Pristatyti naujausi Vėžio registro duomenys

Evelina Machova
2019-11-14
 Gydytojai tikina, jog Vėžio registras ilgai lauktas įrankis, kuris leis efektyviausius sprendimus priimti remiantis ne jausmais, o skaičiais ir faktais. Sakoma, jog šis registras galėtų tapti pavyzdžiu ir kitų ligų apskaitai.
Pristatyti naujausi Vėžio registro duomenys
„Onkologų klubo“ apskritojo stalo diskusijoje buvo aptariama atgimusio Vėžio registro reikšmė organizuojant onkologinę pagalbą.

Instituto vizitinė kortelė
Kaip sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof.  dr. (HP) Sonata Jarmalaitė, prireikė poros metų, kad nuo priimto sprendimo dėl Vėžio registro visi procesai virstų kūnu. „Šiandien tai mūsų vizitinė kortelė. Prieš dvejus metus po ketverių metų pertraukos atnaujinus aktyvią Vėžio registro veiklą teko nuveikti daug organizacinių darbų. Dabar Vėžio registras atitinka šiuolaikinius reikalavimus ir yra pasirengęs kasmet teikti naujausią statistiką. To ypač laukė mokslo visuomenė, gydytojai ir sveikatos politikai. Sunku būtų įsivaizduoti tinkamą vėžio profilaktikos ir kontrolės veiksmų planavimą be patikimų sergamumo ir mirtingumo duomenų“, - teigė prof. habil. dr. S.Jarmalaitė.

Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis pamažu didėja, tačiau mirtingumo nuo visų lokalizacijų vėžio rodikliai yra stabilūs, o tarp moterų net stebima mažėjimo tendencija  – tokius duomenis atskleidė susisteminti 2012-2015 m. Vėžio registro duomenys.

„Sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, tačiau ta pati tendencija stebima ir kitose pasaulio valstybėse. Vėžys - su gyventojų amžiumi susijusi liga, tad ilgėjant gyvenimo trukmei ir populiacijoje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių neišvengiamai daugėja jo atvejų. Taip pat prie sergamumo rodiklių didėjimo prisideda ir ankstyva diagnostika – naujų jautresnių metodų taikymas, profilaktinių programų vykdymas šalyje. Vis dėlto Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, mirtingumo nuo vėžio rodikliai išlieka vieni aukščiausių“, – tendencijas komentavo Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.
 

L.S. skaičius
18
- apie tiek tūkst. žmonių Lietuvoje kasmet suserga vėžiu.

 
Prevencinių programų efektyvumas
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovo prof. habil. dr. Felikso Jankevičiaus teigimu, Vėžio registro duomenys yra be galo svarbūs, todėl džiugu, jog nuo šiol juos ne tik turime, bet ir galėsime naudoti. „Itin svarbu stebėti sergamumo ir mirtingumo dinamiką, kad žinotume, kiek veiksmingi diagnostikos metodai ir gydymo procesai. Be to, reikia stebėti, kokios priežastys daro įtaką vėžio atsiradimui. Šalis daug investuoja į prevencines programas, todėl svarbu žinoti, kiek jos yra veiksmingos“, - teigia profesorius.

Kad Vėžio registrų duomenys svarbūs, pabrėžia ir Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė. Specialistė pripažįsta, jog neturint tokio registro dažnai tekdavo pasijusti nejaukiai. Mat duomenis apie sergamumą vėžiu reikėdavo pateikti tiek Europos Komisijai, tiek ir kitoms organizacijoms, kurios rinkdavo šalių statistiką. „Deja, Lietuva tokių duomenų neturėdavo. Valstybinei ligonių kasai Vėžio registro atsigavimas ypač svarbus vertinant prevencinių programų efektyvumą. Iš dabar turimų duomenų matome, jog kasmet programose dalyvauja dešimt tūkstančių daugiau žmonių. Kalbant pavyzdžiais, kasmet sveikatą programose pasitikrina Biržų dydžio miestelis. Tendencijos neblogos, tačiau turėdami galimybę vertinti daugiau duomenų, tiek ligos stadiją, tiek ar žmogus dalyvavo prevencinėse programose galėsime priimti geresnius sprendimus“, - sako J.Grigarienė.
 
