„Šita problema tikrai egzistuoja, tai mes matome iš viešosios erdvės. Nors mūsų ligonių kasas pasiekia tik pavieniai skundai, 2018–2019 metais iš 53 pacientų skundų 33 buvo pagrįsti, suprantame, kad tai aisbergo viršūnė, ir problema kur kas platesnė“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė G.Kacevičius.
„Pagal galiojančius įstatymus, jei ligoninėje besigydantis pacientas nori, kad jam būtų naudojama kokia nors labai brangi priemonė, jis turėtų mokėti skirtumą tarp šios ir paprastos priemonės kainos, bet tą brangią priemonę turi turėti pati ligoninė, o ne siųsti pacientą kur nors eiti nusipirkti. Aš nesakau, kad visos gydymo įstaigos piktnaudžiauja, bet kai ne iki galo aiški tvarka, atsiranda terpė piktnaudžiavimui, ir tokie atvejai atsitinka“, – kalbėjo G.Kacevičius.
 
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas tvirtino, kad priemokos savaime nėra blogai, bet „turi būti aiškios taisyklės, kurios dabar yra pilkoji zona“.
Pirmadienį Seime per spaudos konferenciją asociacijos vadovas pristatė onkologinių ligonių apklausos duomenis, kad penktadalis pacientų primoka už tyrimus, nors neturėtų. Anot jo, pacientai renkasi verčiau mokėti ir tyrimus atlikti be eilės, nei laukti kelis mėnesius.
Anot Š.Narbuto, situaciją keistų, jei mokamoms paslaugoms laikas būtų nustatytas, pavyzdžiui, po darbo valandų, o ne tuomet, kai didžiausi pacientų srautai.
 
„Dabar geriausi laikai yra mokami. Pacientas, ateinantis gauti nemokamą paslaugą, turi laukti mėnesiais, kai kažkas (sumokėjęs – BNS) užrašomas į eilę ir tai gauna šiandien. Galima išskaidyti tas pačias eiles, mokami pacientai eina vienu laiku, nemokami – kitu laiku“, – sakė Š.Narbutas.
„Mes siūlėme Ligonių kasai, kad, tarkime, mokamos paslaugos būtų po 18 val. ir vėliau. Dabar ką mes matome – perkamos paslaugos yra tada, kada didžiausi srautai, tai yra tie pacientai, kurie per pietų pertrauką ar ryte prieš darbą nori apsilankyti pas gydytoją, ateina ir laukia mokamos paslaugos 15 minučių, o tie, kurie su talonais, sėdės dvi–keturias valandas. Tada dirbantys žmonės galvoja, geriau aš susimokėsiu, nes man taip yra pigiau (negaišti laiko – BNS), nors galėtų nemokėti“, – kalbėjo Š.Narbutas.
 
Spaudos konferenciją surengusi konservatorė Agnė Bilotaitė teigė, kad geriausia, jei „kiekvienas pacientas matytų, kiek kainuoja jo paslauga – kiek už jo paslaugą sumoka Valstybinės ligonių kasos, ir kiek jis turi primokėti“.
„Kai žmogus žino, kokia suma atėjo iš valstybės, kiek sumoka jis, žino ir gali pasitikėti sistema“, – teigė Seimo Antikorupcijos komisijos  narė.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininko pavaduotojas Arūnas Staknys atkreipė dėmesį, kad sveikatos apsaugos sistemoje „dar kol kas sprendimai priimami nepasitarus su tiesioginiu paslaugos gavėju, pacientu“. 
„Kol nebus aiškiai sutarta, kokios priemokos galimos, koks modelis turėtų būti labiausiai priimtinas visuomenei, ar gali savivaldybės ar valstybės kapitalo įstaiga teikti paslaugas, kurios turi ūkinės komercinės veiklos požymių, kiek gali keistis paslaugos teikimo standartas valstybinėje ir privačioje  įstaigoje, kol nebus padaryti valstybinio lygmens sprendimai, man atrodo, egzistuojantis neaiškumas išliks“, – kalbėjo STT atstovas.