Pandemija parodė, kaip paprasta išgydyti planetą

Janis Muchks
2021-01-18
COVID-19 pandemija ilgam pakeitė žmonių kasdienybę. Tačiau su šio užkrato sparčiu plitimu susiję socialinio gyvenimo apribojimai turėjo ir vieną netikėtą poveikį. Pandemija prisidėjo prie aiškiai pastebimų pokyčių ir Žemės ekosistemoje.
Pandemija parodė, kaip paprasta išgydyti planetą
Per karantiną staigiai pagerėjusi oro kokybė rodo, kokį didžiulį taršos kiekį įprastinė žmonių veikla kasdien išmeta į Žemės atmosferą.

Kvėpuojame švariau
Paaiškėjo, jog per karantiną apribojus žmonių veiklą itin sumažėjo oro tarša bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygis Žemės atmosferoje. Pačioje pandemijos pradžioje, kai dar nebuvo aišku, kaip kovoti su užkrato plitimu ir didžioji pasaulio dalis tiesiog užsidarė namuose, anot specialistų, bendras planetos anglies dioksino išmetimas į atmosferą sumažėjo net iki 17 proc. per mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pernai, metams baigiantis, kai pasaulis šiek tiek atsipalaidavo horizonte matydamas pirmąsias prošvaistes kovoje su pandemija, taršos lygis kilo, tačiau jis vis tiek buvo 7 proc. žemesnis negu stebėtas tuo pat metu 2019-aisiais.
 

Nors šis pokytis yra išties ryškus, šio laikino anglies dvideginio dujų kiekio atmosferoje apmažėjimo toli gražu nepakanka, kad būtų galima teigti, jog yra pasiektas bent minimalus per porą šimtų metų į atmosferą išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas.
 

L.S. skaičius

- apytiksliai tiek mln. kasmet į atmosferą išmetamos orą teršiančios dujos ir medžiagos sukelia žmonių mirčių.

 
Pokyčiai matomi ir Lietuvoje
Kaip teigia Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė, oro taršos kiekiai Lietuvoje taip pat ženkliai krito. Šis pokytis taip pat tiesiogiai siejamas su dėl karantino sumažėjusiu žmonių socialiniu aktyvumu.
Oro kokybės tyrimai Lietuvoje atliekami visus metus. Šiuo metu šalyje veikia 17 oro kokybės tyrimo stočių, 14 yra miestuose. Remiantis jų duomenimis, galima drąsiai teigti, jog Lietuvoje tokios pačios tendencijos, kokios yra stebimos globaliai. Taršalų koncentracija ore yra gerokai sumažėjusi.
 

Kalbant konkrečiai apie skaičius labiausiai pokyčiai pasijautė kietųjų dalelių koncentracijoje. Palyginti su 2019 metais šių dalelių kiekis kai kuriuose miestuose sumažėjo net iki 30 proc., kalbant apie vidutinę metinę koncentraciją. O azoto dioksido atmosferoje sumažėjo iki 20 proc. Kai kurios stotys pernai, palyginti su devynioliktaisiais metais registravo net perpus sumažėjusią bendrą oro taršą. Viena tokių stočių buvo Klaipėdoje. Tai išties reikšmingi pokyčiai, nors meteorologinės sąlygos didžiąją šio laiko dalį nebuvo palankios efektyviam oro taršalų išskaidymui atmosferoje.
 
Aplinkos apsaugos agentūros specialistė teigia, jog drastiškiausias taršalų koncentracijos atmosferoje kritimas buvo stebimas pirmosiomis pirmojo karantino savaitėmis. Vasarą pradėjus aktyvėti transporto judėjimui taršalų koncentracijos vėl ėmė didėti, ypač azoto dioksido. Tačiau net ir suaktyvėjus žmonių socialiniam gyvenimui oro taršos kiekis dar reikšmingai nepriartėjo iki priešpandeminio.
Pokyčiai pastebėti ir Lietuvos vandenyse, tačiau, pasak Aplinkos apsaugos agentūros specialistų, kol kas nėra pakankamai duomenų tiesiogiai susieti juos su pandemija.
 
„Kaip pandemijos metu sumažėjusios žmonių veiklos buvo paveiktos Lietuvos upės ir ežerai, dar nėra aišku. Kol kas neturime duomenų, kuriuos galėtumėme palyginti su senesniais. Tačiau gruodžio mėnesį atliktų vandenų tyrimų rezultatai rodo, kad upėse tam tikrų farmacinių medžiagų kiekiai viršija nustatytas ribines vertes. Vis dėlto kol kas teigti, jog tai yra būtent pandemijos pasekmė, dar anksti. Tyrimai yra atliekami tik kartą per metus ir tik atėjus laikui šių metų antroje pusėje galima bus susieti šių medžiagų pagausėjimą vandenyje su pandemija“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė.
 
Pamatėm, kad galim. Kas toliau?
Staigiai pagerėjusi oro kokybė parodė, kokį didžiulį taršos kiekį įprastinė žmonių veikla kasdien išmeta į Žemės atmosferą. Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai, kasmet į atmosferą išmetamos orą teršiančios dujos ir medžiagos sukelia apytiksliai 7 mln. žmonių mirtis.
Išmetamųjų dujų nuosmukis, ilgainiui pasauliui grįžtant į senąsias vėžias, tikrai bus tik laikinas. Tačiau pasaulyje stebimas pandemijos metu gerokai pašvarėjęs oras puikiai parodė, kaip greitai ir santykinai paprastai, esant norui ir politinei valiai, žmonija gali pradėti sukti globalinio atšilimo proceso sraigtus į kitą pusę.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Atidėta kardiologinė pagalba – it tiksinti bomba

    Atidėta kardiologinė pagalba – it tiksinti bomba

    Rizika sveikatai dėl pavėluoto kreipimosi į gydymo įstaigą dažnai yra nepalyginamai didesnė, nei pavojus užsikrėsti koronavirusine...
    Staigi gydytojo netektis prislėgė visus

    Staigi gydytojo netektis prislėgė visus

    Turėjusi būti eilinė darbo diena Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro gydytojui kardiologu...

    Budinti vaistinė


    Kodėl vaistinėje nėra medžiaginių kaukių?

    Kodėl vaistinėje nėra medžiaginių kaukių?

    Pandemijos pradžioje, kai visame pasaulyje buvo sunku užtikrinti reikiamą apsauginių kaukių kiekį, daug žmonių ėmė jas savaranki&s...
    „Camelia“ vaistinėse įrengti pirmieji kabinetai, atitinkantys reikalavimus skiepijimui

    „Camelia“ vaistinėse įrengti pirmieji kabinetai, atitinkantys reikalavimus skiepijimui

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) patvirtino, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos – patalpos, įranga, dokum...

    Sveika šeima


    Vakcinos vaikams: kada vėluoti negalima

    Pandemija turi ir teigiamų dalykų – nepaprastai išaugo susidomėjimas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems skirtais skiepais. Deja, nerimą kelia su metais vis labiau menkstantis skiepijimas dviem svarbiomis vakcinomis. 

    Sveikatos horoskopas


    Vasario 1-7 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indai atsparesni COVID-19?

    Indijoje, turinčioje gerokai per milijardą gyventojų, koronavirusas buvo sutiktas su didžiule baime. Ir ne veltui: per pandemijos laiką COVID-19 šalyje užsikrėtė arti 11 milijonų žmonių ir net per pusantro šimto tūkstančių mirė. Tačiau pastaruoju metu šalyje stebimas nuolatinis naujų atvejų mažėjimas, mokslininka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gerovės valstybės miražai
    Henrikas Vaitiekūnas Gerovės valstybės miražai
    Svetimų pokalbių pasiklausymai
    Henrikas Vaitiekūnas Svetimų pokalbių pasiklausymai
    Loterijos – pramoginės kultūros dalis?
    Gediminas Navaitis Loterijos – pramoginės kultūros dalis?

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica