Pasiekti tikslai
Praėjusį ketvirtadienį, sausio 11 d., VDU didžiojoje salėje vyko tradicinis Kauno miesto poliklinikos (KMP) renginys „Quo vadis?“, kurio metu poliklinikos direktorius Paulius Kibiša gausiai susirinkusiai įstaigos bendruomenei apibendrino praėjusių metų rezultatus ir nubrėžė ateinančių metų gaires.
 
Praėjusieji metai KMP buvo sėkmingi tiek finansiškai, tiek daugeliu kitų požiūrių. Įtaigos vadovybė pabrėžia: nuopelnų koryje svarbus kiekvieno darbuotojo indėlis, o materialinė gerovė sunkiai įsivaizduojama be bendrų pastangų. „Jūs kiekvienas kaip bitė į bendrą avilį įnešate po trupinėlį, su kiekviena skatinamąja paslauga, konsultacija gerindami įstaigos rodiklius. Galutinis rezultatas leidžia mokėti orius atlygius, padidinti kvalifikacijos kėlimo fondą, išmokėti kalėdines premijas“, – dėkojo Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.
 
Jis pasakojo, kad sutelkus pastangas neatvykstančių į vizitą pacientų skaičių pavyko sumažinti iki 5-6 proc., kai metų pradžioje jis siekė 8-9 proc. ir daugiau. Pernai įsigytas antras magnetinio rezonanso tomografas, skirtos investicijos infrastruktūrai gerinti: daugiau nei milijonas eurų investuotas į patalpų remontą skirtinguose padaliniuose, kuriant estetiškas, modernias erdves pacientams ir personalui.
 
Sveikatos sprendimų flagmanas
Viena svarbiausių sričių, kuriai įstaiga paklojo pamatus dar kur kas anksčiau, nei pasirodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vizija – šeimos gydytojo komandos formavimas, jos veiklos efektyvinimas aktyviau įtraukiant registratores, suteikiant didesnį vaidmenį slaugytojoms.
 
Bendradarbiaujant su SAM ir Vilniaus Centro poliklinika, KMP sėkmingai įgyvendino funkcijų perskirstymo pilotinį projektą „Tashi“, kuris padėjo nustatyti, kokias šeimos gydytojų funkcijas galėtų perimti slaugytojai, o slaugytojų – slaugytojo padėjėjai.
 
„Šis projektas padėjo geriau suprasti, kur galime dirbti efektyviau ir išplėsti specialistų gebėjimus bei kompetencijas. Funkcijų perskirstymas – ne tik Lietuvos, bet ir Europos tendencija, kuriant šiuolaikišką, efektyvią bei paciento interesus atitinkančią pirminę sveikatos priežiūrą“, – teigė Kauno miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotoja kokybės valdymui Loreta Marmienė.
 
Kitas projektas, kuriuo džiaugiasi poliklinika, buvo skirtas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims, inovatyvių technologijų pagalba skatinant juos gerinti ir formuoti savo sveikatos priežiūros įgūdžius. Buvo vykdoma pacientų nuo 18 iki 65 metų nuotolinė sveikatos rodiklių stebėsena, jiems suteiktos individualios gyvensenos medicinos specialisto konsultacijos, skaitomos paskaitos. Beje, projekto metu 54,5 proc. dalyvių numetė svorio, 96,6 proc. įgyvendino net po keletą svarbių gyvensenos pokyčių, buvo nueita 66 mln. žingsnių.
 
Projektą vainikavo bendras renginys, kuriame susirinko ne tik jame dalyvavę pacientai, bet ir medikai, poliklinikos administracija, sveikatos technologijų įmonės atstovai, kas leido dar geriau apibendrinti rezultatus, apsikeisti idėjomis.


 
Kurs naują standartą
Siekdama tobulėti, reaguodama į aktualijas KMP kiekvienais metais išsikelia naujus tikslus. Prioritetas kitiems metams – pacientų pasitenkinimas, kuriant draugišką aplinką ir rūpestingą požiūrį.
 
Poliklinika jau turi pacientų aptarnavimo standartą Skambučių centre, o šiemet toks pat standartas bus kuriamas ir gyvai teikiamoms paslaugoms. Jis nuguls į kelis puslapius teksto, pradedant tuo, kaip reikia pasisveikinti su pacientu, jį pakviesti į kabinetą, baigiant įvairių situacijų projektavimu ir kaip įstaigos personalas turėtų į jas reaguoti.
 
„Kviečiu visus darbuotojus prisijungti kuriant naująjį standartą, nes pagal jį toliau dirbsime, – per „Quo vadis?“ skatino P.Kibiša ir juokavo, – kaip Amerikoje per vestuves prie altoriaus prašoma sakyti viską dabar arba nutilti amžiams, taip ir šiuo atveju – kol yra galimybė, pasistenkite išreikšti nuomonę apie tai, kas patinka, ką reikia tobulinti, kad paskui nereikėtų taikstytis su nepatogumais...“
 
Ir nors vadovybė nesitiki, kad visi 1,7 tūkst. įstaigos darbuotojų dalyvaus kūrybiniame procese, aktyviai siekiama įtraukti tuos, kurių nuomonę kiti kolegos vertina ir ja pasitiki. Dokumentą kurs specialiai sudarytos darbo grupės skyriuose, padaliniuose.
 
Kam to reikia?
Kodėl svarbu dėl kelių teksto puslapių įtraukti tiek žmonių? „Žinoma, tai – ilgesnis kelias. Daug paprasčiau susėsti trise ir parašyti tuos puslapius patiems. Bet ar kolektyvas tai priims? Vargu. Jei norime, kad dokumentas iš tiesų veiktų, dėl jo turinio reikia susitarti visiems. Paskui šias nuostatas turėsime kaip dar vieną įstaigos kultūros dalį, panašią į kartu sutartas KMP vertybes, ir jomis remsimės“, – aiškino P.Kibiša.
 
„Vertybės atrodo toks skambus dalykas, bet gerai veikia“, – teigia KMP vadovas ir vadina jas koordinačių sistema, padedančia orientuotis visais lygiais – tiek bendraujant vadovams su personalu, tiek personalui su pacientais.
„Ne taip pasakius, pakalbėjus ir mes galime iškart pasižiūrėti į savo vertybes. Pavyzdžiui, ar tai, kaip elgeisi, atitinka pagarbos vertybę? Ar buvai pagarbus su kolega, slaugytoju? Kai yra nustatytos vertybės, tampa aišku, kad savo elgesiu negalime šio barjero peržengti“, – aiškino P.Kibiša.
 
Įstaigos vertybėmis remsis ir pacientų aptarnavimo standartas, kuris reikalingas gerinant jų aptarnavimą, siekiant užkardyti konfliktus. „Vieni darbuotojai iškilus nesklandumams savaime pagalvoja perspėti koridoriuje laukiantį žmogų, o kiti apie tai ne visuomet susimąsto. Gal pas gydytoją kabinete sudėtingas atvejis, pacientas užtruko, o laukiantis kitapus durų žmogus to nežino ir piktinasi galvodamas, jog gydytoja su slaugytoja kavą geria, – pateikia pavyzdį P.Kibiša. – Tačiau tikėtina, kad paaiškinus situaciją, laukiantysis reaguos geranoriškai. Tad ar ne geriau paaukoti trisdešimt sekundžių įspėjant iš anksto, nei gesinti gaisrą kitas dešimt minučių, kai pacientas nepatenkintas įsiveržia į kabinetą?“
 
Keičiamas požiūris į pacientą
Tapęs poliklinikos vadovu P.Kibiša užsimojo pakeisti požiūrį į pacientą. Kaip jis pasakoja, privačiame pokalbyje draugas, žinomas verslo konsultantas, jį bandė atvesti į realybę klausdamas, koks yra kolektyvo dydis ir kokia dalis jame vyresnių darbuotojų.
 
„Tuomet, prieš septynerius metus, jis man rekomendavo pradėti nuo kiek lengvesnių ir labiau pamatuojamų dalykų, – šypteli P.Kibiša. – Prie kiekvieno darbuotojo nepastatysi policininko. Mūsų įstaigoje kaip ir bet kurioje kitoje būna visko: ir gražių pavyzdžių, ir konfliktinių situacijų, nesusipratimų.“
 
Vis dėlto KMP pacientų pasitenkinimas 85 proc. Ar to negana? „Čia kaip toje senoje automobilių „Honda“ reklamoje: „Kodėl klientai tokie patenkinti mūsų varikliais? Todėl, kad mes patys niekada jais nepatenkinti“, – pavyzdžiu į klausimą atsakė P.Kibiša ir paaiškino, kad vadinamasis pacientų pasitenkinimas – sunkiai apčiuopiamas ir išmatuojamas dalykas, kurio niekada nebus per daug.
 
Siūlo negaišti skaičiuojant skundus
„Pirmiausia turime būti sąžiningi patys sau. Ne paslaptis, kad oficialių raštiškų skundų turime nedaug. Bet supraskite, kad jie paprastai atsiranda tada, kai konfliktas peržengia raudonąją liniją ir problemos nepavyksta išspręsti visose grandyse.
 
Rašytinis skundas, atitinkama forma, su asmens duomenimis yra net ne aisbergo viršūnė, o viso labo jos smaigalys, kuris toli gražu nereiškia, kad likę pacientai gautomis paslaugomis yra patenkinti“, – pabrėžė P.Kibiša. Jis mano, kad svarbu skaičiuoti ne oficialius skundus, o tiesiog didinti pacientų pasitenkinimą: „Šiandien mes kovojame dėl kiekvieno paciento, norime didinti jų skaičių visuose padaliniuose. Turime atlaikyti privataus sektoriaus konkurenciją. Tas pačias paslaugas teikia visi, ir įranga ta pati, ir specialistai kvalifikuoti. Konkuruoti galima subtiliais dalykais: požiūriu į pacientą, domėjimuisi, kaip jis jaučiasi, nes žmogus tau patiki brangiausią savo turtą – sveikatą.“
 
Tad ne veltui „Quo vadis?“ renginyje KMP vadovas kolektyvui teigė: „Net jei pamiršite viską, ką kalbėjau, bet atsiminsite du žodžius – pagarba pacientui – to užteks.“
Nors daug kas bijo žodžio „konkurencija“, poliklinikos vadovas šio reiškinio į paraštes nestumia: „Kiekvienam aišku, kad vyksta konkurencija dėl pacientų, resursų, slaugytojų. Tai normalu, tai kiekvienos veiklos variklis ir iš to laimi klientas.“
 
Kaip įtikinti?
P.Kibiša teigia, kad kiekviena naujovė paprastai eina kartu su pasipriešinimu, todėl svarbu, kaip jos pateikiamos: „Naujas idėjas reikia suformuoti suprantamai, pagrįsti, kodėl jų reikia. Jei iš visų tų pokyčių tik vargas, laiko gaišimas ir jokios naudos – kolektyvas tikrai nesutiks tapti pokyčio dalimi. Bet koks pokytis prieštarauja žmogaus prigimčiai, reikia tai suprasti. Bet kai sugebi įrodyti, kad būsima nauda didesnė už papildomą vargą įdiegiant pokytį, žmonės tai vertina kitaip.“
 
„Jei pacientai bus nepatenkinti mūsų paslaugomis, mes jų neteksime. Tuomet uždirbsime kur kas mažiau pinigų, neturėsime iš ko mokėti premijų, geresnių algų. Kai žmonėms tai išaiškini, vieni pritaria, kiti dvejoja, bet daugelis supranta – reikia pabandyti“, – konstatavo P.Kibiša.
 
Jis prisimena, kaip įgyvendino idėją, jog gydytojai darbo metu neturėtų atsiliepinėti į skambučius. „Iš pradžių daug kas į tai žiūrėjo kreivai – tiek gydytojai, tiek pacientai. Todėl pradėjome nuo kelių, linkusių į naujoves, žmonių. Surinkus keletą gydytojų pavyko ramiai ištestuoti, ar ši praktika pasiteisina, o tada galėjome drąsiai ją pasiūlyti ją kitiems, – pasakojo P.Kibiša. – Mes sakėme, kad tai – geras sprendimas. Žinoma, buvo tokių, kurie teigė, jog toks sprendimas būtų nesąmonė, nes daug metų dirbama kitaip. Tačiau kai apie privalumus papasakojo jau išbandę darbuotojai, nebelieka argumentų prieštarauti.“
 
Didžiausia klaida, pasak vadovo, yra galvoti, kad komunikuoji pakankamai: „Niekada nebūna pakankamai. Gali stengtis tik priartėti prie idealo. Kažkas iš komunikacijos specialistų karčiai juokavo, kad žmonės ima girdėti tik tada, kai tau pačiam nuo kartojimo jau bloga, – prisiminė P.Kibiša. – Tame yra tiesos, nes žmonės dažnai sako: „su mumis niekas nesitarė“. O iš tiesų sakyta šimtą kartų. Tik dažnai negirdime to, kas nepatinka.“
 
Įvertinti už pastangas
Skatindama darbuotojų įsitraukimą, motyvaciją ir norėdama jiems padėkoti, KMP kiekvieną rudenį nominuoja labiausiai per metus pasižymėjusius darbuotojus penkiose kategorijose. 
 

Šilainių padalinio vadovė, gydytoja akušerė ginekologė Janina Didžiulienė teigia, kad kiekvienas žmogus stengiasi gerai atlikti savo darbą ir nori būti pastebėtas. „Man pasisekė, kad buvau įvertinta už nuopelnus įstaigai. Labai tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Vis dėl to tai ne vien mano nuopelnas: be komandos, skyrių vedėjų, vyresniųjų slaugos administratorių, darbuotojų šio įvertinimo nebūtų, nes vienas lauke ne karys“, – teigė J.Didžiulienė.

 
Personalo valdymo ir administravimo skyriaus vadovė Jurga Labanauskienė pažymi, kad J.Didžiulienę įstaiga vertina už ilgametį vadovavimą vienam didžiausių įstaigos padalinių ir gebėjimą rasti kalbą tiek su jaunu, tiek su vyresniu komandos nariu. „Žavi jos sugebėjimas įtraukti, motyvuoti darbuotojus, išlaikyti puikius padalinio veiklos rezultatus, kompetenciją ir nepailstamą darbą“, – vardijo J.Labanauskienė.
 
Išjudino kolektyvą

Į Šilainius atkeliavo ir dar viena, Metų iniciatyvos nominacija, tekusi kineziterapeutui Andriui Kunstui už idėją darbo dieną kolektyvui pradėti mankšta. Magistro laipsnį Lietuvos sporto universitete įgijęs specialistas pats stengiasi aktyviai leisti laisvalaikį ir skatina tai daryti kitus.

 
„Tarp mano pacientų atsirado vis daugiau kolegų ir pradėjau mąstyti, ką daryti, kad jų kiekis nepralenktų kitų pacientų“, – šypsojosi A.Kunstas, nusprendęs visus išjudinti ir suteikti geros savijautos dozę darbo dienos pradžiai. Septintą valandą ryto dvi tris dienas per savaitę personalas renkasi į salę ir drauge atlieka įvairius pratimus. Kartu judėti yra daug paprasčiau, nes kolegų paskatinimas tikrai motyvuoja.
Jis pažymi, kad šios mankštos padeda rinkti minutes, kurias numato PSO rekomendacijos, suaugusiems žmonėms liepiančios vidutinio intensyvumo fizine veikla užsiimti nuo 150 iki 300 minučių per savaitę.
 
Laužo stereotipus

Teiginį, kad valstybinėse įstaigose sunku pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus informacinių technologijų specialistus, laužo Metų bendradarbiavimo nominacija, suteikta Martynui Milinskui, Statistikos ir IT skyriaus vyresniajam specialistui.

 
J.Labanauskienė teigia, kad Martyną kolektyvas vertina už iniciatyvumą, atidumą ir norą padėti. „Jis visada paslaugiai atsilieps į kolegų pagalbos šauksmą susidūrus su IT problemomis ir ne tik. Jis neatsisakė net paprašytas pavaduoti padalinio administratorę!“ – darbuotojo universalumu džiaugėsi J.Labanauskienė.
 
KMP yra pirmoji M.Milinsko darbovietė, kurioje įsidarbino pagal specialybę ir yra ja patenkintas iki šiol. „Dirbu jau penkerius metu ir tikrai nesigailiu esantis čia“, – teigė M.Milinskas ir pasakojo, kad jo pareiga pagelbėti gydytojams, prižiūrėti informacines sistemas, diegti naujoves.
 
„Visada dirbu taip, tarsi daryčiau savo namams, gal dėl to ir buvau nominuotas šioje kategorijoje“, – kalbėjo pašnekovas, praėjusiais metais prisidėjęs ne prie vieno didesnio projekto įstaigoje.
 
Tikslas – efektyvesnis ištyrimas
Metų komanda šiemet tapo Centro padalinio Specializuotų paslaugų skyrius. Personalo valdymo ir administravimo skyriaus vadovė J.Labanauskienė pabrėžė, kad skyriaus darbuotojai net ir įtemptomis aplinkybėmis išlieka empatiški, atsidavę ir profesionalūs. „Specialistai bendradarbiauja tarpusavyje, o jų prioritetas – bendradarbiavimas su pacientu“, – teigė pašnekovė.
 
Dėkodama už gražų įvertinimą Specializuotų paslaugų skyriaus gydytoja otorinolaringologė Reda Milašienė teigė, kad reikiamą pagalbą pacientui gali užtikrinti tik darniai funkcionuojanti ir derinanti savo veiksmus skirtingų specialistų komanda.
 

„Mūsų skyriuje dirba daug skirtingų sričių gydytojų: chirurgai, ortopedai-traumatologai, oftalmologai, urologai, akušeriai-ginekologai, otorinolaringologai, neurologai, endokrinologai, kardiologai, reumatologai, kraujagyslių chirurgai, pulmonologai, gastroenterologai ir kiti“, – gausų kolegų būtį vardijo Specializuotų paslaugų skyriaus gydytoja otorinolaringologė Reda Milašienė.

Ji pabrėžė, kad tokia specialistų įvairovė leidžia užtikrinti, kad pacientams būtų teikiamos kokybiškos ir nuodugnios sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios skirtingus jų poreikius.
 
„Mums svarbu, kad ne tik medicininis personalas, bet ir tai, kad pacientai taptų darnia komandos dalimi, kurios bendras tikslas yra efektyvesnis ištyrimas ir geresnė savijauta. Dar V a. pr. m. e. Hipokratas sakė: „Gydant ligonius, iš pradžių privalo būti žodis, po to vaistas ir tik vėliau – peilis“. Tad linkiu personalui rasti laiko kontaktui su pacientu. Tik tada kiekvienam suteikti reikalingą pagalbą“, – užbaigė R.Milašienė.

---

Nominacijos
Metų gera nuotaika – Vaidas Mickus, Dainavos padalinio SPS gydytojas oftalmologas
Metų bendradarbiavimas – Martynas Milinskas, Statistikos ir IT skyrius vyresnysis IT specialistas
Metų komanda – Centro padalinio Specializuotų paslaugų skyrius. Nuotr. Specializuotų paslaugų skyriaus gydytoja otorinolaringologė Reda Milašienė
Metų iniciatyva – Andrius Kunstas Šilainių padalinio FMR kineziterapeutas
Už nuopelnus įstaigai – Janina Didžiulienė Šilainių padalinio vadovė, Šilainių padalinio SPS gydytoja akušerė ginekologė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!