Blankūs rinkimai
 
„Intriga? Žiūrint kam! – sako politologas, socialinių mokslų daktaras prof. Lauras Bielinis, paklaustas, ar mato intrigą artėjančiuose prezidento rinkimuose. – Iš dalyvių pozicijos žvelgiant, ji visada yra, nes kiekvienas laiko save stipriu, turinčiu šansų laimėti. Tačiau rinkėjams trūksta atrakcijos, gero vaizdo, dramos, o galbūt net rimtesnio skandalo, kuris juos išgąsdintų ar prajuokintų. Tačiau stabilioje visuomenėje vyksta stabilūs rinkimai, tokius ir turime. Nuobodūs, bet tikri rinkimai.“
 
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius antrina: prezidento rinkimai tikrai ne tokie matomi, ryškūs, kokių tikėtasi.
 
„Vėlgi, 2019 metais situacija buvo kitokia: neturėjome tokio aiškaus rinkimų favorito. Intuityviai visi geriau vertino Gitano Nausėdos šansus, tačiau jis nebuvo toks stiprus lyderis kaip dabar, vyko konkurencija“, – atkreipė dėmesį M.Baltrukevičius.
 
Tikslas – ne prezidento postas
 
Prof. L.Bielinis pažymi, kad pagal šansus laimėti G.Nausėda lenkia visus. Politologas mano, kad realiai siekiantys prezidento posto ir yra tik trys kandidatai: G.Nausėda, I.Šimonytė ir I.Vėgėlė. „Dalis pretendentų siekia visai ko kito. Pavyzdžiui, žinomumo sau, kurį panaudos kituose rinkimuose“, – sako prof. L.Bielinis pateikdamas Dainiaus Žalimo pavyzdį. – Jis rinkiminiu laikotarpiu pademonstravo save neblogai ir tai stipriai augina jo šansus tapti europarlamentaru. Tokios patirties žmogus šioje pozicijoje Lietuvai bus naudingas.“
 
M.Baltrukevičius taip pat pažymi, kad kai kurie kandidatai prezidento rinkimuose sprendžia su prezidento postu nesusijusius klausimus. „Čia jiems kaip tarpinis finišas, o akcentai kitur“, – sakė politologas.
 
Prorusiški?
 
„Pagal požiūrį į karą Ukrainoje (tai pats ryškiausias klausimas šiuo metu), matome, kad kai kurios nuomonės skiriasi kardinaliai, – konstatuoja prof. L.Bielinis. – Akivaizdus Eduardo Vaitkaus prorusiškas nusiteikimas, jei būtų galima taip įvardinti. Jei korektiškiau – jis be galo naivus. Bet, ko gero, tai – ne naivumas, o sąmoninga pozicija. Šį politiką dalis visuomenės palaiko. Pakanka manančių, kad geriau su rusija nesipykti, draugauti... Toks vengriškas variantas.“
 
Paklaustas, dėl kurio kandidato būtų labiausiai neramu karo Ukrainoje kontekste, M.Baltrukevičius taip pat pirmiausia mini E.Vaitkų. Tiesa, sėkmė šiuose rinkimuose jį aplenks.
 
„Prezidento rinkimai jam yra tik tarpinė stotelė prieš artėjančius Seimo rinkimus“, – neabejoja M.Baltrukevičius. – E.Vaitkus ketino kurti partiją. To padaryti nespės, tačiau niekas netrukdo susirasti kokią merdinčią ir kandidatuoti su ja.“
 
Nors kandidatų jis nenori kaltinti absoliučiai prorusiška pozicija, kai kurių mintys kelia pašnekovui klaustukų. Tarp tokių jis įvardija R.Žemaitaitį, I.Vėgėlę. „Tarkime, I.Vėgėlė griežtai brėžia linijas, kad Lietuvos kariai neturi instruktuoti karių Ukrainoje, R.Žemaitaitis irgi kalba tą patį“, – pastebėjo pašnekovas.
 
Anot jo, užsienio politikos tęstinumą geriausiai užtikrintų I.Šimonytė, D.Žalimas, G.Nausėda, Giedrimas Jeglinskas.
 
Konservatorių ambicijos
 
O kaip dėl premjerės I. Šimonytės perspektyvų? M.Baltrukevičius teigia, kad TS-LKD rinkosi ją siekdama maksimaliai sutelkti partijos elektoratą. „To, kaip tuo metu kalbėta, negalėtų padaryti Monika Navickienė ar Laurynas Kasčiūnas. Bet tik tiek“, – tvirtina jis.
 
„Beje, neseniai socialdemokratų užsakymu atlikta profesionali apklausa, už kokį kandidatą ar partiją niekada nebalsuotumėte, parodė, kad TS-LKD ir I.Šimonytės situacija tikrai prasta“, – prisiminė politologas. 
 
Jis mano, kad nepaisant diskusijų, vertėjo ar ne, rinktis būtent šią kandidatę, partija siekė prognozuojamo rezultato. „Tikslas buvo tikrai ne laimėti rinkimus, o patekti į antrą turą. Nes praleisti I.Vėgėlę būtų didelis pralaimėjimas“, – mano M.Baltrukevičius.
 
Jis sutinka, kad I.Šimonytė nerodo didelės ambicijos laimėti, bet nelaiko jos rinkiminės kampanijos ir pasyvia: „Yra net agresyvokų akcentų, kur minima, jog užsienio politikos pasiekimai matuojami ne nuotraukomis, taip pat plakatai, teigiantys, kad ši kandidatė su stuburu.“
 
Beje, M.Baltrukevičius stebisi, kad nors premjerė ir prezidentas turėjo nemažai trinčių, debatuose jie neišryškėjo. „Tikrai nepasakysi, kad buvo namai be dūmų, todėl net keista, kai per debatus jie nesiskyrė klausimais, kurie kėlė įtampas kadencijos metu. Pavyzdžiui, Taivano atveju per debatus G.Nausėda atrodė kaip tikras Taivano draugas“, - pastebi politologas.
 
Vėlgi, jis mano, kad tai lemia paprasčiausias apskaičiavimas – kaip labiau apsimoka save pozicionuoti per rinkimus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!