Reitingai. Kai įstatymus pritaikai kaip patogiau

Evelina Machova
2019-12-23
Reitingai. Naujovė, kurios sveikatos sistemos pasaulyje dar nebuvo. Turbūt ne daug kas manė, jog ji per kelias dienas sukels tokią pasipiktinimo bangą. Reitingų sudarytojai tikina, jog šie bus itin vertingi pacientams. Pastarieji gi atšauna, jog nelabai, mat numatyti vertinimo kriterijai jiems neaktualūs.
Aiškėja ir tai, kad reitingavimo rodikliai neatitinka tų, kurie numatyti prieš dvejus metus įsigaliojusiame įstatyme.
Reitingai. Kai įstatymus pritaikai kaip patogiau

Faktas
Kaip mėgstama sakyti, yra lygūs ir lygesni. Panašu, kad tai galioja ir įstatymų iniciatoriams. Vaistų politikos gairėse buvo numatyta, kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu, nei didėja biudžetas. Įsakymą pasirašė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Deja, šiemet priimant biudžetą nuspręsta to nesilaikyti.
Prieš dvejus metus įsigaliojus vadinamam eilių įstatymui buvo numatytas ir gydymo įstaigų reitingavimas. Tačiau įstatyme numatyti rodikliai buvo visai kiti, nei tie, pagal kuriuos gydymo įstaigas reitingavo Valstybinė ligonių kasa. 

 
Ką parodė reitingas?
Dalis gydymo įstaigų direktorių neslepia, jog tokio reitingavimo mintis - parodyti prastai dirbančius vadovus. Mat reitingai paremti gerais darbo rezultatais, kuriuos pasiekus gydymo įstaigos gali tikėtis ir didesnio finansavimo.

Taigi ką reitingas parodė? Kad geriausiai dirba privačios gydymo įstaigos, nes pirmame dešimtuke įsimaišo vos viena viešoji įstaiga - Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centras. O, pavyzdžiui, Vilniaus Centro poliklinika, kuri daugeliu atveju buvo pateikiama kaip pavyzdinė, su viena reitingo žvaigždute yra tarp vidutiniokių.

Ją ženkliai lenkia Rožyno šeimos klinika Kaune ar Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centras. Šių abiejų įstaigų bendras prisirišusių pacientų skaičius nesiekia ne pusės Centro poliklinikos turimų skaičiaus. Kai kurie ekspertai sako, jog neteisinga reitinguoti visiškai skirtingas gydymo įstaigas. Savo ruožtu Vilniaus Antakalnio poliklinikos vadovas Evaldas Navickas tikina, jog nėra skirtumo, ar tai didelė įstaiga, ar mažas šeimos gydytojo centras. Juk abiejuose gydytojai dirba tą patį darbą ir pagal lygiai tuos pačius standartus.

„Reitingas parodė, jog esame gera įstaiga. Šiek tiek pakoregavę kai kuriuos aspektus galime tapti geriausia tarp viešųjų gydymo įstaigų. Šiuos rodiklius mes vertinome ir patys, todėl rezultatai nenustebino. Tik šiuo atveju pamatėme, kaip atrodome tarp kitų įstaigų“, - sako Vilniaus Antakalnio poliklinikos vadovas Evaldas Navickas.


Trūksta kriterijų
Gydymo įstaigų vadovai teigia, jog reitingavimo kriterijų sąrašas turėtų būti išplėstas labiau atsižvelgiant ir į klinikinius aspektus.
 

„Man, kaip gydymo įstaigos vadovei, buvo naudinga pamatyti, kaip mums sekasi, palyginti su kolegomis. Nors neslėpsiu, kad kai kurie kriterijai, tarkim, hospitalizavimo kelia šiek tiek abejonių. Kitas klausimas, ką norėta parodyti skelbiant šiuos reitingus viešai? Juk tiek privati, tiek viešoji pirminio lygio įstaiga turi tokias pačias užduotis. Siekiame gerų rezultatų, nes nuo to priklauso didesnis finansavimas“, - sako aukštai reitingo sąraše atsidūrusio Elektrėnų PSPC vadovė Edita Paberalienė.


O štai reitingo pačiame gale likusio Eišiškių PSPC vadovas Miroslav Duchnevič neslepia liūdesio ir teigia, jog rezultatai puikiai atspindi tai, kas vyksta sveikatos sektoriuje. Tiesa, plačiau komentuoti nesutiko. „Atsižvelgdami į reitingo rezultatus sėsime su kolegomis tartis, ką galime pakeisti“, - tepasakė.
Savo ruožtu Lazdijų PSPC laikinai vadovaujanti Vitalija Gradeckienė tikino, jog pirmo reitingo rezultatai - tik dėl rezultato. Mat yra sričių, kuriose jiems sekasi puikiai, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Deja, šie rezultatai į reitingavimą neįtraukti. „Manau, kitąmet viskas bus tikrai kitaip. Kalbant apie prevencines programas, labai stengiamės, todėl tikiuosi, jog tai atsispindės. Paklausta apie priežastis, kodėl nesiseka siekti tų gerų rezultatų, laikinoji vadovė čia pat jas išvardija: „Trūksta gydytojų, slaugytojų, o ir pastaruosius porą metų vis keitėsi vadovai, maža to, jie dar buvo ir ne medikai.“
 
Reitingo viršuje įsitaisiusios įstaigos, anot E.Navicko, turi mažesnes apylinkes ir galbūt mažiau vyresnio amžiaus pacientų, todėl joms šiek tiek lengviau sutvarkyti srautus. „Jei būtų vertinamos antrinio lygio paslaugos, rezultatai nebūtų tokie geri, nes šioje vietoje tikrai nesusitvarkome su srautu. Tačiau kalbant apie pirminį lygį viskas atsiremia į darbo organizavimą. Žinoma, būna atvejų, kuomet srautai dėl didesnio sergamumo išauga, tačiau susitvarkome“, - sako E.Navickas.

Kažkur pamestas pacientas
Pristatant reitingus, ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, ir Valstybinės ligonių kasos vadovas Gintaras Kacevičius, tikino, kad ši sistema pravers pacientams. Mat jie rinkdamiesi įstaigą dabar galės pažiūrėti, kaip ji vertinama. Skamba gražiai. Tačiau pacientams pateikta informacija vargu ar ką nors sako. Be to, argi gyvendamas Vilniuje arba Utenoje važiuosi gydytis į reitingo viršuje atsidūrusį Kaltinėnų PSPC. Todėl peršasi mintis, jog reitinge kažkur pametėme pacientą. A.Veryga pripažįsta, jog kol kas reitingavimo sistema nėra tobula. Kriterijų sąrašas bus plečiamas. Klausimas tik, ar į procesą bus įtraukti pacientai, ar reitingai taip ir liks tik galimybe gydymo įstaigų vadovams pasilyginti tarpusavyje.


Pacientų balsas
POLA prezidentas Šarūnas Narbutas:


- Pristatytas reitingavimas nėra kažkas naujo. Šiaulių teritorinė ligonių kasa šiais pjūviais jau kurį laiką savo tinklalapyje skelbdavo informaciją. Tai matant, man kildavo klausimas, kodėl kitos ligonių kasos to nedaro? Duomenis ligonių kasos turėjo daugiau nei dešimt metų, tačiau jų neviešino ir neanalizavo. Panašu, kad ir dabar nieko neanalizavo, tiesiog paskelbė viešai - lyginkitės ir matykit.
Viešumas - gerai. Bet tai, kaip tie duomenys pateikti... Manau, jog eiliniam pacientui jie nėra informatyvūs. Man tokia informacija suprantama, galiu pažiūrėti, kokia pirminio lygio įstaiga geriau kviečia į prevencines programas, kokia - blogiau. Tik nustebau, kad prostatos vėžio programos ten nėra. Atrodo, kažkas tyliai bando padaryti, jog šios programos neliktų. Tai į vieną europinį projektą neįtraukia, dabar jau net nelyginame, kaip kviečiami joje dalyvauti pacientai. O juk šią programą valstybė finansuoja.
 
Beje, kai buvo priimtas eilių įstatymas, buvo ir nuostatos dėl gydymo įstaigų reitingavimo. Ten surašyti rodikliai, pagal kuriuos įstaigos turėtų būti vertinamos. Štai jie buvo informatyvūs pacientams. Pavyzdžiui, kokios laukimo eilės vienoje įstaigoje, kokios - kitoje, koks brangių tyrimų prieinamumas. Ten buvo kalbama apie visų, ne tik pirminio lygio, įstaigų reitingavimą. Seime svarstant ir diskutuojant teigta, jog tai būtų naudinga, net gydymo įstaigų vadovai pripažino, kad mintis gera. O ką matome? Praėjo dveji metai po nuostatų įsigaliojimo ir prieš pat Kalėdas paskelbiame naujieną - pradedame reitinguoti. Tik ne pagal įstatymo logiką, o pagal tai, ką ligonių kasos turi ir rinko jau anksčiau.
 
Man atrodo, kad nei ministerija, nei ligonių kasos nesugeba susirinkti duomenų taip, kaip jie pateikti įstatyme, nes tuomet reikės naujai dirbti. Todėl sprendžia paprasčiau: pateikia duomenis, kuriuos jau kelerius metus rinko ir turėjo Sveidroje. Pasikartosiu, iniciatyvą, kad duomenys skelbiami, vertinu teigiamai, bet taip pateikti jie nėra informatyvūs pacientui. O neturėdamas informacijos ir negalėdamas palyginti vienos įstaigos su kita renkiesi pagal tai, ką tau rekomenduoja draugas, kaimynė.
 
Neseniai POLA atliktas tyrimas dėl eilių ir priemokų dėl brangių tyrimų onkologiniams pacientams parodė, kad nors gydymo įstaigose eilės skirtingos, nors kai kur reikia primokėti už tyrimus, pacientai nekeičia įstaigos, nes nežino, kad šią paslaugą kitur gali gauti nemokamai ir gal net eilė būtų trumpesnė. Tai yra pagrindinė informacija, kuri turėtų būti žinoma pacientui prieš registruojantis tam tikros paslaugos.
Pasaulyje yra priimta, kad pacientai yra įtraukiami į jiems svarbių sprendimų priėmimą. Apie šį reitingavimą nieko negirdėjome, kaip, beje, ir apie biudžetą. Dėl pastarojo matėm kas išėjo.
Galiu pasakyti tik viena, jei pacientai nėra įtraukiami į procesą, nebus ir rezultato, kuris juos tenkintų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

    „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

    „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

    Budinti vaistinė


    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

    Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

    razinka


    Sveika šeima


    Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

    Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

    Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
    Ar gudresnis valgo skaniau?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

    Naujas numeris