Naujas postūmis
Daugelio metų įdirbis, sukaupta didžiulė klinikinė praktinė patirtis, suburtas profesionalų kolektyvas lėmė tai, kad NVI Onkourologijos skyriaus aukščiausia kompetencija diagnozuoti ir gydyti prostatos vėžį būtų pripažinta ne tik mūsų krašte, bet ir visoje Europoje.
 

„Stengiamės būti pirmieji Lietuvoje diegdami naujus diagnostikos bei chirurginius ir medikamentinius gydymo metodus. Dirbame ir gilinamės šioje srityje jau bene keturis dešimtmečius. Kasmet atliekame daugiau nei du šimtus prostatos vėžio operacijų, antrus metus laparoskopinių operacijų skaičius peržengė per šimtą“, – kalbėjo dr. Albertas Ulys.

 
NVI gydytojas urologas Aušvydas Patašius pabrėžė, kad pagrindiniai rodikliai kompetencijos centro statusui pasiekti – visų atliekamų intervencijų skaičius, operacijų spektras ir technologinės galimybės,skyriaus vykdomų mokslinių tyrimų skaičius bei parengtų mokslinių publikacijų kokybė.. „Esama konkrečių įverčių, pagal kuriuos daromos išvados, ar žengiame koja kojon su kitose aukšto lygio pasaulio klinikose atliekamais tyrimais. Įgytas statusas tik patvirtino mūsų pasirengimą. Europos urologų asociacijos ir Europos urologų tarybos suteiktas sertifikatas – stiprus postūmis aukščiausio lygio tarptautiniam bendradarbiavimui, bet kartu tai ir didelis įpareigojimas“, – sakė jis.
 
Siekis – regiono mokymo centras
Kompetencijos centrų kūrimo tikslas – atverti duris tarptautiniam bendradarbiavimui, tarptautinio lygio mokymams, stažuotėms, rezidentūros studijų plėtotei.

„Pagrindiniai reikalavimai kompetencijos centrui – kiekvienais metais turi būti patvirtinta mokymų programa, kad pasaulio ligoninės ir centrai žinotų, ką mes organizuojame – kompetencijos kursus ar dirbtuves – ir galėtų atvykti stažuotėms iš kitų šalių. Preliminarias programas ir patirtį rengiant tokio lygio mokymus jau turime. Tačiau programas reikia peržiūrėti, pakelti iki aukščiausio europinio lygio ir būsime pasiruošę priimti rezidentus ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio universitetų“, – aiškino gydytojas urologas Aušvydas Patašius.

 
Pasak jo, nemažai jaunų specialistų, net jau baigusių rezidentūrą, stokoja pakankamai praktikos.
„Todėl tokios stažuotės jiems yra patrauklios, ypač mūsų šalyje, kur diagnozuojama daug prostatos vėžio atvejų“, – pastebėjo gydytojas.
A.Ulys džiaugėsi, kad šiuo metu sėkmingai bendradarbiaujama su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, atvažiuoja gydytojai urologai rezidentai. Šiandien vienas pagrindinių centro siekių – tapti stipria regiono mokymo baze.
 
„Kaip tik šiuo tikslu jau surengėme mokomąją konferenciją nuotoliniu būdu – prieš porą mėnesių vykusi interaktyvi konferencija, kuomet tiesiogiai transliuotos laparoskopinės operacijos, operavo svečiai iš Italijos, sulaukė daug dėmesio, net iš dvylikos šalių prisijungė nemažai specialistų. Nufilmuota mokomąja medžiaga ir dabar galima naudotis“, – sakė Onkourologijos skyriaus vedėjas ir pridūrė, kad planuojama dar keletas panašių renginių.
 
Plėtojama genetinė diagnostika
NVI Kompetencijos centre prostatos vėžiui gydyti toliau intensyviai plėtojami moksliniai tyrimai. „Šiandien prostatos vėžio gydymas yra individualizuotas, atliekama daug papildomų modernių tyrimų, kurie leidžia nuspręsti, kuriam pacientui koks gydymas galėtų būti pats efektyviausias. Siekiame, kad kiekvienas pacientas, kurį konsultuojame ar gydome, būtų įtrauktas į mokslinius tyrimus, studijas, ir gautų patį pažangiausią, įrodymais pagrįstą gydymą“, – pabrėžė A.Ulys.
 
Kalbėdamas apie vykdomus pažangiausius tyrimus, Onkourologijos skyriaus vedėjas išskyrė atviro ir uždaro chirurginio prostatos vėžio gydymo būdų palyginamąją studiją, kuri lygina ne tik operavimo technologijų privalumus, bet ir vertina operacinio šoko įtaką paciento imuniniam atsakui, kuris labai svarbus gijimo procesui. NVI gydytojai toliau dirba su genetiniais žymenimis. „Genetinė diagnostika, šių laikų standartas, leidžia vis geriau suprasti piktybinį naviką, nustatyti kliniškai reikšmingą, t.y. aktyvų prostatos vėžį ir taikyti tinkamiausią gydymą. Džiugu, kad diagnostikos srityje, taip pat ir genetinės, Lietuvoje užimame lyderių pozicijas“, – kalbėjo A.Ulys.
 
A.Patašius pridūrė, kad rutiniškai prostatos vėžio diagnostikoje genetinius tyrimus atlieka ne visi centrai. „Esame vieni iš nedaugelio. Kai kurioms net pasiturinčioms šalims tai sukelia nuostabą. Savo ruožtu genetinė diagnostika žada didelį proveržį kalbant apie prostatos vėžio gydymą“, – sakė jis. „Įsijungėme į tarptautinį GENPROS tyrimą, kuriame vertinsime paveldimų veiksnių įtaką prostatos vėžiui. Ieškome šiuolaikinių būdų diagnozuoti prostatos vėžį, prognozuoti atsaką į gydymą. Ypač svarbi vieta čia tenka šlapimo tyrimams. Tikimės, kad artimiausiu metu užteks paimti šlapimo norint pasakyti, koks vaistas pacientui tinka - taikyti biologinę terapiją ar chemoterapiją. Tokie tyrimai padeda taupyti biudžeto lėšas, skiriamas vaistams. Kai vaistas skiriamas „aklai“, jo veiksmingumas paaiškėja gydymo eigoje. Taip prarandamas ir brangus paciento, ligos laikas, ir valstybės lėšos“, – pabrėžė A.Ulys.
 
Onkourologijos skyriaus vedėjas pridūrė, kad diagnostikos galimybes artimiausiu metu turi praplėsti naujos kartos ultragarsinis aparatas su realaus laiko navigacija, leidžiantis vienu metu sulieti visus apie prostatą turimus duomenis į vieną erdvinį vaizdą. „Tuo remiantis galima itin tiksliai atlikti biopsijas, paimti mėginius kuo mažiau žalojant prostatą ir gauti tikslesnę informaciją. Tai smarkiai prisidės plėtojant fokalinį prostatos vėžio gydymą, kur jau turime nemažą įdirbį“, – pabrėžė A.Ulys. Pasak jo, dar viena pasaulyje populiari kryptis – oligometastazinio vėžio gydymas. „Galima sakyti, ir čia mes esame pionieriai. Stengiamės pakeisti programas ir metodines rekomendacijas, kad galėtume pritaikyti šiuolaikines žinias gydant ir šį vėžį“, – pridūrė A.Ulys.
 
Nacionalinio masto tyrimas
Norėdami įvertinti, kokią įtaką ankstyvosios diagnostikos programa daro prostatos vėžio formavimuisi, atliekamas didžiulis apibendrinamasis tyrimas nacionaliniu mastu.
„Lietuviai šiuo metu vieninteliai pasaulyje turi tokią programą, kuri taikoma nacionaliniu mastu, todėl yra diagnozuojama labai daug vėžio atvejų. Mums, kaip kompetencijos centrui, svarbu įvertinti, kaip ši programa paveikė prostatos vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumą, mirtingumą, sergamumą kitomis ligomis (miokardo infarktu ar insultu). Ruošiame straipsnius ir apie tai, ar prostatos vėžys buvo pakankamai stresinis įvykis, net galėjęs paskatinti savižudybę tiek bendroje, tiek sergančiųjų vėžiu populiacijoje“, – kalbėjo tyrimo autorius A.Patašius.
 
Jo pastebėjimu, itin svarbu, kad gausiai vykdomi moksliniai tyrimai įsiliejus į kompetencijos centrų šeimą tapo atviri ir kitoms šalims. „Specialistai gali atvažiuoti, prisijungti prie mokslinių tyrimų, dirbti mūsų temų ribose, padėti ruošti publikacijas“, – sakė gydytojas.
A.Ulys pridūrė, kad NVI nemažai atliekama ir užsakomųjų klinikinių tyrimų, kuomet išbandomi nauji vaistai. Anot jo, šie tyrimai dažniausiai beveik visuomet pasiteisina. Ir kai tie vaistai yra registruojami, NVI specialistams gana nesunku orientuotis, kaip juos tinkamiausiai naudoti, nes jau turima 4–5 metų patirtis.
 
„Siekiame ne tik dalintis patirtimi, taip pat norime, kad kolegos žinotų mūsų galimybes ir, esant tam tikroms indikacijoms, galėtų siųsti pacientus į NVI Prostatos vėžio Kompetencijos centrą “, – pabrėžė A.Ulys.
Jo manymu, toks specializuotuose centruose sutelktas konkrečių patologijų gydymas turėtų apimti visą Lietuvos mediciną. „Į vieną vietą sutelkta geriausia aparatūra, aukščiausios technologijos, didžiausią kvalifikaciją turintys specialistai leistų užtikrinti pacientui prieinamą geriausią konkrečios patologijos gydymą. Taip būtų taupomi ir valstybės resursai“, – pabrėžė gydytojas.

---

 
Tarp kitko
Šiuo metu Kompetencijos centrų tinkle yra apie 50 akredituotų įstaigų. Tai daugiausia – Vakarų Europos šalių centrai. Rytų Europoje Kompetencijos centrai dirba Lenkijoje ir Vengrijoje, dabar – ir Lietuvoje. Beje, tai jau antras Kompetencijos centras, dirbantis Nacionaliniame vėžio institute po 2014 m. sertifikuoto Krūties vėžio Kompetencijos centro.