Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui karantino metu pradėjęs vadovauti Renaldas Čiužas sako, jog įsilieti į darbus nuotoliniu būdu - nauja, bet vertinga patirtis. Paklaustas, ar karjera neapsivertė aukštyn kojomis turizmo politikos formuotojo pareigas iškeitus į vadovavimą kontroliuojančiai institucijai, R.Čiužas tikina, kad šios sritys turi nemažai bendro.
„Lietuva yra viena iš penkių šalių, kur nuo perdozavimo miršta du su puse karto daugiau žmonių nei Europos Sąjungos vidurkis“, - sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas.
- Dirbote Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriuje. Atrodo, kardinaliai pakeitėte sritį. Kuo ankstesnė patirtis pravers dabartinėje pozicijoje?
- Viena turizmo grandžių – maistas, gėrimai, galimybė linksmintis, naktinis gyvenimas. O kur jis, ten ir pagundos. Suprantu, kad Departamentas kartais atrodo griežtas ir reiklus, bet viena mūsų strateginių krypčių - apsaugoti žmogų bei padėti gauti pagalbą atsikratant žalingų įpročių. Dirbęs turizmo srityje, o dabar - kontrolės, situaciją matau iš skirtingų barikadų pusių. Be to, manau, kad dabartinėje pozicijoje pravers ir mano tarptautinė patirtis. Vyriausybė priėmė sprendimą, kad turėtume kandidatuoti į Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijos narius. Rinkimai kitąmet, teks bendrauti su užsienio partneriais, ambasadomis, Užsienio reikalų ministerija. Turiu patirties, nes Jungtinėse Tautose teko organizuoti rinkiminę kampaniją į Pasaulio turizmo vykdomąją tarybą.
- Kaip užsiminėte, turizmas jus lydėjo daugelyje karjeros sričių. Kuo patraukė Departamento vadovo pozicija?
- Daug metų dirbu vadybinį darbą. Universitete dėstau šį dalyką. Ne kartą diskutuodami su studentais priėjome prie išvados, kad mums visiems reikia pokyčių. Tai ir padariau. Departamento veikla man nėra naujovė. Šią sritį teko kuruoti ir Kauno miesto savivaldybėje, ir Švietimo ministerijoje, net dirbant Ne maisto produktų inspekcijoje prie buvusios Ūkio ministerijos. Kai pamačiau, kad konkursas kelis kartus neįvyko, pagalvojau gal tai - galimybė. Be to, gera proga įvertinti save ir tam tikra prasme patikrinti, kaip tavo dėstoma vadybos teorija veikia praktiškai.
-
Prieš keletą savaičių Seimas persigalvojo ir paplūdimio kavinėse leido prekiauti lengvais alkoholiniais gėrimais. Kaip manote ar toks nenuoseklumas nepridaro daugiau žalos? Ir kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
- Sprendimas priimtas Seime ir mūsų įstaiga turi gerbti jį tokį, koks yra. Galbūt sprendimą paskatino pandemijos sukelta krizė, kuri tam tikrais atvejais verslą įspraudė į kampą. Mano nuomone, pakeitimas sukels daugiau problemų savivaldai. Gerai tai ar blogai, sunku spręsti. Dalis žmonių džiaugiasi sprendimu, bet ne todėl, kad leista prekiauti alkoholiu, o kad atsiras galimybė paplūdimyje išgerti kavos ar suvalgyti ledų. Prekiaudamos alkoholiu kavinės uždirba daugiau, nei prekiaudamos tik vaisvandeniais, todėl tikėtina, kad tam tikrų pramogų viešosiose vietose prieinamumas bus didesnis.
- Teigiama, kad Lietuvoje alkoholio kontrolės įstatymas yra vienas griežčiausių. Verslo atstovai tikina, jog įvairiausi ribojimai kenkia turizmui. Jums, kaip žmogui, dar prieš kelis mėnesius prisidėjusiam prie turizmo politikos formavimo, tokie teiginiai atrodo turintys pagrindo?
- Sutinku, kad susipažįstant su svečia šalimi smalsu paragauti jos tradicinių patiekalų ar gėrimų. Bet manau, jog nebūtų smagu girdėti, kad Lietuva – šalis, kur išgeriama daugiausiai. Arba kur neblaivūs turistai pridaro negerų dalykų, pavyzdžiui, sukelia muštynes. Tai gali formuoti nesaugios šalies įvaizdį ir kenkti turizmui. Sutinku, kad Lietuvoje alkoholio kontrolės reglamentavimas yra vienas griežtesnių, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Komisija Lietuvą šioje srityje mato kaip sektiną pavyzdį. Tiesa, apmaudu, jog dėl viruso Lietuvoje neįvyko didžiulis PSO renginys, kur buvome pasirinkti kaip pažangių alkoholio reguliavimo ir prevencijos priemonių šalis.
- Pakalbėkime apie rūkymą. Ar pas mus šalyje veikia progresyvi, paremta ne tik draudimais, rūkymo žalos mažinimo programa?
- Galima sakyti, turime tam tikras programas, švietimo modelį. Tačiau nacionalinės programos, deja, ne. Bet viltis yra: aktyviai su ekspertais dirbame prie programos nerukysiu.lt. Kol kas mums sekasi neblogai. Svetainė paklausi, o patarimus dalija ir įvairiais klausimai konsultuoja psichologai. Net ir pats, kaip departamento vadovas, sulaukiu klausimų, kaip mesti rūkyti.
-
Ir pabaigai. Kokias šiuo metu įžvelgiate pagrindines problemas ir kokie pagrindiniai Departamento prioritetai bei ko tikitės iš kadencijos?
- Viena didžiausių problemų - mirtys nuo narkotikų perdozavimo. Lietuva yra viena iš penkių šalių, kur nuo perdozavimo miršta du su puse karto daugiau žmonių nei Europos Sąjungos vidurkis. Žinoma, per pastaruosius trejus metus padarėme pažangą - mirčių sumažinome penkiasdešimt procentų. Todėl ir toliau turi būtų užtikrinamas nalaksono dalinimas rizikos grupėms. Kitas prioritetas - įsteigti narkotikų kambarius. Tai vietos, kur žmogus, vartojantis narkotikus, net ir perdozavęs gretai gauną medicininę pagalbą. Dar vienas aktualus klausimas - švirkštų ir adatų keitimas. Paslauga teikiama žemo slenksčio kabinetuose. Nors švirkštų išdavimo mastas didėjo, vidutiniškai žmogus per metus gavo dvidešimt devynis švirkštus, o PSO rekomendacija – bent po du šimtus. Tad turime kur pasitempti. Dar galėčiau išskirti Departamento iniciatyvą, vykdomą įvairiuose festivaliuose, „Saugi erdvė“. Čia visą parą teikiama psichologinė pagalba dėl psichoaktyviųjų medžiagų bei užsiimama edukacija.
Penkeri metai atrodo ir daug, ir mažai. Mano tikslas - prisidėti prie Nacionalinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės bei vartojimo prevencijos programos įgyvendinimo. Aktyviai teikti siūlymus formuojant politiką šiais klausimais. Taip pat norėtųsi sutelkti nevyriausybines organizacijas bei socialinius partnerius bendrų sprendimų paieškoms.
Dosjė
Iki 2020 m. dirbo Turizmo politikos skyriaus vedėjo darbą Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Prieš tai dirbo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininku, Socialinės komunikacijos instituto direktoriumi, Lietuvos edukologijos universiteto Socialinių ligų tyrimų centro direktoriumi, taip pat dirbo akademinį ir mokslinį darbą Kauno technologijos, Mykolo Romerio, Lietuvos edukologijos universitetuose, Vilniaus kolegijoje. Turi įgijęs praktinės, ekspertinės, vadybinės darbo patirties tarptautinėse ir visuomeninėse organizacijose, tarpvalstybinėse bei nacionalinėse darbo grupėse ir komisijose, projektinėje veikloje.
Nuo 2018 m. atstovavo Lietuvai Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos vykdomojoje taryboje ir Europos kelionių komisijos direktorių valdyboje (viceprezidentas).
Komentuoti: