Ne sa­va­moks­lių ran­ko­se
 
Gu­ru, per­šan­čių te­ori­jas, kaip ge­rai jaus­tis, nu­mes­ti svo­rio ar net iš­si­kaps­ty­ti iš sun­kių li­gų, nie­ka­da ne­trū­ko. Vis dėl­to me­di­ci­ni­ne pras­me, jų sklei­džia­mos ži­nios daž­nai ne­pa­grįs­tos moks­lu.

Lū­žis įvy­ko 2016 m., kai Kau­ne, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­te, at­si­ra­do gy­ven­se­nos me­di­ci­nos ma­gist­ran­tū­ros pro­gra­ma (bai­gu­siems svei­ka­tos moks­lų kryp­ties ba­ka­lau­rą ar­ba vien­ti­są­sias stu­di­jas).
 
Vi­suo­me­nės svei­ka­tos fa­kul­te­to pro­fe­so­rė, Gy­ven­se­nos me­di­ci­nos stu­di­jų pro­gra­mos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Vil­ma Kriau­čio­nie­nė tei­gia, kad ne vie­ne­rius me­tus in­ten­sy­viai be­si­mo­kan­tys stu­den­tai gau­na iš­ties gi­lų ir pla­tų su­vo­ki­mą, kaip vei­kia žmo­gaus kū­nas, jie va­do­vau­ja­si pa­ti­ki­mo­mis moks­lo ži­nio­mis. „Stu­di­jų pro­gra­mo­je re­mia­mės tarp­tau­ti­nių me­di­ci­nos aso­cia­ci­jų (kar­dio­lo­gų, gast­ro­en­te­ro­lo­gų, en­dok­ri­no­lo­gų ir ki­tų) kli­ni­ki­nė­mis re­ko­men­da­ci­jo­mis, ku­rios ak­cen­tuo­ja ne­far­ma­ko­lo­gi­nių in­ter­ven­ci­jų svar­bą“, – pa­sa­ko­jo prof. V.Kriau­čio­nie­nė.
 
Pa­reng­ta per šim­tą spe­cia­lis­tų
 
Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra pa­ruoš­ta per šim­tą gy­ven­se­nos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų, spau­do nu­me­riai iš­duo­ti 58. Vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų skai­čius di­dė­ja. „Po per­nai mi­nist­ro įsa­ky­mo, kad pen­kiems šei­mos gy­dy­to­jams tu­rė­tų tek­ti bent vie­nas gy­ven­se­nos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tas, jų po­rei­kis iš­au­go“, – kon­sta­tuo­ja prof. V.Kriau­čio­nie­nė.
 
At­ei­nan­tį rug­sė­jį LSMU pri­ims 35 stu­den­tus į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas.

Gy­ven­se­nos me­di­ci­na ne Lie­tu­vos iš­ra­di­mas – pro­fe­so­rė pa­žy­mi, kad ši spe­cia­ly­bė plė­to­ja­ma pa­sau­ly­je.
 
LSMU dės­ty­to­ja, gy­dy­to­ja on­ko­lo­gė che­mo­te­ra­peu­tė, gy­ven­se­nos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tė Li­na Pau­laus­kie­nė pa­brė­žia, kad no­rint sėk­min­gai dieg­ti gy­ven­se­nos me­di­ci­nos pa­slau­gas, jų ver­tę tu­ri su­pras­ti gy­dy­mo įstai­gų va­do­vai, šei­mos gy­dy­to­jo ko­man­dos na­riai.
 
„Gy­ven­se­nos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tai pa­gei­dau­ja­mi ir pro­ver­žis juos ren­giant dar ne­spė­ja su rin­kos po­rei­kiu. Ta­čiau džiu­gi ži­nia, kad jiems įsi­lie­jus į šei­mos gy­dy­to­jo ko­man­dos su­dė­tį ir pra­dė­jus di­dė­ti dar­bo vie­tų, stu­di­juo­jan­čių­jų skai­čius kas­met au­ga“, – sa­ko LSMU dės­ty­to­ja, gy­dy­to­ja on­ko­lo­gė che­mo­te­ra­peu­tė, gy­ven­se­nos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tė Li­na Pau­laus­kie­nė.

„Grįž­ta­ma­sis ry­šys iš pa­cien­tų ro­do, kad po kon­sul­ta­ci­jų ge­rė­ja svei­ka­tos ro­dik­liai, stip­rė­ja mo­ty­va­ci­ja keis­ti įpro­čius, tad gy­ven­se­nos me­di­ci­na ga­li pa­dė­ti efek­ty­viai val­dy­ti lė­ti­nes li­gas, jų iš­veng­ti, ji tei­kia di­džiu­lę nau­dą svei­ka­tos sis­te­mai“, – sa­ko L.Pau­laus­kie­nė.
 
De­fi­ci­tas
 
„De­fi­ci­tas, – sa­ko Nau­jo­sios Vil­nios po­li­kli­ni­kos di­rek­to­rius Ar­tū­ras Sei­bu­tis apie gy­ven­se­nos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tus. – Jie yra rei­ka­lin­gi, bet Lie­tu­vo­je jų tu­ri­me dar ne­daug.“
Nors bu­vo pa­vy­kę ras­ti, šiuo me­tu Nau­jo­sios Vil­nios po­li­kli­ni­ko­je vėl nė­ra nė vie­no gy­ven­se­nos me­di­ci­nos spe­cia­lis­to ir įstai­ga iš nau­jo pa­ni­ro į pa­ieš­kas.
 
Kau­no mies­to po­li­kli­ni­ko­je dir­ba še­ši. Jos di­rek­to­rius Pau­lius Ki­bi­ša dis­ku­tuo­da­mas kon­fe­ren­ci­jo­je LSMU pa­ste­bė­jo, kad įstai­goms bus iš­šū­kis ras­ti šiuos me­di­kus. Jo pa­va­duo­to­jas me­di­ci­nai Rai­mun­das Mic­ka „Lie­tu­vos svei­ka­tai“ ko­men­ta­vo, kad įstai­ga vie­na pir­mų­jų pra­dė­jo plės­ti šei­mos gy­dy­to­jo ko­man­dą, to­dėl pa­vy­ko ras­ti ir įdar­bin­ti spe­cia­lis­tus.
 
L.Pau­laus­kie­nė kon­sta­tuo­ja: tiek vie­šuo­se dar­bo skel­bi­muo­se, tiek ne­for­ma­lio­se pa­ieš­ko­se jau­čia­mas rin­kos ak­ty­vu­mas. „Šie spe­cia­lis­tai pa­gei­dau­ja­mi ir pro­ver­žis juos ren­giant dar ne­spė­ja su rin­kos po­rei­kiu. Ta­čiau džiu­gi ži­nia, kad jiems įsi­lie­jus į šei­mos gy­dy­to­jo ko­man­dos su­dė­tį ir pra­dė­jus di­dė­ti dar­bo vie­tų, stu­di­juo­jan­čių­jų skai­čius kas­met au­ga“, – pa­ste­bi pa­šne­ko­vė.
 
Tai vyks­ta ir dėl pa­cien­tų pa­si­ten­ki­ni­mo šio­mis pa­slau­go­mis – pa­ma­tę tei­gia­mą efek­tą, jie grįž­ta pa­kar­to­ti­nės kon­sul­ta­ci­jos, pa­sa­ko­ja apie jas pa­žįs­ta­miems. Kai ku­rio­se įstai­go­se lais­vos kon­sul­ta­ci­jų vie­tos iš­graibs­to­mos aki­mirks­niu.
 
Ho­lis­ti­nis po­žiū­ris
 
Kuo ypa­tin­ga to­ji gy­ven­se­nos me­di­ci­na? Prof. V.Kriau­čio­nie­nė tei­gia, kad ją lai­ko še­šios pa­grin­di­nės ko­lo­nos. „Tai – tin­ka­ma mi­ty­ba, pa­kan­ka­mas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, ge­ras mie­gas, stre­so val­dy­mas, ža­lin­gų įpro­čių kon­tro­lė ir po­zi­ty­vūs so­cia­li­niai ry­šiai. Vi­sos šios gy­ve­ni­mo sri­tys ver­ti­na­mos ho­lis­tiš­kai, – pa­brė­žė pro­fe­so­rė. – Pa­vyz­džiui, jei žmo­gus il­ges­nį lai­ką ne­iš­si­mie­ga, or­ga­niz­me ga­li vyk­ti po­ky­čiai, di­dė­ti al­kio hor­mo­no, ku­ris ska­ti­na po­trau­kį už­kan­džiau­ti grei­tai sky­lan­čiais an­glia­van­de­niais. Stai­gus jų ke­lia­mas pra­žva­lė­ji­mas lai­ki­nai kom­pen­suo­ja mie­go trū­ku­mo su­kel­tą van­gu­mą, mie­guis­tu­mą.“
 
Pa­sak pa­šne­ko­vės, žmo­nės sten­gia­si ko­vo­ti su blo­gais įpro­čiais, ta­čiau kon­cen­truo­jan­tis tik į vie­ną veiks­nį, pvz., die­tą ir ne­ma­tant vi­su­mos pa­dė­ti sau ga­li bū­ti su­dė­tin­ga. „Su kiek­vie­na ne­sėk­me au­ga nu­si­vy­li­mas sa­vi­mi: „Vi­si ga­li, o aš ne...“ To­dėl ver­ta kreip­tis į gy­ven­se­nos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tą, ku­ris pa­dė­tų ras­ti su­tri­ki­mų prie­žas­tis, su­dė­lio­tų po­ky­čių pla­ną. Ne­tei­siant, ne­smer­kiant, tik pa­de­dant“, – kal­bė­jo prof. V.Kriau­čio­nie­nė.
 
Iš­šū­kiai
 
L.Pau­laus­kie­nė tei­gia, kad jei įstai­gos va­do­vy­bė po­zi­ty­viai ver­ti­na šią pa­slau­gą, su­tei­kia rei­kia­mas są­ly­gas ko­ky­biš­kai dirb­ti – efek­tas ne­abe­jo­ti­nas. Ta­čiau iš­šū­kių esa­ma.
 
Vie­nas jų – kon­sul­ta­ci­jai rei­ka­lin­gas lai­kas. Mi­nist­ro įsa­ky­me re­ko­men­duo­ja­ma mi­ni­ma­li pa­slau­gos truk­mė – pus­va­lan­dis. Ta­čiau L.Pau­laus­kie­nė pa­ste­bi, kad tai – mi­ni­ma­lus lai­kas, nes pir­mo­ji ko­ky­biš­ka kon­sul­ta­ci­ja ga­li truk­ti ir iki va­lan­dos. To­dėl ge­rus spe­cia­lis­to re­zul­ta­tus ver­tin­ti pa­gal pa­cien­tų kie­kį bū­tų ne­tei­sin­ga, ma­no ji.
 
„Ki­tas iš­šū­kis – tęs­ti­nu­mas. Vie­nos kon­sul­ta­ci­jos no­rint reikš­min­go po­ky­čio pa­pras­tai ne­pa­kan­ka – rei­kia pa­kar­to­ti­nių, kuo­met pa­lai­ko­ma mo­ty­va­ci­ja, iš­si­ke­lia­mi nau­ji tiks­lai, įver­ti­na­mas pro­gre­sas ir pa­na­šiai“, – at­krei­pė dė­me­sį pa­šne­ko­vė. Ta­čiau esant di­de­liam pa­cien­tų srau­tui pa­tek­ti ant­rai kon­sul­ta­ci­jai, ku­ri tu­rė­tų įvyk­ti vė­liau­siai po ke­tu­rių sa­vai­čių, sun­ku. 

Pa­šne­ko­vė svars­to, kad šiuo at­ve­ju vie­nas ga­li­mų spren­di­mų pa­kar­to­ti­na trum­pes­nės truk­mės nuo­to­li­nė kon­sul­ta­ci­ja.
Dar vie­na sri­tis, kur ga­lė­tų plės­tis gy­ven­se­nos me­di­ci­nos veik­los lau­kas, – svei­ka­tos sri­ties spe­cia­lis­tai, ku­rie pa­grin­di­nia­me dar­be tai­ko gy­ven­se­nos me­di­ci­nos prin­ci­pus. Tai – prak­ti­kuo­jan­tys aku­še­riai, ki­ne­zi­te­ra­peu­tai, gy­dy­to­jai spe­cia­lis­tai ir kt.
 
„Aš tu­riu gy­ven­se­nos me­di­ci­nos iš­si­la­vi­ni­mą, ta­čiau pir­mo­ji ma­no spe­cia­ly­bė – gy­dy­to­ja on­ko­lo­gė. Dar­bo sri­tis, su­si­ju­si su gy­ven­se­nos me­di­ci­na, nė­ra „ma­to­ma“ svei­ka­tos sis­te­mo­je“, – sa­ko L.Pau­laus­kie­nė.
 
Ji siū­lo pa­ieš­ko­ti ga­li­my­bių įveik­lin­ti gy­ven­se­nos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tus ant­ri­nia­me ir ki­tų ly­gių svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se bei la­biau įtvir­tin­ti veik­lą, su­si­ju­sią su ug­dy­mo prie­mo­nių tai­ky­mu įstai­go­se, ne­tu­rin­čio­se as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros li­cen­ci­jos. „Anks­čiau mi­nė­tas mi­nist­ro įsa­ky­mas nu­ro­do to­kias ga­li­my­bes, ta­čiau nė­ra nu­ma­ty­tas pa­slau­gų fi­nan­sa­vi­mas“, – api­ben­dri­no ji.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!