„Milijonai skiriami dantų protezavimui, kai odontologinių ligų profilaktikai – tik centai“, – esminę problemą įvardija Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė. Siekiant iškelti odontologijos paslaugų finansavimo trūkumus, Vilniuje pirmą kartą surengta plataus masto Baltijos regiono šalių apskritojo stalo konferencija „Burnos sveikatos priežiūros finansavimas ir prieinamumas: praktinės įžvalgos“. Jos metu aptarti įvairių šalių odontologinės priežiūros finansavimo modeliai, jų privalumai ir trūkumai.
Siūlo principą „pinigai paskui pacientą“
Kaip renginyje akcentavo Lietuvos odontologų rūmų atstovai, šalyje šiuo metu galiojanti apmokėjimo už odontologines paslaugas sistema privedė prie situacijos, kuomet didelei daliai piliečių kai kurios odontologijos paslaugos, deja, neprieinamos. Be to, dėl nepakankamo finansavimo gydytojams odontologams tapo patrauklesnis darbas privačiame sektoriuje, kuriame ir koncentruojasi didžioji dalis burnos priežiūros specialistų.
.jpg)
„Lietuva yra viena paskutiniųjų šalių Europoje, deklaruojančių nemokamą odontologinę priežiūrą. Ar sistema, kuomet visų mokesčių mokėtojų pinigais naudojasi tik nedidelė dalis visuomenės, o tarp valstybinės ir privačios medicinos atsirado didžiulis pleištas, išties yra gera? Abiem pusėms turėtų būti sudaromos vienodos sąlygos, o pacientas, pasirinkęs dantis gydytis privačioje įstaigoje, turi turėti galimybę ir teisę pasinaudoti į PSDF biudžetą sumokėtomis lėšomis”, – kviesdama diskusijai kalbėjo Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. dr. V.Brukienė.
Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė:
- Milijonai skiriami dantų protezavimui, kai odontologinių ligų profilaktikai – tik centai. Tinkamai perskirstę valstybės skiriamas lėšas galėtume užtikrinti aukštos kokybės dantų priežiūrą vaikams, negalią turintiems žmonėms, kitoms socialiai remtinoms grupėms.
Kad būtini neatidėliotini politiniai sprendimai, susiję su odontologijos paslaugų teikimu, tvirtino ir pranešimą konferencijoje skaitęs Lietuvos odontologų rūmų tarybos narys Bronius Einars. „Nepaisant to, kad valstybės skiriamas finansavimas, specialistų skaičius ir įstaigų tinklas pakankamai geras, pirminės ambulatorinės odontologijos paslaugos pacientui Lietuvoje visgi mažai prieinamos. Išanalizavę duomenis, kuriuos pateikė Valstybinė ligonių kasa apie odontologines paslaugas, matome faktą, kad valstybės finansuojamomis paslaugomis naudojasi vos apie 20 proc. pacientų Lietuvoje.
Taigi, nemokamos medicinos niekur pasaulyje nėra, ką itin akcentavo ir mūsų užsienio kolegos, – yra valstybės finansuojamos paslaugos. Nors deklaruojama, kad šios prieinamos visiems gyventojais, jomis, kaip minėjau, realiai naudojasi vos dvidešimt procentų gyventojų: apie 14-15 proc. suaugusiųjų ir maždaug 60 proc. vaikų, kuriems odontologinės paslaugos suteikiamos valstybės finansuojamose įstaigose.
Jeigu turime vieną pačių didžiausių pasaulyje specialistų skaičių dešimčiai tūkstančių gyventojų, jeigu turime vieną tobuliausiai išplėtotų tinklų Europoje, o galbūt net ir pasaulyje, kodėl šios paslaugos mūsų piliečiams yra neprieinamos“, – klausia Odontologų rūmų tarybos narys.
Rūmų nuomone, odontologijos srityje būtų tikslinga įgyvendinti „pinigai paskui pacientą“ principą. Pirmiausiai, siūlo odontologai, reikia atskirti paciento prisirašymą prie šeimos gydytojo ir jo pasirinkto gydytojo odontologo, kadangi pagal šiuo metu galiojančią tvarką pacientas, pasirinkęs odontologinę įstaigą, kuri nėra sudariusi sutarties su VLK, netenka teisės pasinaudoti jam skirtomis lėšomis iš PSDF biudžeto. Taip atsitinka dėl to, kad pacientas automatiškai priskiriamas gydytojui odontologui, dirbančiam paciento pasirinktame PSPC, nors realiai jis niekada nesigydo dantų toje įstaigoje. Metinis finansavimas už dantų gydymą pasiekia PSPC, nors net 80 proc. pacientų neateina į juos gydytis dantų.
Pritaikius „pinigai paskui pacientą“ principą būtų įgyvendintas socialinis teisingumas, ir kiekvienas pilietis, kreipdamasis į pasirinktą gydytoją odontologą (nepriklausomai nuo to, ar šis dirba privačiame sektoriuje ar viešajame, lankosi įstaigoje, sudariusioje sutartį su VLK ar nesudariusioje), turėtų galimybę realiai pasinaudoti savo sumokėtomis į PSDF biudžetą lėšomis.
Profilaktikai nubyra centai
Profesorė V.Brukienė atkreipė dėmesį, jog dėl netinkamo finansavimo modelio susidarė paradoksali situacija, kuomet valstybė moka lietuviams už... dantų nepriežiūrą, kas demotyvuoja piliečius pasirūpinti savo burnos sveikata.
„Milijonai skiriami dantų protezavimui, o odontologinių ligų profilaktikai – tik centai. Tinkamai perskirstę valstybės skiriamas lėšas galėtume užtikrinti aukštos kokybės dantų priežiūrą vaikams, negalią turintiems žmonėms, kitoms socialiai remtinoms grupėms“, – akcentavo Rūmų pirmininkė.
V.Brukienė paminėjo didžiulę vaikų švietimo svarbą: „Lietuvos odontologų rūmai taip pat siūlo siųsti burnos higienistus į mokyklas, kad šie reguliariai lankytųsi mokyklose, kadangi mes turime auginti vaikus su sveikais dantimis. Kad pamatytume teigiamus pokyčius, reikės ne vienos kartos.“
Burnos profilaktikos svarbą akcentavo ir jos kolega B.Einars. Pasak jo, užsienio kolegos – tiek Vokietija, Danija ir mūsų kaimynės Estija bei Lenkija – konstatuoja faktą, jog tinkamai investavus ir įgyvendinus burnos profilaktikos programą po tam tikro laiko, tai yra ilgalaikis strateginis tikslas, stipriai sumažėjo brangių medicinos paslaugų poreikis.
.jpg)
„Valstybė šiandien vieno gyventojo higienai skiria du eurus. Jeigu žiūrėsime į pirminės ambulatorinės odontologinės pagalbos paslaugas, pavyzdžiui, vaikui skiriama 22 eurai, su burnos higiena – 24 eurai. Atlikti ekonominiai skaičiavimai, paimti iš privataus verslo, aiškiai konstatuota faktą: viena burnos higienos valanda vidutiniškai, atsižvelgiant į tai, kiek trunka procedūra, kainuoja nuo 50 iki 60 eurų, didmiesčiuose ir dar daugiau.
Odontologų rūmų tarybos narys Bronius Einars:
- Užsienio kolegos – tiek Vokietija, Danija ir mūsų kaimynės Estija bei Lenkija – konstatuoja faktą, jog tinkamai investavus ir įgyvendinus burnos profilaktikos programą po tam tikro laiko stipriai sumažėjo brangių medicinos paslaugų poreikis.
Tad, ar galima užtikrinti burnos profilaktiką vos už du eurus, kai vien savikaina gerokai didesnė“, – retoriškai klausia B.Einars.
Šiuo metu viešosiose įstaigose, ypač regionuose, trūksta gydytojų odontologų specialistų, kas atitinkamai sąlygoja sudėtingą paslaugų prieinamumą pacientams. Gauti sudėtingesnių odontologinių paslaugų pacientams tenka vykti į didžiuosius miestus arba jie turi kreiptis į privačias odontologines įstaigas. Jei didesnė dalis privačių odontologinės priežiūros įstaigų teiktų paslaugas, apmokamas iš PSDF biudžeto, paslaugų prieinamumas ženkliai pagerėtų.
Odontologai apgailestauja, jog sprendimai iš politikų pusės nepriimami arba tai daroma pakankamai lėtai.
