„Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa kasmet pasinaudoja apie keturiasdešimt procentų tikslinės grupės pacientų. Vyrai galėtų dalyvauti aktyviau“, - ragino medikai, kuomet Tėvo dienos proga Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Urologų draugija bei Medicininės informacijos centras surengė akciją „Mano tėtis stiprus“. Jos metu skambant muzikiniams akordams renginio organizatoriai kvietė Lietuvos žmones paremti Nacionalinį vėžio institutą, kuris surinktas lėšas naudos prostatos vėžio prevencijai ir gydymui.
„Mūsų šalies vyrų sergamumo rodikliai, palyginti su kitų šalių, aukštoki, bet gydymo rezultatai geri. Jeigu pažiūrėsite į statistiką, apie šešiasdešimt septyniasdešimt procentų prostatos vėžio yra nustatoma ankstyvos stadijos, kada galime pacientams pasiūlyti įvairias terapijas: ir stebėseną, ir aktyvų gydymą“, - sakė Lietuvos urologų draugijos prezidentas prof. Mindaugas Jievaltas (kairėje). Greta - Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.
Kasmet nusineša pusę tūkstančio gyvybių
Remiantis statistika, Lietuvos vyrai gyvena bene trumpiausiai Europoje. Dažniausia juos pakertanti onkologinė liga - prostatos vėžys. Tiesa, šiuolaikinis gydymas leidžia įveikti šią ligą, laiku ją diagnozavus daugelis vyrų pasveiksta.
„Nacionaliniame vėžio institute prostatos vėžio gydymo galimybės yra plataus diapazono. Dėl to ir esame vienas Europos urologų asociacijos prostatos vėžio kompetencijos centrų, kad atitinkame europinius standartus. Diagnostikai turime visas reikiamas priemones, naujiena - prostatos biopsija taikant magnetinio rezonanso ir ultragarso vaizdų sujungimą. Nustačius ankstyvosios stadijos vėžį gali būti taikoma stebėsena reguliariai lankantis pas gydytoją, esant reikalui - chirurginis gydymas. Pastarasis dabar irgi gali būti atliekamas inovatyviai, tai yra laparoskopiškai, kas lemia mažiau pooperacinių komplikacijų. O jeigu liga yra išplitusi, taikomas sisteminis gydymas“, - pasakojo NVI direktoriaus pareigas laikinai einanti prof. Sonata Jarmalaitė.
„Net per karantiną Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi iniciatyvos ir buvo registruota naujų vaistų nuo vėžio. Tarp jų – prostatos vėžiu sergantiesiems. Taigi situacija iš medicininės pusės nėra bloga“, - įvertino NVI direktoriaus pareigas laikinai einanti prof. Sonata Jarmalaitė.
Vis dėlto prostatos vėžys kasmet nusineša apie pusę tūkstančio vyrų – mylimų tėvų ir sutuoktinių – gyvybių.
Tikrinasi apie 40 proc. tikslinės grupės
Lietuvoje jau keliolika metų veikia Priešinės liaukos vėžio (prostatos) ankstyvosios diagnostikos programa, kuri padeda anksti nustatyti prasidėjusią ligą, kai ją dar galima išgydyti. Anot prof. S.Jarmalaitės, karantino metu profilaktikos programų vykdymas, deja, sustojo ir nebus lengva vėl įsukti procesą, kad jis vyktų kaip puikiai suderintas mechanizmas.
„Šia prevencine programa pasinaudoja tik apie keturiasdešimt procentų tikslinės amžiaus grupės vyrų. O tie, kurie pajuto sveikatos pokyčius, nesvarbu, kokio jie yra amžiaus, turėtų drąsiau kreiptis į gydytojus. Taigi, reikia abipusio ryšio, visuomenės ir specialistų švietimo, kad šeimos gydytojas pažintų onkologinę ligą, pacientus kuo skubiau siųstų pas specialistus onkologus. Kai dirbsime visi kartu, turėsime ženkliai geresnius rezultatus“, - pažymėjo prof. S.Jarmalaitė.
Pagrindiniai prostatos vėžio simptomai
Kaip atkreipia dėmesį gydytojai, ankstyvasis prostatos vėžys paprastai nesukelia jokių simptomų. Vyrai turėtų kreiptis į gydytoją tuo atveju, jei dažnai šlapinasi, ypač naktį; sunku pradėti ar sustabdyti šlapimo srautą; silpna ar lėta šlapimo srovė; šlapime yra kraujo ar spermos; pasireiškia skausmas apatinėje nugaros dalyje, klubuose ar po šonkauliais.
