„Suprantu, kad dabar norisi raganų medžioklės, nes iš pradžių visi buvo prikrovę į kelnes. Dabar, kaip matome, situacija yra daugiau mažiau suvaldyta, tad laikas pažiūrėti, kas yra kalti“, - sako buvęs premjero patarėjas sveikatos klausimais, o dabar Marijampolės PSPC direktoriaus pavaduotojas Paulius Gradeckas.
„Dabar žaisti politinius žaidimus, kaltinti atskirus darbuotojus, kad būtent jie prisišaukė koronaviruso protrūkį, yra neprofesionalu ir neetiška“, - sako Marijampolės PSPC direktoriaus pavaduotojas Paulius Gradeckas.
- Pauliau, ar suradote Marijampolėje, kur išvažiavote palikęs Vyriausybės rūmus, laimę?
- Mano laimė yra namuose, Kauno rajone. Į Marijampolę išvažiavau ne laimės ieškoti, o dirbti. Tiesiog pakeičiau kryptį iš valstybės tarnautojo tapdamas sveikatos administratoriumi. Taip jau likimas lėmė, kad buvau įmestas į patį darbų sūkurį: turėjome pasiruošti infekcijos protrūkiui, o dabar miestas tapo ir vienu iš koronaviruso židinių.
Marijampolėje pirmasis atvejis, jeigu neklystu, buvo užfiksuotas po dviejų su puse ar netgi po trijų savaičių nuo karantino paskelbimo. Buvo toks atsipalaidavimas, kad mūsų tai neliečia. Žmonių mintyse susiformavo įsivaizdavimas, kad pas mus mažiau perėjūnų (turbūt ir aš tokiu laikomas) ir mes neužsikrėsime, o, pasirodo, viskas yra priešingai.
- Miesto meras žino, kad jūs, be kita ko, esate epidemiologas?
- Savivaldybėje yra Ekstremalių situacijų komisija, esu dalyvavęs keliuose posėdžiuose ir stengiausi paaiškinti, kiek įmanoma aiškiau išdėstyti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu. Nežinau, kiek jiems yra naudinga turėti epidemiologą pašonėje. Juolab yra vietiniai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro departamento specialistai. Natūralu, kad labiau pasitikima tais žmonėmis, kurie yra šalia, kuriuos pažįsti, su kuriais esi bendravęs ilgą laiką.
-
Kokias klaidas padarė Marijampolės ligoninė, jog ten įsižiebė vienas infekcijos židinių, nustatyta daug užsikrėtusių medikų?
- Aiškaus paaiškinimo, kodėl būtent Marijampolė, o ne Alytus, kodėl Klaipėda, o ne Kaunas, kodėl Ukmergė, o ne Jonava, nėra. Metant monetą visą laiką yra tikimybė, kad iškris arba herbas, arba skaičius. Panašiai yra ir su protrūkiais. Kaip dabar bandoma sakyti, jog tai lėmė sisteminės ligoninės problemos, bet galiu įvardinti dešimt gydymo įstaigų, kuriose egzistuoja tokios pačios. Tiesiog vienoms pasisekė, kitoms – ne. Dabar žaisti politinius žaidimus, kaltinti atskirus darbuotojus, kad būtent jie prisišaukė koronaviruso protrūkį, yra neprofesionalu ir neetiška. Kaip parodė vienas tyrimų, daugmaž ketvirtadalis ligoninių turėjo pasiruošimo epidemijai problemų, bet vėlgi turbūt valdžios atstovams reikia pažiūrėti į veidrodį – dalis pasiruošimo tiesiogiai priklausė ir nuo to, kokie įrankiai buvo duoti. Tenka pripažinti, kad iš pat pradžių šie nebuvo patys geriausi.
Suprantu, kad dabar norisi raganų medžioklės, nes iš pradžių visi buvo prikrovę į kelnes. Dabar, kaip matome, situacija yra daugiau mažiau suvaldyta, tad laikas pažiūrėti, kas yra kalti.
- Reikalaujama ligoninės vadovės galvos. Įžvelgiate jos kaltės?
- Ar ligoninės direktorė yra atsakinga už ligoninės veiklą? Taip, atsakinga, kaip ir bet kuris direktorius, kaip ir bet kuris pavaduotojas. Ar ji yra kalta, kad įvyko protrūkis? Greičiausiai ne! Todėl, kad kaltė suponuoja, jog vadovė tyčia ko nors nepadarė, ką nors nuslėpė. Tad vertinčiau atsargiai, juolab pradėtas ikiteisminis tyrimas. Paimkite bet kurį didesnį administracinį vienetą - užsikrėtusių medikų rasime ir Kaune, ir Vilniuje, ypač daug Klaipėdoje. Marijampolėje galbūt proporciškai jų šiek tiek daugiau ligoninėje, bet specialiai niekas žmonių nesargdino.
Prisimenu pirmą SARS atvejį, kuris įvyko už Kinijos ribų, ir tai buvo Torontas. Kanada, aukščiausi gyvenimo standartai, viena geriausių medicinų, jeigu lygintume paslaugų prieinamumą, turbūt geresnė negu JAV. Ir Toronte vienoje pagrindinių ligoninių žmonės užsikrėtė, nes, pasirodo, virusas yra galingesnis negu žmonių įsitikimas, kad jie yra nepažeidžiami. Ir vietoj to, kad vykdytų ikiteisminius tyrimus ir pasitelktų teisėsaugą, jie tiesiog aiškinosi, kodėl taip atsitiko. Šalis išmoko pamokas ir per šį protrūkį Kanada nebuvo taip paveikta kaip JAV.
Mes irgi galime išmokti pamokas, pripažinti klaidas ir ateityje, jeigu įvyks nauji protrūkiai, būsime stipresni.
- Kaip vertinate sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kuris tai pat yra Ekstremalių situacijų operacijų vadas, sprendimus, ar jis gerai suvaldė infekcijos protrūkį?
- Pagrindinė kritika, kuri, manau, bus naudojama tolesniuose diskursuose, kad Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, tiksliau, tie žmonės, kurie buvo atsakingi už strategiją, kurį laiką laikėsi pozicijos, kad nereikia daug testuoti, esą nepadės. Ir po to staiga nuomonę pakeitė. Vidury operacijos strategijos niekas nekeičia, nebent būna labai blogai. Matyt, ir buvo blogai. Bet tada reikia tiesiai šviesiai pripažinti klaidą: „Manėme, kad pakaks kontaktų išaiškinimo ir testavimų mums nereikės, bet po to supratome, kad klydome.“
Didesnės testavimo apimtys leido greičiau tuos pačius kontaktus suieškoti, greičiau izoliuoti žmones ir galiausiai pakankamai sėkmingai išėjome iš epidemijos. Nesakau, kad vien dėl testavimo. Lėmė ir kitos, kultūrinės priežastys - mes nebuvome epidemijos epicentras. Tai priklauso nuo to, kaip bendraujame, kiek yra platus mūsų socialinių kontaktų tinklas, kaip susitikę su pažįstamais ar mažiau pažįstamais žmonėmis elgiamės. Be to, pakankamai anksti įgyvendintos karantino priemonės.
-
Pauliau, o žmona nebijo jūsų įsileisti į namus, juk kiekvieną dieną sugrįžtate iš koronaviruso židinio.
- (
Juokiasi.) Žmona puikiai supranta, kad atlieku savo darbą, veterinarijoje ji taip pat susidurdavo su tomis pačiomis infekcinėmis ligomis. Visą laiką primenu, kad korona yra dažna veterinarijoje. Koronavirusas katėms gali būti pakankamai mirtinas, ne būtent konkretus COVID-19, bet kita atmaina, kuri pažeidžia šiuos gyvūnus. Mes puikiai suprantame vienas kitą. Net jeigu aš dirbčiau tuose intensyviosios terapijos skyriuose, kuriuose yra gydomi COVID-19 sergantys asmenys, jos nuomonė tikrai nepasikeistų, aš tikrai neturėčiau nakvoti viešbutyje ar ligoninėje.
Dosjė
Baigė visuomenės sveikatos magistro studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Budapešte yra įgijęs medicinos epidemiologo specializaciją.
Studijų metu ir po jų dirbo sveikatos priežiūros įstaigose Kaune, Kaišiadoryse ir Vilniuje.
Po studijų bei darbo Nacionaliniame epidemiologijos centre Budapešte grįžo į Lietuvą dalyvauti „Kurk Lietuvai“ programoje, tęsė darbus Santariškių medicinos įstaigų asociacijoje, dirbo lietuviško kapitalo įmonėje, buvo kelių nevyriausybinių organizacijų valdybos narys. Ėjo premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo sveikatos klausimais pareigas.
Komentuoti: