Psichologai – vieni bedarbiai, o kitiems darbo netrūksta

Gintarė Kaminskienė
2014-07-24
Į Lietuvos darbo biržą (LDB) jau kreipėsi šimtai šiemet universitetus baigusių absolventų. Nors tikslių duomenų, kiek šiemet iš viso jaunų specialistų ieško darbo, aiškėja, kad įsilieti į darbo rinką sunkiausia teisininkams, ekonomistams ir psichologams.
Psichologai – vieni bedarbiai, o kitiems darbo netrūksta
Nuo liepos 1 d., darbo rinką užplūdus ką tik baigusiems specialistams, psichologų registruota jau 140, kai tuo tarpu laisvų darbo vietų – dvi.

Darbo vietų mažai
Jau du dešimtmečius pirmaujame tarp valstybių, kurios pasižymi itin prastais visuomenės psichikos sveikatos rodikliais. Mūsų šalyje fiksuojama daug savižudybių, prievartos, smurto ar kitokio destrukcinio elgesio, nukreipto tiek į save, tiek į kitus, atvejų.
Atrodytų, jauni psichologijos specialistai neturėtų varstyti Darbo biržos durų, tačiau skaičiai rodo ką kita.

Per šių metų pirmąjį pusmetį teritorinėse darbo biržose buvo registruota 70 psichologijos specialistų ir 56 laisvos darbo vietos. Nuo liepos pradžios, kai darbo rinką užplūdo ką tik baigę specialistai, registruota 140 psichologų. Tuo tarpu laisvų darbo vietų – vos dvi. „Darbo vietų registruojama mažiau, nei norinčių į jas pretenduoti“, – liūdnai konstatavo Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė.
Besirenkantys studijas abiturientai su darbo rinkos poreikiais nėra tinkamai susipažinę arba tiesiog į juos neatsižvelgia. Nors įsidarbinimo galimybės psichologams menkos, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, šiemet pageidavimą studijuoti psichologiją valstybės finansuojamoje vietoje pirmuoju prioritetu nurodė beveik keturi šimtai studentų. Būsimi bedarbiai?
 
Kaltas finansavimas ir visuomenės požiūris
Valstybinio psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rusteika sako, kad sudėtinga bendrai kalbėti apie psichologų poreikį, nes psichologijos sąvoka yra labai plati. Anot jo, psichologų įsidarbinimo problemos, greičiausiai susijusios su finansavimu. Specialistai išvyksta į kitas šalis. Kodėl? Todėl, kad už darbą Lietuvoje atlyginama ne visiškai adekvačiai, o užsienyje galimybės kur kas didesnės.
Kaip dar vieną kliūtį jaunųjų specialistų įsidarbinimui, galima būtų įžvelgti nepatiklų visuomenės požiūrį į psichologus ir psichiatrus.
„Psichikos sveikata apskritai yra visos visuomenės sveikata. Pas mus vis dar aktualios smurto, vaikų auklėjimo, emigracijos ir vaikų atsiskyrimo problemos... Psichiatrai dažnai juokauja: „Sveikų nėra, yra tik nepatikrinti“. Lietuvoje į kreipimąsi į psichologą ar psichiatrą vis dar žiūrima atsargiai. Žmonės bijo, kad tai jiems atsilieps įsidarbinant, įsigyjant ginklą ir panašiai. Tiesa, tai gali šiek tiek atsiliepti, bet žmogus iš dviejų problemų turėtų rinktis didesnę“, – svarstė VPSC direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rusteika.

 
Jaunų specialistų klaidos
Beveik dešimtį metų praktikuojanti psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė pritarė, kad biudžetinėse įstaigose psichologams skirtų darbo vietų skaičius ir finansavimas yra ribotas, tačiau įžvelgė visai kitas jaunųjų psichologų įsidarbinimo problemas.
„Poliklinikose ir įvairiuose centruose darbo vietos jau seniai užimtos, o jei yra laisvų – ieškoma žmogaus, turinčio patirties. Jauni žmonės dažnai negali pradėti dirbti tokioje saugioje pozicijoje. Nors kartais yra tokių galimybių, bet darbas būna mažai apmokamas arba net savanoriškais pagrindais. Jauni žmonės savanoriauti nėra linkę. Mano nuomone, toks savanoriškas darbas yra labai svarbus. Kitaip nėra būdų „susirinkti“ tą patirtį. Kitas problemos aspektas – jaunas amžius. Jei psichologas dar papildomai mokėsi kokiuose nors psichoterapijos kursuose, turi daugiau patirties, jis kaip ir galėtų konsultuoti. Tik atsiranda kita bėda – pas labai jauną nedaug kas eis. Nebent tokie patys jauni. Žmonėms atrodo, kad kai pačiam jau yra koks keturiasdešimt metų, esu užauginęs vaikus ir daug ką patyręs gyvenime, ką man gali pasakyti dvidešimtmetis specialistas? Tačiau yra jaunų specialistų, sukaupusių didelę emocinę patirtį, bet jais vis tiek nepasitikima, nes jie atrodo „žali“,“ – ką tik baigusių studijas psichologų įsidarbinimo problemų priežastis vardijo specialistė.
Anot psichologės psichoterapeutės, galiausiai, kaip ir bet kokiame versle, labai svarbi reklama. „Galima išsinuomoti patalpas ir ten priiminėti žmones, bet jie turi apie tave sužinoti. Vienas būdų – rašyti. Jei jaunas specialistas parašytų gerą, įtaigų, aiškų straipsnį ir už dyką atiduotų žiniasklaidai, jį tikrai paimtų. Tačiau jauni psichologai tingi tai daryti. Jie tuo keliu visiškai neina, nors tai pats paprasčiausias būdas ko nors pasiekti. Tereikia išlieti prakaito. Vyresniems, geriau žinomiems psichologams darbo netrūksta. Jei nori pakliūti pas gerą psichologą, turi laukti apie mėnesį. Klausite: tai kaip vieni bedarbiai, o kitiems darbo netrūksta? Jauni specialistai galėtų už daug mažesnę kainą konsultuoti ir vis tiek kas nors pas juos ateitų“, – patarimus dalijo G.Petronienė.
Taigi, psichologijos žinių universitetuose siekiančius jaunuolius reikėtų šviesti ir verslumo bei rinkodaros klausimas, skatinti kuo daugiau praktikuotis savanoriškai.
 
Tarp kitko:
Kiek daugiau nei prieš metus buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pasirašė įsakymą, pagal kurį bus didinamas psichikos sveikatos centruose (PSC) dirbančių psichologų skaičius. Ši tvarka įsigalios tik nuo 2016 metų sausio. Psichikos sveikatos centrų psichologų aptarnaujamų gyventojų skaičius bus sumažintas nuo 40 iki 20 tūkst., taigi šių specialistų bus įdarbinta daugiau.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris