Rajonams tenka likučiai
Nepavykus įsitvirtinti Lietuvoje, Erika emigravo į Didžiąją Britaniją. Tokių erikų yra ir daugiau. Universitetai konstatuoja: šiemet odontologija išlieka tarp mylimiausių studentų pasirinkimų: specialybę rinkosi šimtai jaunuolių. Vien Kaune pirmu numeriu į odontologiją stoti panoro 277 abiturientai. Universitetų atstovai užsimena, kad odontologijos studentų Lietuvai jau kiek per daug... Atrodytų, viskas suprantama: kai pasiūla viršija paklausą, suveikia žiaurūs gamtos dėsniai, naujai iškepti specialistai kovoja dėl vietos po saule. Visgi situacija dviprasmiška. Būsimi odontologai nerimauja dėl savo kailio, o regionų poliklinikos skundžiasi jų trūkumu.
 
Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pavaduotoja Pranciška Lopetienė įsitikinusi, kad šią padėtį lemia nesėkminga konkurencija su privačiomis klinikomis. Jos padariniai ypač jaučiami vasarą. „Odontologai nueina į privačius centrus dirbti, o mes verčiamės su per mažu specialistų kiekiu. Sezoniniai svyravimai tikrai jaučiami. Kai vasarą privačios klinikos atostogauja, pas mus susikaupia pacientų, o specialistų nepasidaro daugiau. Valdžios keičiasi, trūkumas lieka. Labai laukiame jaunųjų odontologų, tačiau ar jų atsiras greitu metu – nežinau“, - sako P.Lopetienė.
 
„Opiausia problema – specifinių sričių odontologų trūkumas“, – teigia Odontologų rūmų atstovė Jolita Baltusienė. Rūmų duomenimis, regionuose masiškai trūksta endontonologų, periodontologų, burnos ir žandikaulių chirurgų. Bene labiausiai specialistus neramina vaikų odontologų stygius. Lietuvoje jų 60, iš šio skaičiaus net 50 įsikūrę Vilniuje ir Kaune. Atokių rajonų gyventojams prireikus šių specialistų pagalbos, tenka keliauti į didmiestį. Norint pasiekti specialistą, eilėse reikia pralaukti ne vieną mėnesį. Odontologų rūmų atstovai teigia, kad reikalinga rotacija: tada pacientai neliktų be pagalbos. Tačiau mokslus baigę specialistai dažnai jau būna įsitvirtinę miestuose – čia ir sutuoktiniai, ir vaikai.
 

L.S. skaičius
60
- tiek Lietuvoje dirba vaikų odontologų, net 50 jų įsikūrė Vilniuje ir Kaune.

  
Trūksta visų sričių medikų
Pamatas ateities medikams – rezidentūros bazės. Odontologijos rezidentai turi bazes tik Vilniuje ir Kaune, padalinys veido, žandikaulio ir burnos chirurgijai yra Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. O štai kitų sričių gydytojai rezidentai gali praktikuotis ir periferijoje. Tačiau regionų ligoninės skambina pavojaus varpais: katastrofiškai stinga ne tik odontologų, bet ir šeimos, vidaus ligų gydytojų.
Pacientų niekada netrūksta, tačiau personalas sensta, o jaunimo nematyti, teigia Naujosios Akmenės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Irena Vorevičienė: „Mūsų specialistai jau garbingo amžiaus. Etatų yra – tik imk, kad ir pusantro, kiek tik įstatymai leidžia. Bet jaunų specialistų neprikviečiam.“ Didžiausia problema – netikrumas dėl ateities.
 
Dalis rajonų ligoninių balansuoja ties užsidarymo riba. „Visur deklaruojama, kad tokios ligoninės kaip mūsų neišliks. Jeigu dar atsiranda koks jaunas žmogus – pora buvo atvažiavę. Pasikalbėjo, pasižiūrėjo, lyg ir patiko. Bet nemato čia perspektyvos, bijo įleisti šaknis“, - sako I.Vorevičienė. Jai antrina ir Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Liudmila Braškienė: „Jaučiame nenorą, nors sąlygos geros, atlyginimas didelis. Yra skatinamieji priedai. Jaunimas orientuotas dirbti net už mažesnį atlyginimą, bet Vilniuje.“
 
Vilionės butais nepadeda
Būsimus gydytojus į periferiją mėginama pritraukti įvairiai: siūlomos ne tik įvairios lengvatos, priedai, bet net ir 15 tūkstančių eurų sumos, pagalba gaunant butą. Vis dėlto rajonų gydymo įstaigų vadovai tikina, kad toks masalas didelės naudos neduoda.
Akmenės rajono pirminio sveikatos priežiūros centro direktorė Vaida Sungailienė pasakoja, kad periferijos ligoninės ir poliklinikos aktyviai dalyvauja studijų mugėse, keliauja po mokymo įstaigas.
 
„Važiuojam ir į universitetus, ir į rezidentų muges – nepavyksta prisivilioti. Savivaldybė turi jaunų gydytojų pritraukimo programą, kur skiriama keliolika tūkstančių eurų įsikūrimo išlaidoms... tik po vieną per metus priviliojame. Dabar orientuojamės į vietinius, kalbame su studentais, yra pažadų sugrįžti dirbti į gimtinę“, - pasakoja direktorė.
Savo ruožtu Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) atstovai siūlo sutvarkyti nefunkcionuojančią rezidentūros bazių sistemą, įgyvendinti pakopinių kompetencijų modelį. Šiuo metu JGA laukia Sveikatos apsaugos ministerijos posėdžio dėl projekto svarstymo. Modelio ateitis turėtų paaiškėti šį rudenį.

---

 
Komentaras
JGA pirmininkė Kristina Grigaliūnaitė:

- Naivu tikėtis, kad rezidentūrą baigę 27-30 metų amžiaus žmonės važiuos į periferiją. Didelė dalis jau kuria šeimas. Protingas sprendimas būtų rodyti periferiją rezidentūros pradžioje. Dabar tvyro daug stereotipų apie prastą gydymo kokybę rajonuose. Reikia rimtų sisteminių pokyčių. Pakopinių kompetencijų modelio esmė – sekimas, kokias kompetencijas įgyja rezidentas, kokios pasiektos, kokios ne. Labai greitai išryškėtų problema, kurios ant popieriaus tarsi nėra. Pagrindinės rezidentų bazės Kaune ir Vilniuje neturi galimybių suteikti rezidentams tinkamų kompetencijų, nes rezidentų ten per daug, jie ligoninėms yra nemokama darbo jėga. Atlyginimus gauname tik už budėjimus. Kadangi rezidentai nuima didelę dalį krūvio nuo vykstančių procesų, jei jie pradėtų masiškai išvažinėti, neliktų kam dirbti. Tai viena priežasčių, kodėl niekas nevyksta.
 
Jauni gydytojai jaučia poreikį važiuoti į periferijas – jie žino, kad ten daugiau išmoks. Tačiau sprendimas yra rezidentūros koordinatoriaus rankose. Dažnu atveju rezidentai sistemiškai laikomi klinikose. Viena išvežimo rizikų – nerimas dėl edukacijos kokybės. Bijoma, kad periferijoje neišmoksime taip gerai ir teisingai. Tačiau vienas pakopinių kompetencijų projekto aspektų, kad pinigai būtų investuojami į mokytojų mokymą.
Svarbu, kad siunčiant rezidentus nebūtų prievolės, žmogus pats galėtų pasirinkti, kur važiuoja iš bazių sąrašo. Esant tokiai sistemai, bus sąlygos laisvai rinkai, bazės konkuruos dėl studentų. Per jaunų žmonių judėjimą kiltų visos sveikatos priežiūros sistemos kokybė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!