„Lietuvos sveikata“ klausė sveikatos priežiūros įstaigų ir skubiosios pagalbos skyrių vadovų, kaip dažnai tenka susidurti su piktnaudžiaujančiais pacientais?
 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Skubiosios medicinos klinikos vadovas dr. Kęstutis Stašaitis:
 
Skubios pagalbos skyriai neturi tapti poliklinikomis
- Su pirminių paslaugų teikimu pacientams Kauno klinikos nesusiduria, nes ligoninė neturi sudariusi sutarčių su pirminės sveikatos priežiūros centrais dėl pagalbos teikimo jų nedarbo metu.
 
Skubios pagalbos skyriuje, atvykus pacientui, pirmiausia atliekamas medicininis „rūšiavimas“, kad tie, kuriems reikalinga skubi pagalba, ją gautų pirmieji. Jei po gydytojo apžiūros nustatoma, jog sveikatos sutrikimas nepriskiriamas būtinajai pagalbai, pacientą informuojame, kad nebūtinąją pagalbą jis gali gauti pas šeimos gydytoją arba toje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria jo pirminės sveikatos priežiūros centras yra sudaręs sutartį teikti tokias paslaugas jų nedarbo metu.
 
Taip pat pacientas gali pats mokėti už paslaugas mūsų skyriuje, tačiau pirmiausia pagalbą teikiame tiems, kam jį yra būtina, o tik po to tiems, kurie nori mokėti už suteiktą nebūtinąją pagalbą. Dėl didelio pacientų skaičiaus, kuriems reikalinga būtinoji pagalba, tokių paslaugų neskatiname.
 
Pritariame nuomonei, jog skubios pagalbos skyriai neturi tapti poliklinikomis, būtinoji pagalba turi būti teikiama tik tiems, kuriems jos tikrai reikia.
 
Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga:

Kartais pacientai simuliuoja ligą
-Klaipėdos jūrininkų ligoninė nėra sudariusi sutarties nė su vienu pirminės sveikatos priežiūros centru. Tiesa, anksčiau tokių būta, tačiau dėl didžiulių Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus medikų darbo krūvių sutartys nutrauktos.
 
Šiame skyriuje pacientų pastebimai padaugėjo, kai prieš dvejus metus mūsų įstaigoje buvo įkurti ūminių insultų ir infarktų klasteriai.
Per metus vien neatidėliotinos pagalbos besišaukiančių pacientų Klaipėdos jūrininkų ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje sulaukiama beveik 10,5 tūkstančių. Mažiausiai trečdaliui jų skubi pagalba nereikalinga.
 
Norint išsiaiškinti, kokia reali paciento sveikatos būklė, ar jam tikrai reikalingas stacionarinis gydymas, atliekama daugybė tyrimų. Dalis pacientų laikinai paguldomi į stebėjimo palatas prie Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus, kur jų būklė stebima, atliekami tyrimai, taikomos medicininės manipuliacijos.
 
Ne paslaptis, kad medikai susiduria su tokiais atvejais, kai pacientai simuliuoja ligą, norėdami patekti į ligoninę ir čia „pasityrinėti“ sveikatą. Atlikus tyrimus paaiškėja, kad žmogui pakaktų planinio vizito pas šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą. Tada kyla nepasitenkinimas, tačiau negalime stacionarizuoti paciento, vien dėl to, kad jis to pageidauja.
 
Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas Vaiva Makštutienė:
 
Pacientai kreipiasi pirminių sveikatos priežiūros įstaigų darbo metu
- Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių bei Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyvios slaugos skyrių kreipiasi nemažai pacientų dėl nebūtinosios pagalbos pirminės sveikatos priežiūros įstaigų nedarbo metu – naktį, švenčių dienomis ir savaitgaliais.
 
Remiantis poros metų senumo sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl pirminės ambulatorinės pagalbos paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos“ ligoninės generalinis direktorius pasirašė sutartis su Šiaulių miesto ir rajonų pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis, pagal kurias už šiems pacientams suteiktas paslaugas išrašomos sąskaitos, kurias apmoka gydymo įstaigos, kurias yra pasirinkę pacientai. Iki šiol neiškilo jokių problemų dėl sąskaitų apmokėjimo – jas visada apmoka gydymo įstaigos, ne pacientai.
 
Daugiau problemų iškyla tada, kai dėl nebūtinosios pagalbos į ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių pacientai kreipiasi pirminių sveikatos priežiūros įstaigų darbo metu. Tada už suteiktas paslaugas turi mokėti ne jų pasirinkta pirminės sveikatos priežiūros įstaiga, bet patys pacientai. Tenka aiškintis, dažnas teisinasi, jog nežinojo apie šią naujovę, nors ji taikoma nuo 2014 metų pradžios. Žmonės piktinasi šia tvarka, todėl sugaištama daug laiko diskusijoms ir už suteiktas paslaugas dažniausiai nesumokama.
 
Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas:
 
Pacientai bando „apeiti“ eiles
- Su visomis rajono pirminėmis sveikatos priežiūros įstaigomis esame sudarę sutartis. Priėmimo skyriuje pacientų dėl to iš tiesų padaugėja. Dėl to priimamajame esame padidinę darbuotojų skaičių. Žinoma, jei paslaugos neatitinka antrinio lygio, pirminės įstaigos už jas mums apmoka. Suskaičiavę, kiek surenkame iš Pirminės sveikatos priežiūros centro, šeimos klinikos ir taip toliau, galime apmokėti du slaugytojų etatus. Juos ir įvedėme.
 
Iš tiesų, tokia situacija yra piktnaudžiavimas ir būtų geriau, jei pirminio lygio paslaugų teikti neturėtume. Kita vertus, suprantame ir pirmines sveikatos priežiūros įstaigas. Jiems priiminėti pacientus savaitgaliais ar naktimis būtų neracionalu. Tad bandome surasti tą „vidurkį“.
 
Pacientų kaltės čia, ko gero, daugiausiai esama. Jie piktnaudžiauja tuo, kad vietoje to, jog dieną nueitų pas šeimos gydytoją, laukia vakaro ir atvažiuoja į priėmimo skyrių. Kodėl? Bando „apeiti“ eiles. Pas šeimos gydytoją ne visuomet patenkama tą pačią dieną, ne visuomet atliekami tyrimai, o čia gi viskas iš karto.