Jau pusantrų metų yra sudaryta darbo grupė įsisenėjusioms odontologijos problemoms spręsti, bet rezultatų kol kas nematyti. „Reikėtų paminėti, kad sveikatos apsaugos viceministro pranešimo pabaigoje bent jau viltingai skamba išvados, jog kalbama apie naują finansavimo modelį ir kad visi pacientai galėtų gauti tai, kas jiems priklauso“, – mažais pokyčiais pasidžiaugė B.Einars.
Odontologų rūmų konferencijoje dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas sutiko, kad odontologijos paslaugų finansavimas Lietuvoje prieinamas tik mažai populiacijos daliai ir kad jau seniai pribrendo reikalas kuo skubiau keisti finansavimo šioje srityje modelį. „Šiuo metu esame viduryje didžiulės sveikatos apsaugos sistemos reformos, todėl nesame itin aktyvūs kitose srityse“, – kodėl nesprendžiamos įsisenėjusios problemos odontologijos srityje, teisinosi viceministras.
.jpg)
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas:
- Reikėtų išplėsti pirminės sveikatos priežiūros institucijų, įskaitant ir odontologijos, tinklą šalyje. Bandome nustatyti paslaugų, kurios turėtų būti pasiūlytos pirminės priežiūros sektoriuje, kiekį.
A.Pečkausko teigimu, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai reikėtų rasti daugiau būdų, kaip ji galėtų pagerinti rūpinimąsi pacientų sveikata, tarp jų – ir burnos higiena: „Reikėtų išplėsti pirminės sveikatos priežiūros institucijų, įskaitant ir odontologijos, tinklą šalyje. Bandome nustatyti paslaugų, kurios turėtų būti pasiūlytos pirminės priežiūros sektoriuje, kiekį.
Ką šiuo metu darome – bandome aprašyti bazinį paslaugų paketą ir kaip jis turėtų būti pateiktas pacientui vietiniu lygmeniu.“
Viceministro duomenimis, tik 330 odontologijos institucijų (iš esamų 2560) pasirašė sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis, kurios galėtų kompensuoti teikiamas paslaugas iš sveikatos draudimo įmokų. „Apie pusę pinigų parūpinama nacionalinio sveikatos draudimo protezavimui, ko galima išvengti, jei būtų buvę labiau susitelkta į prevenciją.“
Kad šioje srityje reikia pokyčių, pripažino ir SAM Asmens sveikatos departamento vadovė Odeta Vitkūnienė: „Mums reikia socialinių partnerių bei politikų įsitraukimo ir politinių pastangų situaciją keisti. Dabar esame tame etape, kur jau reikalingi pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje, ypač kalbant apie odontologiją.“
Geroji užsienio šalių praktika
.jpg)
Europos odontologų tarybos prezidentas dr. Freddie Sloth-Lisbjerg:
- Odontologijos paslaugos yra vienos sunkiausiai prieinamų paslaugų mažas pajamas turintiems pacientams, jų būtinieji poreikiai dažnai neatitinka galimybių.
Lietuvos odontologų rūmų surengtoje diskusijoje, be lietuvių, dalyvavo odontologai iš Danijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos. Jie pristatė savo šalių burnos sveikatos finansavimo modelius – apie tai diskutavo su Lietuvos Seimo ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais.
„Charite“ universiteto Berlyne mokslinis bendradarbis dr. Jesus Gomez-Rossi, Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu tyręs odontologijos srities veiklos ir finansavimo ypatumus Europos bendrijoje, akcentavo didelius odontologijos paslaugų netolygumus bei apžvelgė neigiamus korporatyvinės odontologijos aspektus, kai prioritetu tampa ekonominė nauda, o ne paciento sveikata ar kokybiškos odontologijos paslaugos.
Diskusijose taip pat aktyviai dalyvavo Europos odontologų tarybos prezidentas dr. Freddie Sloth-Lisbjerg, kuris ne tik pristatė burnos sveikatos finansavimo Europos Sąjungoje apžvalgą, bet ir įvardijo kitą – netolygaus odontologijos sektoriaus specialistų pasiskirstymo – problemą. Dr. F.Sloth-Lisbjerg akcentavo, kad odontologijos paslaugos yra vienos sunkiausiai prieinamų paslaugų mažas pajamas turintiems pacientams, jų būtinieji poreikiai dažnai neatitinka galimybių.
Susitikimo dalyviai pabrėžė burnos ligų prevencijos ir tinkamo finansavimo svarbą, siekiant geresnės burnos sveikatos rodiklių. Kaip sektiną pavyzdį būtų galima įvardinti Vokietiją, kur efektyviai investavus į burnos ligų profilaktiką per keletą dešimtmečių drastiškai sumažėjo brangių odontologijos paslaugų finansavimo poreikis.
Prof. Dr. Christoph Benz, Vokietijos odontologų rūmų prezidentas, neslėpė pasitenkinimo šalies burnos sveikatos priežiūros sistema ir ragino imti iš jos pavyzdį. Per pastaruosius dešimt metų, kaip sakė dr. Ch.Benz, šalyje stebimas teikiamų odontologijos paslaugų kiekio mažėjimas. Pagrindine šio reiškinio priežastimi jis įvardijo prevenciją. Jo teigimu, jei ši tendencija išliks, „2040-50-ųjų link galime prognozuoti nulį procentų“.
Ch.Benz nupasakojo idealaus odontologijos kabineto viziją: „Tai – maža į pacientą orientuota klinika, individuali, odontologas dirba savarankiškai. Iš viso keturi žmonės, pavyzdžiui, kaip Bavarijoje. To pakanka, kad patenkintų 80–90 proc. visos rajono odontologijos rinkos.“ Tačiau tokia schema, pažymi jis, veikia tik esant pakankamai gerai burnos ertmės ligų prevencijos sistemai. „Odontologijos ateitis – prevencija“, – įsitikinęs Odontologijos rūmų prezidentas.
Svečiai iš Danijos taip pat akcentavo burnos profilaktikos svarbą, įvardindamas faktą, kad laiku ir tinkamai įgyvendinus kokybišką bei nuoseklų burnos sveikatos ugdymą, dabar šalyje nebėra poreikio nacionalinėms programoms, užtenka individualių burnos profilaktikos mokymų.
„Danijos populiacija, kaip žinome, yra laimingiausia pasaulyje“, – priminė Europos odontologų tarybos prezidentas dr. Freddie Sloth-Usbjerg.
Danijos pacientų skundų agentūros odontologijos priežiūros ekspertė Pia Sloth-Lisbjerg teigė, jog dalis pacientų moka iš savo lėšų į privačius sveikatos draudimo fondus, Danijos vyriausybė reguliuoja, planuoja ir finansuoja, o regionai ir savivaldybės atsakingi už detalų planavimą, taip pat ir už prevencijos paslaugų problemas.
Tačiau Danija susidūrė su kita problema: joje nėra parengiama pakankamai daug odontologų ir burnos sveikatos specialistų. To priežastimi dr. F.Sloth-Usbjerg įvardijo kartu ir pagrindinį Danijos sveikatos apsaugos sistemos privalumą – valstybinį reguliavimą. „Mūsų nacionalinė valdžia nuspendžia, kiek mums reikės odontologų ateityje ir finansuoja tiek mokymosi vietų, – nurodė Danijos odontologų tarybos prezidentas. – Tačiau šie apskaičiavimai nėra idealūs. Neįmanoma tikėtis, kad viskas vyks pagal planą: ir ligos, ir darbai. Ne visuomet atsižvelgiama į naujos kartos požymį, kad jaunimas nori dirbti trumpesnes valandas. Odontologų asociacijoje parengiame mažiau specialistų, tačiau odontologų rengimas yra brangus. Tai – viena brangiausių profesijų.“
.jpg)
Lenkijos gydytojų ir odontologų rūmų aukščiausiosios medicinos tarybos ir tarptautinio bendradarbiavimo centro narė dr. Anna Lella:
- Lenkijoje burnos ertmės sveikata dar nerado savo vietos bendroje sveikatos priežiūros sistemoje įvairiomis prasmėmis, įskaitant ir finansavimą. Greičiausiai dėl to, kad burnos sveikata ir jos paslaugų teikimas nesulaukia tinkamo dėmesio, kartais į tai žiūrima kaip į kosmetinę priežiūrą.
Atstovai iš Estijos pažymėjo asmeninės pacientų atsakomybės už burnos sveikatą skatinimą. Suprasdami, kad valstybė negali visa apimtimi užtikrinti kokybiškos burnos sveikatos, Estijos sveikatos politikai sudarė sąlygas atsirasti specialiam odontologijos paslaugų draudimui. Taip pat akcentuotas patikimos sveikatos statistikos poreikis, nes tai glaudžiai siejasi su kokybiška e.sveikatos sistemos veikla, bei pasidžiaugta glaudžiu valstybės institucijų ir odontologų bendruomenės bendradarbiavimu sprendžiant aktualius, su e.sveikata susijusius klausimus.
Lenkijos gydytojų ir odontologų rūmų aukščiausiosios medicinos tarybos ir tarptautinio bendradarbiavimo centro narė dr. Anna Lella pristatė mūsų kaimynystėje esančios šalies odontologijos sistemos finansavimo situaciją: „Lenkijoje burnos ertmės sveikata dar nerado savo vietos bendroje sveikatos priežiūros sistemoje įvairiomis prasmėmis, įskaitant ir finansavimą. Greičiausiai dėl to, kad burnos sveikata ir jos paslaugų teikimas nesulaukia tinkamo dėmesio, kartais į tai žiūrima kaip į kosmetinę priežiūrą. Tačiau, skirtingai nei kosmetinė priežiūra, odontologinė yra privaloma.“
Komentaras:
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė:
.jpg)
- Paciento krepšelis turėtų būti ne fiksuotas pagal sveikatos priežiūros instituciją, bet pririštas prie paslaugos. Pavyzdžiui, jei pacientas nesinaudoja pirminėmis burnos sveikatos priežiūros paslaugomis, vadinasi, gydytojas arba klinika negaus mokėjimo. O jeigu naudojasi – atitinkamai gaus.
Paciento krepšelio apskaičiavimas pagal pacientą per metus efektyvus pirminėje sveikatos priežiūroje, tačiau ne odontologijoje. Ir, žinoma, profilaktikai turėtų būti skiriama daugiau finansavimo negu protezavimui ir gydymui. Ligonių kasai tai – didelis darbas. Žinoma, didelių pokyčių tuoj pat nesitikime, nes žmonių mąstymas greitai nesikeičia.
Ką siūlo Rūmai:
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai SAM išsiuntė oficialų raštą, kur išdėstė pagrindines problemas odontologijos srityje bei pasiūlymus, kaip pagerinti gyventojų burnos sveikatą:
- Vaikų ir kitų socialiai remtinų asmenų burnos ligų profilaktika bei gydymas, įvedant skiriamų pinigų įsisavinimo monitoringą. Taip pat siūlome vaikų burnos ligų profilaktikos neužtikrinimą bei jau pažeistų dantų negydymą pagaliau pripažinti vaiko nepriežiūra ir, esant tokiai situacijai, įgalinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą įsitraukti į šį procesą vardan vaiko gerovės.
- Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Siūlome šį sąrašą papildyti burnos ir dantų ligų profilaktikos programa. Tai leistų anksti aptikti pakitimus, nustatyti burnos ligas ir efektyviai jas gydyti.
- Suaugusių darbingų asmenų profesionalios burnos higienos atlikimą bent kartą per metus, padidinant kompensuojamą iš PSDF biudžeto šių paslaugų teikimo įkainį (įkainį sieti su balais, o ne konkrečia suma) ir, jei faktinės profesionalios burnos higienos išlaidos buvo didesnės nei nustatyta kompensuojamoji suma, palikti galimybę likusią dalį asmeniui susimokėti pačiam. Kitaip tariant, siūlome visiems suaugusiems darbingiems asmenims „nuimti“ nemokamą dantų gydymą, o PSDF lėšas, skirtas suaugusiųjų burnos sveikatos priežiūrai, naudoti tik profesionaliai burnos higienai ir burnos ligų prevencijos programai.
- Siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, sudarant galimybę asmenims, pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją, susigrąžinti dalį valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio už suteiktas odontologines paslaugas. Tokiu būdu, asmenims būtų kompensuota dalis investicijų į savo sveikatą.
- Siūlome visiems Lietuvos piliečiams be išimties įvesti prievolę kartą metuose pasitikrinti burnos sveikatos būklę ir tai dokumentuoti per e-sveikatą. Tokiu būdu būtų užtikrinama ne tik labiausiai paplitusių burnos ligų – dantų ėduonies bei periodontito – profilaktika, bet ir onkologinis budrumas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: