Išsivers su dviem etatais
 

„Mums reikėtų tik dviejų etatų: vienas - įstaigų licencijavimui, kitas – specialistams, kas sudarytų 47,7 tūkstančius eurų metams. Pabrėžiu, kad už licencijas imame valstybės rinkliavą ir ją grąžiname į valstybės biudžetą. Skirtingai negu dabar Odontologų rūmai, visus mokėjimus už licenciją, už narystę ar stojimo metinį mokestį valdo patys – visos lėšos eina į Odontologų rūmų biudžetą“, - Sveikatos reikalų komitete kalbėjo Akreditavimo tarnybos prie SAM direktorė Nora Ribokienė.

 
Pasak jos, priėmus minėtą įstatymo projektą išloštų tiek pacientai, tiek odontologai. Pastariesiems esą sumažėtų administracinė našta.
„Odontologų licencijavime dalyvaujame ir mes, ir ministerija, universitetai. Prižiūrime odontologinius prietaisus, valdome registrą, tiriame pacientų skundus, tad fragmentuota veikla, kaip liaudyje sakoma, devynios auklės ir vaikas be galvos, iš tiesų einant laikui rodo tam tikrus neadekvačius dalykus“, - Seime kalbėjo Akreditavimo tarnybos vadovė.
N.Ribokienė ramina, kad tie odontologai, kurie šiuo metu turi licencijas, išduotas Odontologų rūmams, nereikėtų nieko perregistruoti, nauja tarnyba užsiimtų licencijų išdavimu tik tuomet, kai atsirastų nauji pareiškėjai arba reikėtų naujai peržiūrėti licencijų sąlygų priežiūrą.
 
„Pažiūrėjus, kaip viskas vyksta Europos Sąjungos valstybėse, pasirodo, iš dvidešimt aštuonių net dvidešimt keturiose odontologus licencijuoja asociacijos arba rūmai. Kas licencijuoja per ministeriją – tai Rusija, Baltarusija, Moldavija, Ukraina, Vengrija, Nyderlandai ir Islandija. Rūmai, kaip ir asociacija, visą veiklą vykdo iš savo lėšų, valstybei licencijavimas nieko nekainuoja. Nereikia nei papildomų etatų, nei patalpų, o licencijavimo tvarka yra itin griežtai reglamentuojama. Juolab kad komisijose dalyvauja ministro deleguoti žmonės ir licencija pasirašoma tiek rūmų pirmininko, tiek sveikatos apsaugos ministro. Neteisėtą licencijų išdavimą ministras gali apskųsti per tam tikrą nustatytą terminą. Tad, ar apsimoka padaryti žalą valstybei? Sako, Akreditavimo tarnybai prireiks dviejų etatų... Apskaičiavome pagal tai, kiek dabar turi ir licencijuoja narių, jiems reikės iki šešiolikos etatų. Tuos pinigus, kuriuos dabar atiduosite biurokratiniam aparatui, geriau skirkite žmonių tobulinimui“, - kalbėjo Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
 
Išrovė ne tą dantį
Posėdyje N.Ribokienė sakė pastebėjusi tendenciją, jog pastaraisiais metais pacientų skundų skaičius didėja. O parlamentarų paklausta, kuo remdamasi teigia, jog nukenčia pacientų saugumas, N.Ribokienė pateikė vieną, kaip sakė, iš paskutiniųjų pavyzdžių. „Akreditavimo tarnyba gavo skundą, kad vaikui per klaidą buvo ištrauktas priekinis ne pieninis, o nuolatinis dantis. Odontologas į medicininę dokumentaciją įrašė, kad įvyko apmaudi klaida. Jis raštu pasižadėjo mamai pacientą iki devyniolikos metų gydyti nemokamai. Procesas galėjo baigtis šalių taika. Bet Odontologų rūmų išvada pasakė, kad viską taip ir reikėjo padaryti: nereikėjo to pieninio danties ištraukti, geriau buvo ištraukti nuolatinį. Šiuo atveju, kada gydytojo ir įrašai buvo su pažeidimais, ir jis nesuderino tam tikrų procesų su vaiko mama ir pripažino apmaudžias klaidas, mes įsivėlėme į teisinius ginčus su gydytoju ir paciento atstovais. Ar čia tokiu būdu užtikrinamas pacientų saugumas“, - klausė N.Ribokienė.
 
Kaip kalbėjo N.Ribokienė, skundų tyrimą apsunkina privaloma šių specialistų narystė Odontologų rūmams, kitaip tariant, nenoras ekspertuoti kolegų darbo:
„Mes susiduriame su situacija, kada nevedama jokia medicininė dokumentacija, tiesiog neatliekami įrašai arba jie atliekami labai lakoniškai ir iš jų neįmanoma spręsti apie atliekamus veiksmus, kad pacientas, kaip reikalaujama, nesupažindinamas su intervencijomis, jų kainomis ir taip toliau. Žinoma, kai matome dokumentacijos trūkumus, negalime pasakyti, ar ta paslauga buvo kokybiška, ar ne. Neturime pagrindo nuo ko atsiremti. Tai, kas trukdo ir apsunkina skundų tyrimą, kaip minėjau, privaloma narystė, kada vienas narys tiria kito darbą“, - pasakojo N.Ribokienė.
 
Savo ruožtu Odontologų rūmų teisininkė Jūratė Goštautienė pažymėjo, kad nuolatinis girdėjimas, jog yra daug skundų, ne visai pagrįstas.
„Pernai pacientų žalos sveikatai komisija išnagrinėjo du šimtus penkiasdešimt penkis skundus, iš jų trisdešimt du odontologinio pobūdžio, kas sudaro trylika procentų. Iš visų trisdešimt dviejų odontologinių skundų, kurie tikrai buvo pagrįsti ir paslaugos nesuteiktos kokybiškai, buvo tik penki.
Sakote, Rūmo narys negali vertinti rūmų nario... Palaukite, tai kas gali vertinti odontologinę paslaugą? Gydytojas peridontologas vertins su periodontologija susijusias paslaugas, nepriklausomai nuo to, jis yra Rūmų narys ar tiesiog gydytojas periodontologas, jis vertins kolegos suteiktas paslaugas. Lygiai taip pat turbūt yra ir kardiologijoje, ir kitose profesinėse kvalifikacijose“, - gynėsi teisininkė.

---

 
Komentaras
Seimo narys Eugenijus Gentvilas:

- Pateikiau šiam įstatymo projektui pataisą, bet ją atmetė. Alternatyva buvo vadinamajam ministro Aurelijaus Verygos projektui. Tad ministro projektui pritarta ir eis tolesnis svarstymas, o mano atmestas. Labai apmaudu, kad odontologų savivalda taip nustumiama į šalį. Priešinsimės Verygos projektui ir bandysime jį atmesti. Labai norėtume, kad Odontologų rūmai garsiai ir dažnai kalbėtų apie šią situaciją, kai architektų savivaldai suteikiamos teisės, advokatų savivaldai suteikiamos, o odontologų savivaldai atimamos. Aš negalvoju, kad iš to bus kas nors gero, nes, visų pirma, bus išdraskyta sistema, visų antra, ministerija perima tą funkciją, kas biudžetui kainuos brangiau. Trečias dalykas, kaip liberalui tai yra principinis dalykas: ką gali padaryti privatus visuomeninis sektorius kaip odontologai to neturi viešasis sektorius, tai yra valstybės institucijos. Ir dabar mes einame į tokį socializmo šviesų rytojų, kai ministerija sako: mes geriau žinome, mes geriau išmanome. O kad tai kainuos mokesčių mokėtojams – jie to nedeklaruoja ir stengiasi nesureikšminti.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė klausė:

- Koks būtų Odontologų rūmų įstatymo likimas, jeigu mes priimtume sprendimą, jog naikiname rūmus. Tuomet lieka asociacija, o šioms yra taikomos Asociacijų įstatymas. Ar mes išskiriame vieną tokią organizaciją ir paliekama jai galioti atskirą įstatymą, ar pripažįstame kaip netekusį galios? Ir reikėtų apsitarti dėl datos, kadangi dabar numatyta data yra devynioliktų metų lapkričio pirmoji, tad akivaizdu, kad nieko iš to nebus.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!