„Mūsų šalies vyrų sergamumo rodikliai, palyginti su kitų šalių, aukštoki, bet gydymo rezultatai geri. Jeigu pažiūrėsite į statistiką, apie šešiasdešimt septyniasdešimt procentų prostatos vėžio yra nustatoma ankstyvos stadijos, kada galime pacientams pasiūlyti įvairias terapijas: ir stebėseną, ir aktyvų gydymą. Tačiau reikia pripažinti, kad mūsų mirštamumo rodikliai yra šiek tiek aukštesni, palyginti su kitų Europos šalių statistika. Vadinasi, vis dar turime užleistų ligos atvejų“, - sakė Lietuvos urologų draugijos prezidentas prof. Mindaugas Jievaltas.
Anot jo, mes - vieninteliai Europoje turime ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programą.
„Manyčiau, ankstyvoji diagnostika pas mus tikrai yra pavyzdinė, tuo esame išskirtinė šalis, kuri turi sukaupusi trylikos keturiolikos metų patirtį. Svarbiausias rezultatas, atrodo, pirmieji metai, kuomet, remiantis duomenimis, net ir mirštamumo nuo šios ligos rodikliai po truputį stabilizavosi, galbūt net mažėja. Tai galbūt susiję būtent su šios programos įdiegimu ir vykdymu.
Kartu dirbdami su pacientų organizacijomis ir politikais, nuo kurių priklauso, ar bus finansuojamos mūsų iniciatyvos, galime ir daugiau nuveikti. Tėtis yra tokia pati svarbi šeimos ląstelės dalis, kaip ir mama, todėl be sveiko vyro negalime įsivaizduoti sveikos visuomenės“, - sakė profesorius, padrąsindamas vyrus ir jų šeimos narius nebijoti ieškoti pagalbos, idant užleistų vėžio formų būtų mažiau.
Komentarai
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius:
- Stengiuosi nepamiršti pasitikrinti sveikatos. Turbūt pagrindinis dalykas, ką visiems reikėtų pasakyti šiandien, kad prevencija yra labai svarbi. Tai yra sveikas gyvenimo būdas ir reguliarus lankymasis pas gydytojus.
Žmona, aišku, dažniau paragina tikrintis, negu pats susiruošiu. Tiesą sakant, yra tokia tradicija, kaip ir vaikus vedant prieš naujus mokslo metus pas gydytojus, ir pačiam tuo pačiu metu pasitikrinti. Nežinau, ar toks pasitikrinimų dažnumas pakankamas, ar nelabai.
Turbūt nėra geras bruožas, kad vyrus pas gydytojus dažniausiai nusiunčia kas nors kitas, o ne jie patys kreipiasi. Tikiuosi, kad mes vyrišką giminę išmokysime atsakingiau žiūrėti į savo sveikatą.
POLA prezidentas Šarūnas Narbutas:
- Lietuvoje nuo šiemet prasidėjo technologijų vertinimo procesas ir manome, kad ateityje prostatos vėžio atveju bent du trys nauji ankstyvosios intervencijos būdai turėtų būti kompensuojami.
Per pastaruosius kelerius metus progresas kompensuojant prostatos vėžio vaistus įvyko labai didelis. Dabar pacientai praktiškai gali gauti jam reikalingą gydymą pirmos, antros, trečios eilės vaistais. Ir kadangi matome, kad prostatos vėžys yra lėtai progresuojanti liga, pacientams užtenka aktyvios stebėsenos. Tiesa, kartais vyrai iš to didelio noro gydytis, nors gydytojai sako „laukite“, pradeda eksperimentuoti, galbūt ne visai tinkamais būdais, ir prisidaro daugiau žalos.
Aišku, reikia ir pačių vyrų sąmoningumo eiti pasitikrinti sveikatos. Nors turime prostatos vėžio profilaktinės prevencijos programą, joje pasitikrina ne toks skaičius, koks turėtų.
Tarp kitko
Priešinės liaukos (prostatos) vėžys Lietuvoje yra dažniausia vyrų onkologinė liga.
Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga 2500 vyrų.
2016 m. nuo prostatos vėžio mirė 561 Lietuvos vyras. (Sveikatos informacijos centras, 2017)
Lietuvoje sergamumas prostatos vėžiu vienas didžiausių Europoje. (EAU, 2012)
Daugiau kaip 2 mln. Europos vyrų nustatytas prostatos vėžys.
ES kasmet nuo prostatos vėžio miršta daugiau kaip 92 tūkst. vyrų.
Išlaidos šiai ligai sudaro daugiau kaip 9 mlrd. EUR per metus. Iš jų sveikatos priežiūros ištekliai – 5,8 mlrd.
Prostatos vėžio rizika padidėja sulaukus 50 metų. 2 iš 3 vyrų vėžys nustatomas 65 ar vyresniems.
Vyrams, valgantiems daug raudonos mėsos arba riebių pieno produktų, yra šiek tiek didesnė prostatos vėžio rizika.
Daugiau kaip dvigubai padidėja rizika susirgti, jei prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis.
Komentuoti: