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) bei ligoninių atstovų darbo grupės posėdis. Jo metu bendru sutarimu patvirtintas reorganizavimo sąlygų aprašo projektas, po reorganizavimo veiksiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas –Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė (LSMU Kauno ligoninė), jos įstatai bei struktūros projektas.
„Pagal veiksmų planą, kuris buvo numatytas, pradedant ligoninių reorganizacijų procesą, esame viską, kas ir priklauso, įvykdę pagal terminus. Kovo mėnesio gale buvo susirinkimas, kuriame dalyvavo ir abiejų ligoninių atstovai, ir dalininkai. Susirinkimo metu pritarta reorganizacijai, įstatų projektui, struktūros projektui, pareigybių aprašams ir dabar jau yra viešai paskelbta informacija apie vykstančią ligoninių reorganizaciją – norintieji su būsimosios ligoninės įstatų ir struktūros projektais gali susipažinti viešoje erdvėje. Taigi, viskas vyksta ir juda pirmyn“, - sakė D.Žaliaduonytė.
Nors vienas reorganizacijos etapas yra užbaigtas, dar laukia ne lengvesnis ir ne mažiau sudėtingas uždavinys – darbuotojų informavimas apie besikeičiančią ligoninės struktūrą. Tam bus skiriami artimiausi keli mėnesiai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė veiklą pradės šių metų rugsėjo 8 dieną. Ne trumpiau kaip vienus metus po reorganizacijos pabaigos tiek RKL, tiek KKL darbuotojams bus taikomas darbo užmokestis, galiojęs iki RKL reorganizavimo dienos. Nauja, vieninga darbo užmokesčio sistema bus parengta per dvejų metų terminą.
LSMU Kauno ligoninė veiklą pradės su nauja administracinių ir nemedicininių padalinių struktūra, leidžiančia užtikrinti efektyvesnius veiklos procesus.
„Kadangi visas mūsų bendravimo būdas persikelia į telekonferencijas, į intranetą ir elektroninius laiškus, darbuotojus informuojame skelbdami informaciją intranete, naujienos yra paskelbtos ir ligoninės puslapyje. Bet darbuotojai, ko gero, dabar gyvena tomis realijomis, labiau susijusiomis su dabartine pandemija negu su reorganizacija. Esame turėję susitikimą su profsąjungos atstovais, su kuriais irgi detaliai kalbėjome apie veiksmų planą, apie tai, kas laukia artimiausiais mėnesiais, apie tai, kokios baimės ir lūkesčiai yra iš darbuotojų pusės. Bet mes, administracija, esame pasiruošę pirmiausia išgirsti darbuotojų klausimus ir, aišku, į juos atsakyti. Suprantama, kad gali jų kilti, kaip bus organizuojamas darbas toliau, kur bus darbo vieta nuo rudens. Bet šiandien informacija yra tokia, kaip kalbėjome ir prieš kelis mėnesius, dabar yra atliekami tik nemedicininių padalinių esminiai reorganizacijos pokyčiai. Medicininių padalinių veiklos pokyčiai bus numatomi kitame etape, jau po ligoninių sujungimo, kaip ir buvo numatyta iš pradžių“, - sakė D.Žaliaduonytė.
Nežino, koks srautas bus rytoj
Pasak D.Žaliaduonytės, šis etapas iššūkių prasme itin sudėtingas visiems: ir vadovams, ir darbuotojams. Daug nerimo bei nežinios esant tikrai neįprastai ekstremaliai situacijai, tad ypač svarbi komunikacija tarp administracijos ir darbuotojų.
„Kiekvieną dieną gali būti naujas iššūkis, nes nežinome, ką mes gydysime rytoj ir koks bus pas mus atvykstančių pacientų srautas. Įsivaizduokite, pacientas turėjo patekti į „nešvarią“ zoną, bet netyčia pateko į „švariąją“... Tai mus verstų mobilizuotis ir galvoti, kur ką nors ne taip padarėme, atsekti visus mūsų darbuotojų kontaktus. Iš karto darbo pasidaro labai daug ir atsakingai į tai reikia reaguoti“, - sako ligoninės generalinė direktorė.
„Nenorime tikėtis blogiausio scenarijaus, kad ir mūsų ligoninei teks gydyti koronaviruso infekcija sergančiuosius, bet taip gali atsitikti, jei susirgusiųjų būtų tiek daug, kad nebetilptų į Kauno klinikinę ligoninę ir Kauno klinikas. Esame numatę atskirą korpusą, kur tokie pacientai patektų. Taip, jis nėra pilnai pritaikytas gydyti infekcija sergančius pacientus, nes ligoninė niekad tokios veiklos nevykdė ir neturi reikiamos infrastruktūros, bet numatytą korpusą stengėmės adaptuoti esamai situacijai, užtikrinant pacientų izoliaciją, darbuotojų galimybes nusiprausti, persirengti, išeiti iš pastato pagal reikalavimus“, – apie rengimąsi visiems epidemijos scenarijams pasakoja RKL generalinė direktorė D.Žaliaduonytė.
Tarp kitko
Respublikinė Kauno ligoninė (RKL) yra Kauno rajono karščiavimo klinikos, įsikūrusios Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) partnerė. „Kadangi Garliavoje yra mūsų padalinys, pasirašėme bendradarbiavimo sutartį, - leisime naudotis mūsų rentgeno patalpomis ir mūsų personalu“, - sakė RKL vadovė D.Žaliaduonytė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: