Pabėgėlius priimantis centras braška per siūles

Deimantė Gruodė
2016-10-21
Pabėgėlių jau nesutalpiname Rukloje esančiame centre, nors artimiausiu metu turime priimti nemažą skaičių nuo karo negandų bėgančių svetimšalių. „Braškame per siūles“, - tiesiai šviesiai sako Pabėgėlių priėmimo centro vadovas Robertas Mikulėnas. Kita vertus, pabėgėliai, kaip parodė paskutiniai pavyzdžiai, pas mus nesiveržia, o atvykę – skubiai dingsta nespėję apšilti kojų.
Pabėgėlius priimantis centras braška per siūles
Spalio mėnesį į Lietuvą turėjo būti perkelta daugiau nei devyniasdešimt pabėgėlių, tačiau grafikas peržiūrėtas ir nutarta dalį asmenų perkelti nuo lapkričio 20 dienos.

Faktas 
Trečiadienio vakarą dvi moterys iš pabėgėlių centro Ruklos Karaliaus Mindaugo gatvėje, nuėjo apsipirkti į netoliese esančią parduotuvę. Jau beeinant atgal prie moterų prisikabino du lietuviai. Vienas jų bandė nuplėšti moters skarelę, sulaužė akinius.

Apsiašarojusios ir išsigandusios moterys grįžo į pabėgėlių centrą. Galima suprasti, kad vyrams kilo natūralus pykčio jausmas.
Vyrai pamatę verkiančias moteris susivienijo ir ruošėsi ieškoti chuliganišką išpuolį surengusių jaunuolių. Tačiau kelią jiems pastojo itin gausios Kauno apskrities policijos pareigūnų pajėgos. Galiausiai aprimo ir patys pabėgėliai ir didesnio konflikto išvengti pavyko.


Perkėlimo procesas stringa

Į Lietuvą antradienį atvyko dar vienuolika pabėgėlių irakiečių ir sirų. Jau dabar stringant jų priėmimui Lietuva per metus yra įsipareigojusi priimti dar kone tūkstantį.
„Šiuo metu esame perpildyti. Kur turėtų gyventi du asmenys, gyvena trise. Kur turėtume apgyvendinti tris, sutalpiname keturis. Sukamės iš padėties kaip tik galime.
 
Dar dvidešimt vietų, kurias panaudosime pabėgėliams apgyvendinti, yra įrengtos kitoms paskirtims.
Esmė ta, kad turėtume dirbti rotaciniu principu, bet dėl tam tikrų priežasčių procesas stringa. Nespėjame gauti atitinkamų dokumentų, kad greičiau vyktų rotacija ir šiuo metu praktiškai viršijame skaičius. Kai kur pas mus jau braška siūlės“, - situaciją komentuoja Pabėgėlių priėmimo centro vadovas R.Mikulėnas.
 
Kaip teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė, buvo planuota spalio mėnesį į Lietuvą perkelti daugiau nei devyniasdešimt asmenų, tačiau grafikas peržiūrėtas ir nutarta dalį asmenų perkelti nuo lapkričio 20 dienos. „Susitarta, kad ir toliau visos perkėlimo procese dalyvaujančios institucijos nuolat derintų asmenų atvykimo srautus, atsižvelgiant į galimybes juos apgyvendinti.
 
Lapkričio pabaigoje atskiromis grupėmis planuojama perkelti apie trisdešimt penkis užsieniečius. Peržiūrėjus grafiką, Pabėgėlių priėmimo centro pajėgumai nebus viršyti. Primename, kad pasirengę integruotis Lietuvos savivaldybėse pabėgėliai išvyksta iš Pabėgėlių priėmimo centro ir ten nebegyvena. Savivaldybėse juos kuruoja nevyriausybinių organizacijų koordinatoriai, kurie prižiūri, kad nenutrūktų kalbos mokymas, darbo paieškos, būtų teikiamos reikiamos konsultacijos ir pagalba“, - sako E.Čaplikienė.
 
Išvykimo priežasčių nenurodo
Kaip rodo paskutiniai atvejai, pabėgėliai pas mus nesiveržia ir, pasitaikius progai, stengiasi kelti sparnus į ekonomiškai pažangesnes šalis. „Iš karto jie negali dingti, kadangi turi tik užsieniečio registracijos pažymėjimą, su kuriuo gali pakeliauti nebent po Lietuvą. Šiuo metu yra dvylika išvykusiųjų, kurie yra gavę leidimą gyventi Lietuvoje. Dar keli asmenys pasiprašė mėnesiui. Išvykimo priežasčių jie nenurodo. Išaiškinome, kad jeigu nesugrįš per mėnesį, Lietuvos jiems skiriama parama nutrūks.
 
Tiesa, jie skundžiasi mažais pinigėliais ir tuo, kad nėra socialinių būstų. Sutinku, kad parama nedidelė, bet nemokėsi didesnių pinigų už senjorų pensijas“, - sako R.Mikulėnas.
Kaip teigia įstaigos vadovas, pačiu centru pabėgėliai nesiskundžia, ypač kalbant apie sveikatos priežiūros paslaugas. „Ką tik atvykusiųjų nejudiname ir leidžiame pailsėti. Bet kitą dieną vykdomos apklausos, pildomos anketos bei dokumentai. Kreipiamės į ligonių kasas, kad šie apdraustų atvykėlius ir pagal jų sveikatos nusiskundimus siunčiame juos pas gydytojus“, - pasakoja R.Mikulėnas.

 
Anot E.Čaplikienės, kasmet daugiau nei šimtas asmenų, gavusių prieglobstį Lietuvoje ir baigę integracijos programą, apsigyvena savivaldybėse – kaip ir kiti šalies gyventojai dirba, vaikai lanko mokyklas, darželius.
„Norėtume, kad visuomenės požiūris į pabėgėlius būtų pozityvesnis, kad jų atžvilgiu mažiau vyrautų stereotipais paremtos nuostatos. Pavyzdžiui, Belgijoje ar Norvegijoje, žmonės geranoriškai nusiteikę pabėgėlių atžvilgiu, padėti jiems – asmens garbės reikalas. Kuo sėkmingiau atvykę žmonės įsilies į mūsų visuomenę, tuo didesnė tikimybė, kad jie prisidės prie mūsų šalies gerovės kūrimo“, - teigia Lygių galimybių skyriaus vedėja E.Čaplikienė.

 
Komentaras
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis:

- Kadangi pabėgėlių perkėlimas buvo vykdomas netolygiai, matėme, kad planuojama perkelti daugiau, negu kad galėsime apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre. Susirinkome, apsitarėme, kokie galėtų būti variantai, ar mums ieškoti, kur juos būtų galima papildomai apgyvendinti.
 
Vienas variantų – susitarti su Graikijoje dirbančiais specialistais, kurie formuoja pabėgėlių grupes, kad šie nukeltų jų perkėlimą pas mus. Jie mielai sutiko. Dabar naujų žmonių nebesiųs, o atranką ir perkėlimą organizuosime lapkričio pabaigoje. Kaip tik spalį ir lapkričio pradžioje atvykėliai jau baigia integraciją Pabėgėlių priėmimo centre ir išeis gyventi į savivaldybes. Vėl galėsime derinti, kiek galime priimti pabėgėlių ir pradėsime jų integracijos procesą.
 
Tam nereikės absoliučiai jokių papildomų lėšų, kadangi kiekvienas pabėgėlis bet kuriuo atveju iš Europos Komisijos „atsineša“ pinigus, kurie yra naudojami jo integracijai.

 
Svarbu
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vieno asmens perkėlimas iš Graikijos ir Italijos bei integracija kainuoja 6 tūkst. Eur, o iš Turkijos – 10 tūkst. Eur. Visas šias lėšas finansuoja Europos Sąjunga, todėl Lietuvos biudžeto lėšos nenaudojamos.
Gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, užsieniečiai gauna 71,4 Eur kas mėnesį maistui ir smulkioms išlaidoms.
 
Savivaldybės teritorijoje integracijos laikotarpiu asmenims yra mokama mėnesinė piniginė išmoka būtiniausioms reikmėms – būsto nuomai, komunalinėms išlaidoms, maistui, transportui ir kt. Šios kas mėnesį mokamos pašalpos dydis priklauso nuo šeimyninės padėties: vienam asmeniui mokama 204 Eur; dviejų asmenų šeimai – 306 Eur; 3 asmenų šeimai 408 Eur; jeigu daugiau kaip trys asmenys šeimoje – papildomai skiriama 51 Eur pašalpa kiekvienam asmeniui.
 
Taip pat, persikėlus į savivaldybę, išmokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa: suaugusiam asmeniui 204 Eur, vaikui 102 Eur, o nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui sulaukus pilnametystės – 1122 Eur.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica