Pasaulio ekspertai: turime galimybę sumažinti rūkymo žalą

Evelina Machova
2020-07-13
Sveikatos specialistų prognozėse teigiama, jog nesiimant efektyvių rūkymo žalos mažinimo priemonių jo sukeliamų ligų ateityje neišvengs trečdaliu daugiau žmonių nei dabar. Tai, žinoma, turės ir didelės įtakos sveikatos apsaugos sektoriui. Tačiau pasaulio ekspertai tikina, jog nepaisant to, kad rūkymas ir jo sukeliamos ligos yra našta, šiandien yra sprendimų, kaip šias valstybės išlaidas galima sumažinti. Tarptautinio nikotino forumo ekspertai tikina, jog dabar tinkamiausias laikas imtis progresyvios rūkymo žalos mažinimo programos. Tiesa, šiuo atveju specialistai kalba ne apie draudimus, kurie, kaip rodo laikas, ne itin veiksmingi, bet alternatyvas įprastoms cigaretėms ir saugesnius nikotino pasisavinimo produktus.
Pasaulio ekspertai: turime galimybę sumažinti rūkymo žalą

Neišnaudojame galimybių?
Tarptautinio nikotino forumo pranešėjų ir ekspertų teigimu, dabar pats laikas imtis efektyvių rūkymo žalos mažinimo priemonių geresnės visuomenės sveikatos, šalių sveikatos apsaugos sistemų, kurios patiria didžiules išlaidas, gydant rūkymo sukeltas ligas, vardan. 
Tarptautinio nikotino forumo direktorius visuomenės sveikatos specialistas prof. Gerry Stimson teigia, jog pastarieji dvylika mėnesių, kalbant apie rūkymo žalos mažinimą, buvo ypač sudėtingi. „Nepaisant to, turime kelti sau kur kas ambicingesnius tikslus. Šiandien turime nemažai sprendimų, kaip įprastas cigaretes pakeisti alternatyviais produktais, padėti žmonėms mesti rūkyti. Deja, dėl visuomenėje vyraujančios negatyvios nuomonės apie alternatyvius produktus negalime pasiekti gerų rezultatų. Vis dėlto norėdami gerinti visuomenės sveikatą turime suteikti galimybę rūkantiesiems naudotis saugesniais produktais. Skirtingų šalių patirtis parodo, jog kramtomasis tabakas (snus), e.cigaretės, kaitinamojo tabako sistemos gali būti efektyvios rūkymo žalos mažinimo priemonės. Žinoma, turime tęsti alternatyvių įprastoms cigaretėms produktų tyrimus ir atlikti jų kiek įmanoma daugiau. Bet kartu negalime laukti penkiasdešimt ar daugiau metų, kol turėsime ilgalaikius tyrimus. Jau šiandien jie rodo, kad alternatyvūs produktai sukelia mažesnę žalą sveikatai. Ir tai yra vienas svarbiausių faktų, kurį turime išnaudoti geresnei visuomenės sveikatai užtikrinti“, - sako prof. G.Stimson.
 
Ekspertas pripažįsta, jog pernai, kai pasirodė žinia apie naują plaučių ligą EVALI, kurią vis dėlto sukėlė ne nikotino veipinimas, o kartu naudotos THC (tetrahidroknabinolis) medžiagos, alternatyviems produktams suduotas smūgis. Šiemet prasidėjus COVID–19 pandemijai taip pat netrūko spekuliacijų. Tarptautiniame nikotino forume šiai temai buvo skirta atskira sekcija. Pasak pranešėjų, kol kas daryti vienareikšmių išvadų negalima, mat trūksta duomenų. „Šiuo metu atliekama nemažai tyrimų. Manau, jog ateityje turėsime kur kas aiškesnį vaizdą“, - tikisi prof. G.Stimson.


Visuomenės sveikatos ekonomika
Kas yra žalos mažinimas? Lietuvoje, kaip pastebi medikai, prevencinės priemonės, mažinančios galimą žalą sveikatai, suprantamos gana paviršutiniškai. Dažniau skaičiuojama, kiek tam prireiks lėšų, pro pirštus praleidžiant, kokią naudą būtų galima gauti. Kaip pastebi tarptautiniai ekspertai, ilgus metus visas įmanomas blogybes, sukeliančias žalą sveikatai ar pavojų gyvybei, buvo stengiamasi drausti tikintis, jog jos išnyks savaime. Deja, nedingo. Todėl sveikatos ekspertai, mokslininkai, gydytojai akcentuoja, jog reikia ieškoti efektyvių žalos mažinimo būdų, kalbant apie narkotikų vartojimą, alkoholį, tabaką bei kitas sritis. Tiesa, kaip pastebi specialistai, rūkymo žalos mažinimo politikos sprendimai ne visuomet būna paremti racionaliais sprendimais bei moksliniais įrodymais.
 
Pasak dr. Alex Wodak, kuris forume pristatė pranešimą „Kaip investicijos gali išmokėti ženklius sveikatos ir socialinius dividentus“, investicijos į žalos mažinimą atsiperka. O kad pagrįstų teiginius, pranešėjas pasitelkė skaičius. 2000-2009 m. Australijos vyriausybė išleido 243 mln. Australijos dolerių (apie 148 mln. Eur) adatų ir švirkštų keitimo programai. „Įdomu, ką tai davė? Puikius rezultatus“, - sako dr. A.Wodak. Per dešimtmetį išvengta 32 050 naujų ŽIV, taip pat 96 667 užsikrėtimų hepatitu C atvejų. Sveikatos apsaugos sistema sutaupė 1,28 mln. Australijos dolerių (780 tūkst. Eur) šių asmenų gydymui nuo minėtų ligų.
 

„Kad būtų dar aiškiau: vienas doleris, skirtas žalos mažinimo programai, sutaupo keturis sveikatos apsaugos sistemos dolerius, jei kalbame apie trumpą laikotarpį. Kitas pavyzdys - metadono programa. Kaip matome iš surinktų duomenų, į programą investuotas vienas doleris sveikatos apsaugai sutaupo iki septynių. Narkotikų vartojimo kambariai (Drug consumption rooms – angl. k.) taip pat taupo sveikatos apsaugos išlaidas. Ženkliai sumažėjo greitosios pagalbos iškvietimų dėl perdozavimo. Sumažėjo mirtinų perdozavimo atvejų bei nemirtinų, kurie sistemai kainuoja brangiausiai. Maža to, išaugo besigydančiųjų nuo narkotikų priklausomybės skaičius, - sako dr. Alex Wodak ir priduria, jog tai lėšų reikalaujančios žalos mažinimo programos, tačiau būna ir gana nebrangių sprendimų. – Šiandien įprastoms cigaretėms turime nemažai alternatyvių produktų. Tai - kratomasis tabakas (snus), veipinimas, kaitinamojo tabako sistemos.“

 
Ekspertai pabrėžia, jog valstybė, norėdama išvengti papildomų sveikatos apsaugos išlaidų , turi būti suinteresuota, kad kuo didesnė žmonių dalis mestų rūkyti ar bent jau rinktųsi saugesnius nikotino pasisavinimo būdus. Į klausimą, ką šiuo atveju galėtų padaryti politikai, besirūpinantys ne tik šalies finansais, bet ir visuomenės sveikata, ekspertai vieningai teigia – sudaryti sąlygas rūkantiesiems rinktis alternatyvius produktus.
Tiesa, Tarptautiniame nikotino forume ne viename pranešime nuskambėjo teiginys, jog vienas argumentų, paskatinančių rūkančiuosius pereiti prie alternatyvių produktų, yra kaina. Dalyje šalių įprastoms cigaretėms alternatyvūs produktai yra pigesni. Tiesa, ne visur. Tarkim, pernai Lietuvoje dar gruodį Seimo nariai priėmė sprendimą, jog akcizas kaitinamajam tabakui turi didėti. Ir gana ženkliai. Kaip tuomet teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tarptautinių ekspertų vertinimu, būtent akcizo didinimas yra efektyviausia priemonė tabako vartojimui mažinti.
 
Su tokia pozicija nesutinka didelė dalis Tarptautinio nikotino forumo dalyvių. Jie teigia, jog kalbant apie rūkymo žalos mažinimą rūkantiesiems reikia ne tik suteikti galimybę gauti informaciją apie alternatyvius produktus, bet svarbu ir fiskalinė politika, kuri turėtų būti proporcinga keliamai žalai – mažesnės žalos produktai turėtų kainuoti pigiau ir taip skatinti rūkančiuosius atsisakyti pačio žalingiausio nikotino gavimo būdo, t.y. įprastų cigarečių. Vykdant vartotojų apklausas, į klausimą, kas juos paskatintų keisti produktus, dalis nurodo ir ekonominius dalykus, tai yra kainą.
 
„Kaip rodo tyrimai, veipinimas daugeliui rūkančiųjų tapo priimtina priemonė. Skoniai, jokios drabužių smarvės, net gali kontroliuoti nikotino dozę. Tuomet niekas nesitikėjo, jog tokie produktai gali būti sėkmingi. Šiandien, manau, turėtume stengtis, kad rūkantieji, kurie neketina atsisakyti šios priklausomybės, turėtų keisti produktus iš labai žalingo į mažiau žalingą. Mes mėgstame absoliutinti, sakydami: mesk rūkyti. Tačiau yra žmonių, kurie to padaryti negali - kai kurie verčiau jau mirs, nei mes. Todėl nuolat akcentuoju, jog kiekvienos priklausomybės atveju mums reikia mažiau žalingų produktų, net jei jie riziką mažintų dešimt ar dvidešimt procentų. Manau, žmonės nusipelnė iš institucijų apie alternatyvius produktus gauti tikslias gaires.
 
Iš kolegų kartais girdžiu, kad kol kas nežinome, ar veipinimas yra saugus, nes trūksta ilgalaikių tyrimų. Taip, bet jiems reikia laiko, tačiau tai nereiškia, jog kol jų lauksime, turime nieko nedaryti. Šiandien žinome, jog penkiasdešimt procentų rūkalių miršta nuo rūkymo sukeliamų ligų. Vadinasi, į sprendimą, kaip padėti šiems žmonėms, ir turime koncentruotis. Privalome eliminuoti įprastas cigaretes. Per ilgametę darbo su žalos mažinimu patirtį supratau, kad pokyčiai eina iš apačios į viršų. Turime įsiklausyti, ko reikia nuo rūkymo priklausomiems žmonėms“, - įsitikinęs Populiacijos ir visuomenės sveikatos mokyklos Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) profesorius, infekcinių ligų specialistas ir epidemiologas dr. Mark Tyndall.
 
Kolegai pritaria ir A.Wodak sakydamas, jog svarbu ir tai, kad nemaža dalis žmonių, kurie nuo įprastų cigarečių pereina prie veipinimo, galiausiai apskirtai atsisako šio įpročio. „Tai – puiku! Iš politikų laukiame racionalių ir progresyvių sprendimų, nes draudimai naudos neatneša. Vadinasi, turime imtis atitinkamų priemonių, kad kuo daugiau žmonių įprastas cigaretes pakeistų alternatyviais produktais. Tai leistų sveikatos apsaugos sistemoms sutaupyti, nes būtų išvengiama didelės dalies su rūkymu susijusių ligų.“

 
Ką pasako vartotojai?
Pasak prof. Spike Babaian, prieš imantis bet kokių politinių sprendimų dėl visuomenės sveikatos ir įprastoms cigaretėms alternatyvių produktų svarbu išgirsti ir vartotojų nuomonę. Pranešime profesorė pristatė 31-erių Marko istoriją. 
„Pirmąją cigaretę užtraukiau būdamas devyniolikos. Rūkiau daug. Net ir suprasdamas, kad kenkiu sau, negalėjau mesti, nes nikotino poreikis buvo itin stiprus. Prieš penkerius metus perėjau prie veipinimo. Tai buvo mano pirmas kartas, kai apsilankiau veipinimo parduotuvėje, įsigijau pirmąją e.cigaretę, gavau reikiamą informaciją. Per šį laiką nė karto nerūkiau įprastos cigaretės. Man, kaip vartotojui, svarbu, kad tokios parduotuvės būtų prieinamos, kad galėčiau įsigyti man reikalingus produktus. Kodėl noriu apsilankyti tokioje parduotuvėje? Nes man tai asocijuojasi su saugumu. Galiu būti tikras dėl produktų kokybės, - pasakoja Markas. O paklaustas, ką darytų, jei įsigaliojus draudimams rinkoje liktų galimybė veiperiams rinktis tik tabako skonio skysčius, sako. - Man dužtų širdis. Būtent skonis daugelį rūkalių paskatinta pakeisti produktus. Jei negalėsiu rinktis, neatmetu galimybės, jog grįžčiau prie įprastinių cigarečių.“

Apie alternatyvius produktus įprastoms cigaretėms pasirinkusius žmonių netrūksta istorijų ir Lietuvoje. Keturiasdešimt penkerių Lina sako, kad niekada „rimta rūkale“ savęs nelaikė. Tiesa, prie kompanijos vieną kitą cigaretę surūkydavo. „Net nežinau, kodėl pradėjau rūkyti kasdien. Tai darbe su kolegomis išeini parūkyti, tai per kokį vakarėlį.... Pradėjau rūkyti kasdien, tiesa, namuose nerūkiau. Mieste mačiau, kad jaunimas vartoja kaitinamąjį tabaką, bet maniau, na, jau čia tikrai ne man. Bet kai po atostogų grįžo kolegė, įsigijusi kaitinamojo tabako įrenginį, su kolegomis pakaitomis bandėme šią naujovę. Tuomet atrodė, kad tikrai nė vienas neatsisakysime įprastų cigarečių, bet... atsisakėme. Suprantu, kad kur kas geriau būtų apskritai mesti, bet nenoriu, o gal neturiu valios. Tačiau žinau viena, kad dabar tikrai nenorėčiau grįžti prie įprastų cigarečių. Net šiurpas nupurto vien apie tai pagalvojus. Jei ne kolegė, kurią naują technologiją pamėginti įkalbėjo vyras, vargu ar būčiau pabandžiusi. Juk maisto prekių parduotuvėje mokėdamas už prekes pardavėjos nepaklausi, kas čia per naujovė. Kodėl? Nes kažkaip nedrąsu“, - pasakoja Lina. 
 

Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia kelių tipų veiperių parduotuvės. Daugelyje jų vartotojai gali gauti visą reikiamą informaciją, ką daryti ar ko geriau nedaryti. „Šiose parduotuvėse nėra nei kramtomųjų gumų, nei jokių kitų produktų. Vartotojai gali pabandyti skirtingus produktus, išmokti, kaip veipinti. To įprastose tabako parduotuvėse ar degalinėse negausi. Tokių parduotuvių tikslas nėra pritraukti naujus vartotojus, kurie niekad nerūkė. Priešingai, tikslas - kad rūkantieji įprastus produktus pakeistų juos mažiau žalingais. Veipinimo parduotuvėse apsiperkančio vartotojo amžiaus vidurkis - keturiasdešimt ketveri metai. Visi jie anksčiau rūkė įprastas cigaretes. Deja, politikai, dažnu atveju nesigilinę į informaciją, imasi įvairiausių draudimų, pavyzdžiui, uždraudžia skonius ar tam tikrus skysčius. Taip sukuriamos prielaidos veipintojams grįžti prie įprastų cigarečių“, - įsitikinusi prof. Spike Babaian.

 

Svarbu tiksli informacija
Dar vienas svarbus aspektas, į kurį dėmesį atkreipė prof. S.Babaian, kad vartotojai apie įprastoms cigaretėms alternatyvius produktus gautų tikslią ir mokslu bei tyrimais pagrįstą informaciją. „Prasidėjus COVID-19 pandemijai viešojoje erdvėje buvo paskleista nemažai klaidingos informacijos apie įprastoms cigaretėms alternatyvius produktus. Rezultatas – nemaža dalis veipintojų grįžo prie cigarečių. Priežastis – baimė dėl sveikatos, mat apie naujų produktų kenksmingumą buvo pateikta nemažai informacijos, kuri, deja, nebuvo pagrįsta jokiais tyrimais.
Daugelis ekspertų sutaria, jog nei kraupūs vaizdai ant pakelių, nei žinojimas, kad rūkymas sukelia mirtinas ligas, didžiosios dalies vartotojų negąsdina. Tą patvirtina ir medikai, teigiantys, jog nemaža dalis rūkančiųjų tik dėl sutrikusios sveikatos atsidūrę ligoninėje prisiekinėja, jog nuo šios dienos jie nesurūkys nė vienos cigaretės. Deja, kaip pastebi gydytojas Konstantinos Farsalinos iš Graikijos, šie pažadai dažniausiai trunka trumpai – statistiškai iki trijų mėnesių. Vėliau didelė dalis vėl grįžta prie žalingų įpročių. Mat atslūgus įtampai dėl ligos sako besijaučiantys gerai.
 
„Jei parodyčiau obuolį ir pasakyčiau, jog jį suvalgius tikimybė, kad mirsite, yra penkiasdešimt procentų, kaži ar atsirastų norinčiųjų jo paragauti. O rūkymo pasekmės sveikatai puikiai žinomos, tačiau tai nepriverčia didžiosios dalies rūkalių atsikratyti šio įpročio. Vadinasi, turime šiems žmonėms suteikti galimybę gyventi visavertį gyvenimą gaunant nikotino dozę, tačiau sukeliant mažesnę žalą jų sveikatai“, - įsitikinusi prof. S.Babaian.

 
Komentaras
Gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis:

- Pradėkime nuo to, kad pas mus kalbėti apie alternatyvas įprastoms cigaretėms kaip apie rūkymo žalos mažinimo priemonę bent jau tarp medikų yra kaip ir nedrąsu ar net nemalonu. Nes visi kažkodėl pasąmoningai apie tai galvoja kaip apie reklamą. Tačiau aš manau, kad ne tik rūkantieji, bet ir medikai turi žinoti šiuos produktus, turi žinoti, kokie vykdomi tyrimai, domėtis tuo. Remdamasis tiek ilgamete patirtimi, tiek moksliniais tyrimais šviesti medikų bendruomenę įvairiose konferencijose bandau ir pats. Tai visai nereiškia, jog gydytojas, jei į jo kabinetą užsuka pacientas ir į klausimą, ar rūkote, atsako taip, iš karto turi siūlyti alternatyvą. Tikrai ne, tačiau turi apie tai pasikalbėti su pacientu, galbūt net kartu pasvarstyti, koks galėtų būti sprendimas. Pristatyti, kokia pagalba yra, ką galima išmėginti. Suprantu, kad gydytojui gali būti nejauku apie tai kalbėti, pasakyti, kad yra alternatyvų. Bet turime persilaužti, nes tai susiję ne su reklama, o informacijos teikimu, siekiant mažesnės žalos. Sutinku, kad atrodytų nekaip, jei gydytojas, nė nebandydamas padėti pacientui atsikratyti rūkymo kaip priklausomybės, iš karto siūlytų alternatyvų produktą. Nes tai vis dėlto turėtų būti sprendimas žmogui, kuris kelis kartus įvairiais būdais bandė mesti rūkyti, bet jam nepavyko.
 
Esu įsitikinęs, kad pacientai iš medikų lūpų turi išgirsti patikimą ir patikrintą informaciją apie alternatyvius produktas ir to nereikėtų traktuoti kaip reklamos. Tačiau matau, kad kalbėti apie tokius produktus nemalonu ne tik medikams, bet ir politikams, kurie priima sprendimus, susijusius su visuomenės sveikata. Turbūt todėl ir nelabai matyti mūsų turima rūkymo žalos mažinimo programa. Pas mus vyrauja draudimų politika, tarkim, kad ir ženklus akcizo didinimas kaitinamajam tabakui. Taip tarsi bandoma atbaidyti rūkančiuosius nuo alternatyvaus produkto. Žinoma, turime mes ir pakaitinę nikotino terapiją, pleistrus, gumas, vieną medikamentą, tačiau iš principo nėra kompleksinės pagalbos ir platesnio požiūrio. Mums vis dar atrodo, kad draudimais galime viską išspręsti. Deja. Juk draudžiame viršyti greitį, bet vis vien neišvengiame to darančiųjų. Žalos mažinimas nėra draudimai. Tai - labiau saugesnės alternatyvos siūlymas. Kaip, pavyzdžiui, kalbėdami apie saugumą kelyje sakome, jog reikia prisisegti diržą arba važiuojant motociklu užsidėti šalmą. Gal jau laikas išdrįsti kalbėti ir apie mažesnę tokių priklausomybių kaip rūkymas žalą.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris