- Profesore, prioritetas šiuo metu skiriamas sergantiesiems kraujo vėžiu, o kiti onkologiniai pacientai eilės dar laukia. Kodėl taip nutiko ir kokios gali būti pasekmės?
- Šiuo metu galiojančiame COVID-19 ligos prevencijai skirtos vakcinacijos prioritetų sąraše yra onkohematologinėmis ligomis sergantys pacientai, kuriems tęsiamas ar baigtas aktyvus ligos gydymas, kai po jo pabaigos praėjo ne daugiau kaip dvidešimt keturi mėnesiai. Taip pat įtraukti jaunesni kaip šešiasdešimt penkerių metų asmenys, gaunantys aktyvų onkologinės ligos gydymą. Vyresni pacientai, sergantys kitu nei kraujo vėžiu, patenka į grupę vyresnio amžiaus asmenų, kuriuos numatoma skiepyti pirminėse gydymo įstaigose. Prioritetų sąraše onkologiniai pacientai yra, tik vieni atsidūrė pirmojo prioriteto grupėje, o kiti liko sąrašo pabaigoje.
Neramu dėl tūkstančių žmonių, šiuo metu aktyviai gydomų ir dėl to periodiškai atvykstančių į gydymo įstaigas ištyrimui ar gydymo procedūroms. Pasaulio duomenys rodo, kad onkologiniai pacientai COVID-19 liga serga sunkiau ir kas ketvirtam pasireiškia sunki ar net letali ligos eiga. Europos medikamentinės onkologijos (ESMO) iniciatyva neseniai vyko Europos sveikatos strategų renginys, skirtas šiam klausimui. Po išsamių pristatymų buvo prieita prie išvados, kad vėžiu sergantys pacientai yra viena pažeidžiamiausių visuomenės grandžių ir visi, neskirstant pagal ligos lokalizaciją, turėtų būti skiepijami prioriteto tvarka. Suprasdami, kad šiuo metu mūsų šalį pasiekęs vakcinų kiekis yra ribotas, pateikėme Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai Nacionalinio vėžio instituto specialistų rekomendacijas pirmumo tvarka skiepyti vėžiu sergančius pacientus, kuriems taikomas aktyvus priešvėžinis gydymas. Tokie pacientai šiuo metu lankosi onkologines paslaugas teikiančiuose centruose, ten, gavę gydančio gydytojo siuntimą ir užsitikrinę specialisto priežiūrą po skiepo, galėtų būti ir skiepijami. Šiuo klausimu laukiame naujausių Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos rekomendacijų.
 
- Kokia kitų šalių praktika? 
- ESMO tinklapyje susisteminta daugelio šalių taktika, nustatant vėžiu sergančių pacientų skiepijimo tvarką ir eiliškumą. JAV pirmiausiai skiepijami medicinos darbuotojai (1a prioritetas), vėžiu sergantys pacientai ir visi vyresni nei šešiasdešimt penkerių metų žmonės (1b prioritetas). Australijoje medikai, vyresnio amžiaus gyventojai bei sergantieji sunkiomis lėtinėmis ligomis, įskaitant vėžį, priskirti pirmajam prioritetui. Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje pirmasis prioritetas skirtas vyresnio amžiaus gyventojams, o sergantieji vėžiu skiepijami pagal antrąjį prioritetą. Belgija, Liuksemburgas, Švedija pirmiausia skiepija visus sergančius vėžiu ir medikus, o Vokietija pirmo prioriteto skiepų grupei priskiria pacientus, kurių nepaskiepijus gresia rimtas sveikatos būklės pablogėjimas ar mirtis. Nustatant skiepijimo prioritetus vienareikšmiškai vengiama vėžiu sergančius pacientus skirstyti į grupes, nes visų jų rizika susirgti letalia COVID-19 forma yra gerokai didesnė nei bendros populiacijos.
 
- Klinikiniuose vakcinos bandymuose sergantieji onkologinėmis ligomis nedalyvavo. Jiems ši vakcina saugi? Ar susidaro pakankamas imunitetas turint galvoje jų imunosupresinę būklę?
- Išties, vėžiu sergantys pacientai į COVID-19 vakcinos tyrimus nepateko, tad atsaką į skiepą galime prognozuoti pagal analogiją su kitomis vakcinomis. RNR pagrindu sukurtos vakcinos apskritai yra naujiena, tad klausimų yra daugiau nei atsakymų. Yra hipotetinė galimybė, kad RNR vakciną nešančios lipidinės mikropūslelės gali būti aktyviau transportuojamos kraujotakos tinklu aktyviai proliferuojačių naviko ląstelių link ir ten kauptis, dėl ko galimai sumažėtų vakcinos efektyvumas. Bet tai tik hipotezė. Diskutuojama dėl vakcinos efektyvumo onkologiniams pacientams, gydomiems imunosupresine terapija. Beje, imunosupresinį poveikį turi ne tik specifinė antikūnų terapija, bet ir chemoterapija ar spindulinė terapija. Tikėtina, kad tokių pacientų imuninė apsauga po vakcinos galėtų būti mažesnė bei trumpesnė. Bet vėlgi, įrodymus sukaupsime tik ateityje, aktyviai stebėdami skiepijamus imunusopresuotus pacientus. Gal todėl ESMO ragina veikti visomis kryptimis – vakcinuoti, kaupti stebėsenos duomenis bei šviesti pacientus, kad jie gautų atsakymus į kylančius klausimus ir jaustųsi saugūs.
 
- COVID-19 vakcinos -  tiek „Moderna“, tiek „Pfizer“ - reikalingos dvi dozės imunitetui užtikrinti. Ar gali onkologinė liga kaip nors sutrukdyti laiku gauti antrąją vakcinos dozę?
- Klinikinė ligos eiga tikrai gali būti nepalanki antrai dozei gauti. Palankiausias COVID-19 skiepų skyrimo laikas priklauso nuo onkologinės ligos sunkumo, pasirinktos gydymo schemos ir tipo. Idealiu atveju, pacientams kuriems diagnozuotas vėžys ir numatomas sisteminis gydymas (chemoterapija, radioterapija ar kita), skiepytis reikėtų prieš skirtą vėžio gydymą. Jei gydymo kursas jau pradėtas, vakcinacija neturėtų būti atidėta, tačiau reikėtų konsultuotis su gydančiu onkologu, aktyviai stebėti paciento būklę po skiepo. Tikintis geresnio skiepų efekto galima vakcinavimą atidėti iki gydymo kurso pabaigos ar pertraukos. Pacientai, kuriems aktyvaus gydymo kursas baigtas ir kurie lankosi pas onkologus dėl ligos eigos stebėsenos, turėtų būti skiepijami įprastine tvarka.
Sprendžiant dėl tinkamiausio skiepo laiko parinkimo ESMO rekomenduoja įvertinti rizikas, vadovaujantis keturių žingsnių principu: įvertinti ligos ir gydymo fazę (aktyvus gydymas, aktyviai stebima liga po gydymo, remisija); atsižvelgti į paciento amžių, sveikatos būklę, gretutines ligas; aptarti skiepų saugumą, galimas vakcinos sąveikas su liga ir gydymu; priimti bendrą paciento ir gydytojo sprendimą dėl galimybės skiepytis ir tinkamiausio laiko. Gydantis gydytojas turėtų stebėti galimas sąveikas su priešvėžiniu gydymu, registruoti komplikacijas.
 
-  Jau teko gydyti onkologine liga sergančius pacientus užsikrėtusius ir COVID-19? 
- NVI antrojo karantino metu keliems stacionaro pacientams pasireiškė COVID-19 simptomatika ir buvo patvirtinta COVID-19 diagnozė PGR testu. Nors prieš hospitalizaciją visi pacientai testuojami, deja, bet tokių atvejų išvengti nepavyko. Dėl infekcijos židinių teko laikinai stabdyti padalinių darbą, atlikti patalpų dezinfekciją. Efektyvesnei COVID-19 kontrolei, nuošaliose, gerai izoliuotose NVI patalpose atidarėme NVI COVID-19 padalinį, galintį priimti COVID-19 teigiamus pacientus. Čia hospitalizuojame tik tuos, kuriems reikia aktyvaus priešvėžino gydymo, o COVID-19 simptomatika yra lengva. Padalinyje numatytos techninės galimybės skirti deguonies terapiją, laukiame atvykstant naujų didelės tėkmės deguonies tiekimo sistemų, kurias NVI dovanoja Rimanto Kaukėno paramos ir labdaros fondas. Šiuo metu skyriuje gydomi trys neseniai operuoti pacientai, perkeltas vienas karščiuojantis chemoterapija gydomas pacientas. NVI medicinos personalas įpratęs susidurti su įvairiomis ligos komplikacijomis, tad darbas padalinyje vyksta sklandžiai. Letalių išeičių ar ypač sudėtingų komplikacijų šiame padalinyje neturėjome, bet esant poreikiui pacientai būtų perkeliami į Santaros klinikų COVID-19 padalinius. Esu dėkinga NVI personalui, sklandžiai dirbančiam ypač sudėtingomis sąlygomis. Visą pandemijos laikotarpį pavyko išlaikyti gan dideles paslaugų apimtis. Paskiepijus darbuotojus ir, tikėkimės, pacientus galėsime tęsti ne tik planinę pagalbą, stebėseną, bet ir didinsime iki šiol apribotas vėžio prevencijos ir reabilitacijos apimtis.

---

 
Trumpai
1989 baigusi Vilniaus universitetą jame dirba, nuo 2001 dėsto; profesorė (2011).
Nuo 2016 Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai.
Nuo 2019 laikinai eina direktoriaus pareigas.
Stažavo Suomijos darbo aplinkos tyrimų institute (2000, 2003). Šiaurės šalių aplinkos mutagenų draugijos narė (nuo 2000).
Mokslinio darbo sritis – genetiniai ir epigenetiniai vėžio ir kitų ligų patogenezės mechanizmai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!