Našta odontologams išaugo
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė teikė pasiūlymą grąžinti Odontologų rūmams atimtas funkcijas, įskaitant ir licencijavimą. Nors projektas po pateikimo sulaukė šiokių tokių diskusijų, buvo priimtas už balsavus 68 parlamentarams. Prieš balsavo 12, o 35 susilaikė ir buvo nuspręsta, jog jis toliau bus svarstomas pavasario sesijoje.
 
Prieš kone pusantrų metų, 2020-ųjų gegužę, iš Odontologų rūmų buvo atimtos viešosios funkcijos bei specialistų licencijavimo galimybės ir perduotos vykdyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. Tuo metu tarnybos direktorė Nora Ribokienė teigė, jog akreditavimo funkciją Odontologų rūmai vykdė neatsakingai ir formaliai. Anot jos, rūmai nevykdė įstaigų licencijuojamos veiklos ir kokybės priežiūros, aptikta apie 100 įstaigų, kurios veiklos nevykdė penkerius metus ir ilgiau, tačiau jų licencijų galiojimas nebuvo nei panaikintas, nei sustabdytas.
 

„Daug trūkumų išlindo dėl to, kad Odontologijos praktikos įstatyme, kurį taip pat siekiama sugrąžinti, buvo numatytos vienos licencijavimo taisyklės, o vadžias perėmus Akreditavimo tarnybai, jie vadovavosi kitomis, tad natūralu, kad rado nesutapimų“, – komentuoja Odontologų rūmų Tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė.

Odontologų rūmų įstatymo projektą pristatanti J.Sejonienė argumentavo, jog minėtų funkcijų atėmimas iš rūmų iš karto buvo ydingas žingsnis, tad siekiama atkurti įstaigos funkcijas.
Pasak parlamentarės, Odontologų rūmai vienija 8132 narius, tai yra absoliuti dauguma odontologijos srityje dirbančių specialistų, narystė nėra privaloma, o nario mokestis tenkina bendruomenę. Tai rodo, jog Odontologų rūmai patiems specialistams yra svarbūs.
 
„Dar viena dabar kylančių problemų odontologų bendruomenei – licencijavimo procesas. Šiuo metu, odontologai priversti skenuoti sertifikatus, įrodančius dalyvavimą mokymuose, konferencijose Akreditavimo tarnybai. Mes gi esame įsidiegę sistemą, į ją nariui sudalyvavus renginyje automatiškai sukrenta jo tobulinimosi valandos ir nereikia kaupti jokių sertifikatų ar juo labiau juos skenuoti ir mums papildomai atsiųsti“, – sako V.Brukienė.
 
J.Sejonienės teigimu, per tuos metus, kai rūmų licencijavimo funkcija buvo atimta, situacija nė kiek nepagerėjo ir negalėjo pagerėti: „Buvo kalbama, kad per didelės odontologinių paslaugų kainos, tačiau jos per šį laikotarpį nesumažėjo. Buvo minima, jog padidės administracinė našta valstybei ir ji tikrai padidėjo, mat reikėjo naujų etatų Valstybinei akreditavimo tarnybai.“
 
Dingusios galimybės
Rūmai viešojo administravimo funkcijas vykdė, pacientų skundus dėl paslaugų kokybės, etikos nagrinėjo savo lėšomis negaudami jokio valstybės finansavimo ir dabar jo nesitiki. Tačiau pakeitus licencijavimą matomos esminės problemos sektoriuje ne tik odontologams, bet ir pacientams.
 
„Kalbant apie odontologų kvalifikacijos kėlimą, šiuo metu yra visiškas liūdesys. Kaip ir sakė parlamentarė, vertinančioje renginius komisijoje nėra nė vieno odontologo, tad užskaitomi visiškai ne į temą renginiai. Kitaip tariant, odontologų tobulinimasis yra kontroliuojamas tų žmonių, kurie nesuvokia, kad šlapimo takų infekcijos nėra odontologų darbo laukas. Taip pat netiesa, kad iš mūsų buvo atimtas tik licencijavimas. Pavyzdžiui, mes turėjome svertų svarstyti savo narių etiką. Dar ir šiandien į mus kreipiasi pacientai dėl neetiško odontologų elgesio. Norėjome svarstyti vieną narį, o jis tai sužinojęs išstojo iš organizacijos ir jo etikos klausimas liko niekieno nesvarstomas“, – sako Odontologų rūmų Tarybos pirmininkė.
 
Be to pernai, pandemijos metais, panaikintos privalomos infekcijų kontrolės mokymų valandos gydytojams odontologams.
Negana to, J.Sejonienės teigimu, 2017 m. Valstybės kontrolė atliko auditą, o 2019-aisiais Ekonomikos ir inovacijų ministerija – priežiūros institucijų pažangumo vertinimą. Juose Odontologų rūmai buvo įvertinti geriau nei Akreditavimo tarnyba.
 
Nori susigrąžinti prarastas funkcijas
„Atlikome apklausą ir pamatėme, jog daugiau nei 95 procentai mūsų narių nori, kad rūmams būtų grąžintos atimtos funkcijos. Taip pat pritartų pilnos profesinės savivaldos atkūrimui. Nariai pažymi, jog buvo mažesnė administracinė našta, kol viešosios ir licencijavimo funkcijos priklausė mums“, – teigia V.Brukienė.
 
Odontologų rūmų tarybos pirmininkei pritaria ir J.Sejonienė, sakydama, jog savivaldos stiprinimas ir veiklos kontrolė turėtų būti valstybės tikslas. Mat įtraukus profesines grupes, bendruomenes didėtų jų atsakomybė ne tik už savo srities raidą, bet ir už visą valstybę.
 
Tokius argumentus sukritikavo „valstietis“ Aurelijus Veryga: „Kas trukdo rūmams visas kitas funkcijas atlikti? Paimta tik licencijavimo funkcija. Gal nelogiška sukurti tam tikras išimtis vienai specialybei?“
Pasak J.Sejonienės, medikų bendruomenė taip pat galvoja, kad jų licencijavimo, akreditavimo, tobulinimosi veikla būtų užtikrinama geriau, jei būtų gydytojų rūmai, kaip tas daroma kitose šalyse.
 
„Tai jokia ne išskirtinė praktika, juk yra Notarų rūmai, Architektų rūmai. Negi visus reikia naikinti? Džiaugiuosi balsavimo rezultatais ir tuo, kad dauguma parlamentarų patikėjo, jog mūsų organizacija gali dirbti gerai. Dabar jau bus suteikta galimybė diskusijai – balsavusiems prieš pamėginsime įrodyti, kad Odontologų rūmai yra iš esmės atsinaujinusi organizacija, nusiteikusi dirbti“, – sakė V.Brukienė.

---

 
Tarp kitko
Europos odontologų taryba (organizacija, patarianti Europos Komisijai) išsakė savo pastabas ir abejones SAM, Seimui, Lietuvos Prezidentei ir kitoms institucijoms raštu dėl valstybės deleguotų f-jų iš Rūmų perdavimo VASPVT. EOT palaikė ir palaiko Rūmus.
 
2018-ųjų lapkritį Sveikatos apsaugos ministrui (tuo metu A.Verygai – red.past.) buvo pateiktas Europos odontologų tarybos prezidento Dr. Marco Landi kreipimasis, kur pabrėžiama odontologijos (kaip veiklos srities) nepriklausomumo ir savireguliacijos (savivaldos) būtinybė, tenkinant viešąjį interesą ir užtikrinant kokybiškas odontologijos paslaugas.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!