Pavyzdys kitiems

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovas prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pajuokavo, jog diskusijoje yra vienintelis kardiologas tarp onkologų ir jam apmaudu, kad tokio registro kardiologijoje, deja, nėra. Tai irgi būtų vertingas įrankis. „Kaip sveikatos sistemos administratoriai suprantame, kad norint vykdyti pokyčius reikia turėti skaičius. Be jų nieko nebus. Svarbu, kad ir sveikatos politikai suprastų, jog šis Vėžio registras galėtų būti pavyzdys ir kitoms sritims. Tuomet apie sprendimus galėtume kalbėti remdamiesi ne jausmais, o faktais“, - sakė prof. habil. dr. R.Jurkevičius.

Apie modernų Vėžio registrą kalbėta ne kartą. Kilo ir nemažai klausimų, kaip padaryti, kad medikams nereikėtų pildyti daug papildomų formų, kad šie duomenys pasiektų registrą. „Žinome, kad medikams nelengva – didelis darbo krūvis, nuovargis. Todėl natūralu, jog kai paprašau užpildyti dar vieną papildomą formą, atsiranda skepticizmas. Todėl Kauno klinikos informacinėje sistemoje sukūrė papildomą modulį, kuris palengvina medikų darbą. Jiems nereikia pildyti daug dokumentų“, - patirtimi dalinasi Kauno klinikų vadovas.


Tarp kitko

Vėžio registras taip pat yra pagrindinis onkologinės statistikos šaltinis reprezentuojantis Lietuvą užsienio onkologinės statistikos leidiniuose. Nuo 1998 m. Vėžio registro duomenys periodiškai teikiami Tarptautinio vėžio tyrimų centro leidiniui „Sergamumas vėžiu penkiuose kontinentuose“ (Cancer Incidence in Five Continents). Duomenys apie sergamumą vėžiu Lietuvoje, susirgusiųjų išgyvenamumą taip pat teikiami įvairiems Europos ir pasaulio tarptautiniams projektams: CONCORD (Global comparison of population-based cancer survival), EUROCARE (European cancer registry study on survival), Europos vėžio registrų asociacijos tyrimui „Incidence and Mortality in Europe“, IICC  (International Incidence of Childhood Cancer) ir kt. Taip pat naudojami įvairiuose NVI ir kitų mokslo įstaigų tarptautiniuose tyrimuose.

 
Pacientai atliko apklausą
„Onkologų klubo“ apskritojo stalo diskusijoje buvo aptariama ne tik atgimusio Vėžio registro reikšmė organizuojant onkologinę pagalbą, bet ir pristatyta POLA inicijuota pacientų apklausa apie eiles ir priemokas laukiant tyrimų rezultatų.
Nors vėžio gydymo metodai tobulėja, onkologiniai pacientai Lietuvoje vis dar susiduria su daugybe sunkumų. Viena didžiausių problemų – tyrimų eilėje laukti dažnai reikia daugiau nei mėnesį. POLA atliktas tyrimas parodė, kad, nors pagal įstatymą valstybė pacientui tyrimą turėtų suteikti ne vėliau kaip per mėnesį, net 1 iš 3 onkologinių pacientų jų laukia ilgiau. Negana to, ir už jų atlikimą turi papildomai primokėti. Didžiausios eilės susidaro dėl radiologinių ir genetinių tyrimų atlikimo. Jų ilgiau nei mėnesį laukia kas ketvirtas pacientas. Didžiausias radiologinių tyrimų srautas tenka Nacionaliniam vėžio institutui ir Kauno klinikoms.
Apie tai plačiau kitame „Lietuvos sveikatos“ numeryje.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris