Pokyčiai kitąmet

Praėjusią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija surengė konferenciją „Prieinamumo direktyva 2025: iššūkiai ir galimybės“. Jos metu buvo aptariami pokyčiai skaitmeninėje erdvėje, atsirasiantys kitų metų birželio 28 d., įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų.
 
Esminis gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimas – galimybė suvokti turinį daugiau nei vienu pojūčiu, kaip, pavyzdžiui, regos arba garso forma. Įsigaliojus Direktyvai, Europos Komisijos atrinkti elektroniniai gaminiai ir skaitmeninės paslaugos turės būti prieinamos ne tik asmenims su negalia, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms.
 
Patogu visiems
 
„Prieinamumo direktyva, kurią dar vadiname Prieinamumo aktu, yra vienas esminių prieinamumo teisės aktų, kuriuo sudaromos vienodos galimybės žmonėms su negalia ir pagyvenusiems asmenims, – pasakoja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė. – Džiaugiamės, kad dabar atsiranda vis daugiau prieinamumo reikalavimus atitinkančių įrenginių, pavyzdžiui, automatas įsigyti bilietus kelionėms. Svarbu, kad turime konsultacijų centrą, kuriame galima gauti informacijos dėl aplinkos prieinamumo. Šis centras turi tris konsultacijos sritis: dėl infrastruktūros, informacijos bei prekių ir paslaugų prieinamumo. Šiemet sulaukėme 47 užklausų ir turėjome tikrai nemažai konsultacijų, kaip įgyvendinti suvokiamumo, naudojamumo, suprantamumo ir tvarumo reikalavimus.“
 
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė patvirtina, kad patogumo užtikrinimas galiausiai praverčia kone visai visuomenei, ne tik negalią turintiems žmonėms.
 
„Kalbame apie prieigos gerinimą prie pagrindinių paslaugų asmenims su negalia ir kitiems funkcinių sutrikimų turintiems asmenims. Visi prieinamumo elementai, skirti asmenims su negalia, tarnauja visuomenei. Todėl nesinori teisės aktu fokusuotis tik į negalią turinčius žmones, nes mums visiems yra svarbus patogumas ir prieinamumas,“ – teigė viceministrė.
 
Paveikia nemažai sričių
 
J.Jakštienė išskyrė, kaip svarbu yra prisitaikyti prie technologijų amžiaus ir pasitelkiant naujus resursus užtikrinti patogesnes gyvenimo sąlygas žmonėms su negalia: „Pagrindinės sritys, kurios atrodo naujos, bet yra svarbios, – skaitmeninės paslaugos ir gaminiai.
 
Kalbame apie banko paslaugas, įvairius savitarnos terminalus, televizijos, telefonijos įrangos, audiovizualinio turinio ir kitas paslaugas. Viešasis sektorius tuos įpareigojimus turi per viešuosius pirkimus, įsigydami prekes ir paslaugas. Direktyvos reikalavimai bus standartas ir privačiam sektoriui, kuris turės juos įgyvendinti.“
 
Gerų idėjų nepakanka
 
Visgi A.Ravanas kalbėjo, jog direktyvos kartais lieka tik „ant popieriaus“, o atlikti patobulinimai žmonėms su negalia nelabai praverčia.
 

„Prieinamumo direktyva yra svarbi, tiek jeigu kalbame apie regos negalią, tiek apie kitas negalias. Bet, kalbant apie regos negalią, informacinės ir fizinės aplinkos prieinamumą sunku pervertinti. Mano kišenėje guli 70 proc. mano gyvenimo (telefonas – aut. past.), ir jis kaip žemė ir dangus skiriasi nuo neregio, nenaudojančio technologijų, gyvenimo. Jeigu aš galiu savarankiškai keliauti ne tik po Lietuvą, apsipirkti, vadinasi, tokie veiksmai yra įmanomi, jei moki naudotis technologijomis. Mokydamas žmones naudotis technologijomis susidūriau su atvejais, kai žmogus, kad sužinotų, kiek yra valandų, turėjo ne pasiimti telefoną, o įsijungti radiją ir sulaukti žinių,“ – prisiminė A.Ravanas.

 
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šiuolaikinės technologijos yra puikiai pritaikytos neįgaliesiems, tačiau efektas yra priešingas. „Įsivaizduokime savitarnos kasą parduotuvėje. Ji yra „kalbanti“ ir atrodytų, kad turi būti prieinama regos negalią turintiems asmenims. Iš tiesų ne, kadangi mes galime išgirsti frazes „skenuokite prekę“ arba „padėkite prekę ant languotos zonos“. O kur ta languota zona: ji yra virš savitarnos kasos, iš kairės ar dešinės? Arba ką reikia daryti išgirdus „pasirinkite prekę iš sąrašo“? Prilietęs ekraną pasirinksiu produktą, bet nežinosiu, ką pasirinkau. Tokiose situacijose pastebime, kad vien grįžtamojo ryšio neužtenka“, – sakė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovas.
 
Pašnekovas pastebėjo, kad dažnai neįgaliojo gerovė priklauso nuo aplinkinių, todėl dažnai įkliūvama į apgavikų pinkles.
 
„Dar vienas pavyzdys yra paštomatai. Kai kurie paštomatai dabar turi QR kodų skenavimo sistemą. Norint juo pasinaudoti mums reikia prieiti prie paštomato, jį atsirakinti, paspausti siuntos atsiėmimo mygtuką ir nuskanavus QR kodą ima tarkšėti durelės. Bet iš kur mums žinoti, kur ekrane yra mygtukas „siuntos atsiėmimas“? Taip pat yra problemų ir su mokėjimo terminalais, jiems reiktų pasitempti, nes yra dviejų tipų terminalai: kurie turi fizinę mygtukų klaviatūrą ir kurie turi sensorinę (liečiamą) klaviatūrą. Atrodytų, kad fizinė klaviatūra būtų tinkamesnė, bet visgi, kokią sumą mes tvirtiname įvesdami PIN kodą arba paliesdami mokėjimo terminalą kortele, yra grindžiama tik darbuotojo pasitikėjimu. Jeigu mums įves ne penkiolika eurų, o šimtą penkiasdešimt, sėkmingai pridėsime kortelę ir patvirtinsime,“ – aiškino prieinamumo specialistas.

---

 
Statistika
Pagal Oficialiosios statistikos portalo duomenis, 2022 metais išlaikomojo amžiaus pagyvenusių žmonių koeficientas (pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui 15-59 metų amžiaus gyventojų Lietuvoje) buvo 33 metai.
 
2024 m. liepos 1 d. Lietuvoje gyveno apie 2,89 mln. žmonių, iš kurių 225 tūkst. yra asmenys su negalia. 4 proc. asmenų turi regos negalią, 3 proc. – klausos, 27 proc. turi judesio sutikimų, o 66 proc. – negalią dėl kitų sveikatos sutrikimų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!