Pasiekti galime tik kartu
„Aš didžiuojuosi savo bendruomene ir man didelė garbė būti jos nare, – į susirinkusiuosius kreipėsi Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. Vilma Brukienė tradiciniame odontologų Šv. Apolonijos dienos minėjime, kuris šįkart vyko Kaune. – Aš šimtą kartų sakiau ir dar tūkstantį kartų pakartosiu: esame išskirtinė bendruomenė. Mes patys talentingiausi, gabiausi – mes piešiame, šokame, sportuojame, lipame į kalnus, esame labdaringi, aukojame. Per nepilnus karo metus Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai paskyrė jau 20 tūkst. eurų paramą kolegoms Ukrainoje.“
 
„Nepaisant to, kad mus nori užgniaužti, sustabdyti, suskaldyti ir išardyti – einame į priekį, – tvirtino V.Brukienė. – Pradedu suprasti, kad tai erzina kai kuriuos valdžios žmones. Nes nėra labiau erzinančio jausmo žmogui, kad tas, kuris tau rūpi, gali apsieiti be tavęs. O mes galime. Mums nereikia jokių sistemų, pertvarkų, ligoninių, mums nereikia konkursų, mums nereikia finansavimo – jūs tiktai leiskite mums dirbti. Labai noriu jums visiems padėkoti, kad esame kartu ir toliau būsime vieningi. Mūsų bendruomenei linkiu kuo greičiau sulaukti tos dienos, kai gydytojui bus leista tiesiog gydyti, kai gydytojas nebus priešinamas su pacientu, apkraunant biurokratiniais dalykais. Tikiu, kad tokios dienos sulauksime, bet tai padaryti galime tik kartu.“
 
Audringiems aplodismentams palydėjus prof. V Brukienės kalbą sveikinimo žodį tarė ir pirmosios Šv. Apolonijos nominacijos (2004 m.) laureatas prof. habil dr. Ričardas Kubilius. „2004-ieji mums buvo reikšmingi metai – įstojome į Europos Sąjungą, tapome visateise NATO nare, Prezidentu išsirinkome Valdą Adamkų. Nuo tada gyvename kitaip, dirbame kitu lygiu ir kokybe. Linkiu, kad mūsų darbai ir toliau puoštų žmones, o šypsenos nedingtų iš mūsų veidų. Nes aplinka, kuri yra visai netoli, gali tai pakeisti. Linkiu, kad to neįvyktų“, – šventės dalyviams kalbėjo R.Kubilius.
 
Už nuoširdų bendradarbiavimą, aktyvią veiklą Odontologų rūmų Kauno teritorinio skyriaus veikloje padėką gavęs gydytojas periodontologas Dainius Karpavičius pabrėžė, kad atstovaudamas Lietuvai užsienyje dažnai mato skirtingų kultūrų požiūrį ir galimybes. „Didžiausias džiugesys, kad mūsų bendruomenė yra aukštos profesinės vertės. Turime daug tarptautinių meistrų ir tai suteikia didelę naudą mūsų šaliai bei pacientams“, – dėkodamas už bendrystę kalbėjo D.Karpavičius.


 
Pagrindinis apdovanojimas – prof. G.Janužiui
Pagrindinė Šv. Apolonijos nominacija šiemet įteikta gyd. odontologui, burnos, veido ir žandikaulių chirurgui prof. dr. Gintarui Janužiui. Padėkojęs už įvertinimą profesorius pripažino, kad šis apdovanojimas jam yra išties svarbus. „Pirmas dalykas, kurį noriu padaryti, – atsiprašyti. Kolegų, pacientų – galbūt ką nors esu ne taip pasakęs, ne taip padėjęs. O tai yra labai paprasta: pasakyti, kad kartais gali klysti. Taip pat noriu padėkoti, kad esame kaip daug vieno medžio lapų. Mūsų bendruomenė, kuri kūrėsi seniai, yra tvirta. Mums to pavydi ir kiti“, – tvirtino G.Janužis.
 
„Tėvai mus išmoko žodžių, bet ką ir kaip kalbame – mūsų mokytojų indėlis. Į šios bendruomenės visuomeninę veiklą atėjau pakalbintas prof. Gintaro Juodžbalio, gyvenime man daug davė ir amžiną atilsį prof. Gintautas Sabalys bei šiandien negalėjusi dalyvauti šventėje doc. dr. Anastazija Tutkuvienė. Tai man ypač brangūs žmonės. Mokiausi iš jų, žavėjausi jais, – sakė G.Janužis ir pridūrė, kad jam pačiam taip pat nesvetimas mentorystės jausmas. – Norisi padėti jaunimui, suteikti jiems galimybę. Pelėsio kvapas yra nemalonus, todėl nesinorėtų ir pačiam užsisėdėti vienoje vietoje – kartais reikia pakelti sparnus ir juos pravėdinti.“
 
Profesorius teigė, kad gyvenimo kelyje sutiktų žmonių dėka dirbo tai, kas jam buvo malonu ir įdomu. „Nieko nedariau specialiai. Ir šiandien visiems galiu palinkėti: kolegos, eikite į darbą su aistra, su noru, tada jis nebus našta, o iš ryto niekada netingėsite keltis“, – patarė Šv.Apolonijos nominacijos laimėtojas.
 
Prof. G.Janužis tarp akademinio ir privačios praktikos darbo valandų visada atrasdavo laiko visuomeninei veiklai. Aktyviai dirbo Lietuvos stomatologų sąjungos taryboje, buvo vienas didžiausią indėlį įdėjusių asmenų įgyvendinant Odontologų rūmų steigimo idėją. Vadovaudamas studentų mokslinei tiriamai veiklai LSMU mokslinėje draugijoje, išugdė daug puikių mokinių, kuriems perdavė savo patirtį, gebėjimą bendrauti ir dirbti komandoje.
 
„Šis įvertinimas rodo, kad tai, ką gyvenime dariau, – neblogai pavyko, – džiaugėsi profesorius ir pridūrė, kad nors visuomeninė veikla atsiperka tik moraliniu požiūriu, ji neša didelį gėrį visai bendruomenei. – Žinokite, kad odontologų diaspora stipri savo bendruomenine veikla, tuo kai kam esame net nepatogūs.“
 
„Kai pradėjau dirbti prie visuomeninių reikalų, buvau gana jaunas, o jaunystėje daug ko imiesi iš drąsos. Tiesiog pasitikėdamas, kad pavyks. Nes jei imsi abejoti – niekada ir nepradėsi. Bet kurioje organizacijoje svarbus nuoširdus ir atviras bendravimas su žmonėmis. Ar gerai, ar blogai – reikia pasakyti nevyniojant į vatą, nes taip gimsta pasitikėjimas“, – paklaustas, kaip pavyko užsitarnauti kolegų pagarbą, pasakojo prof. G.Janužis.
 
„Odontologų rūmai – profesinė ašis, organizacija, padedanti mums atlaikyti išpuolius prieš mūsų profesiją, darbo organizavimą iš tų struktūrų, kurios nelabai išmano, ką daro – tai valstybinės institucijos, Sveikatos apsaugos ministerija. Kartais jų padaliniai mums pavydi, nes savo darbą organizuojame tinkamai ir darniai. Ir kai jiems neišeina ko nors panašaus pasiekti kitose srityse, mes tampame tuo netinkamu pavyzdžiu, – mano G.Janužis. – Nieko nebijome, nes turime gerus tikslus. Norime dirbti. Kai žinai, ką reikia padaryti vardan kilnaus tikslo, tai ir darai. Bet kai reikia vykdyti daugybę biurokratinių reikalavimų, viršijančių poreikius, atsiranda noras tai keisti ir priešintis.“
 
Jis išsakė ir apgailestavimą dėl visuomenės bei odontologų susipriešinimo, manant esą pastarieji nori pasipelnyti. „Linkiu sveikatos ir sveiko proto pacientams bei politikams. O mes turime didelį norą padėti pacientui. Gaila, kad politikai neturi valios pasakyti, kad valstybė nesugeba sumokėti už odontologijos paslaugas. Turėtume palikime nemokamą odontologiją vaikams, neįgaliesiems ir tada bus viskas gerai. Suaugę žmonės, kurie gali savimi pasirūpinti, pasirūpins ir savo burnos sveikata. Dar vienas dalykas – investuoti reikia ne į gydymą valstybiniu mastu, o į profilaktikos programas, kurios pasiteisino užsienio šalyse. Jei šioje srityje gerai išauklėsime jaunąją kartą, ateityje turėsime mažiau gydymo išlaidų. Niekada protezas ar implantas nebus geriau už nuosavą dantį, – pabrėžė G. Janužis. O paklaustas, iki kokio amžiaus laikantis profilaktikos galima turėti sveikus dantis teigė: „Dievas sukūrė žmogų, kad jis turėtų juos visą gyvenimą.“
 
Vienas svarbiausių odontologų bendruomenės tikslų ir iššūkių – susigrąžinti savivaldą. „Kiek dėl to reikėjo padaryti namų darbų – padarėme. Ir dar tris kartus daugiau. Tačiau yra politinis force majeure, prieš kurį negalime pakovoti. Mes einame su argumentais, su tiesomis, kurias įrodome, o politikai turi vieną privilegiją, kuria naudojasi, – gali šnekėti netiesą ir paskui pridėti trumpą frazę: „Aš taip manau“. Mums manyti neužtenka, mums reikia žinoti ir įrodyti. Ir mes tuos įrodymus turime, turime puikiausią Odontologų rūmuose vykdytos savivaldos praktiką, kuri buvo teigiamai įvertinta valstybės institucijų, pvz., Valstybės kontrolės. Tačiau politikai prideda savąjį „aš manau“ ir toji politinė valia kaip drebėjimas Turkijoje griauna didžiausius pastatus“, – užbaigė G. Janužis.
 


Dirbti visuomenės labui
Dantų techniko nominaciją priėmęs Alvydas Kavaliauskas juokavo, kad eidamas atsiimti statulėlės save ramino: „Nesinervink, tai dar ne Oskaras. Suprantu, kad ją gavau ne už pagrindinį vaidmenį, ne už režisūrą, gal už scenarijų užkulisiuose. Niekada nebuvau išskirtinis, bet daug dirbau kartu su kolegomis atkūrinėjant Lietuvos dantų technikų sąjungą, dvylika metų esu Odontologų rūmų taryboje. Tai kantrus altruistinis darbas be atlygio.“
 
Odontologų rūmai pabrėžia, kad profesinio tobulėjimo kelyje atsiskleidė jo gebėjimai vadovauti, organizuoti. Kolegų apibūdinamas kaip komunikabilus, nuoširdus, didelės vidinės kultūros ir puikus profesijos žinovas, A.Kavaliauskas tvirtino, kad visuomeninės veiklos poreikis ateina su metais. „Profesinėse organizacijose dirbame, nes kas nors turi daryti šį darbą“, – sakė jis ir pridūrė, jog visuomet randa laiko ir pomėgiams: dainavimui chore, tenisui, tarsi patvirtindamas, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji.
 
A.Kavaliauskas teigė, kad vienas didžiausių iššūkių, tenkantis dantų technikams šiuo metu – jų specialybę stumiančios kompiuterinės technologijos: „Jau pasikeitė mąstymas nuo 2010-ųjų, kuomet galvojome, kad mašinos niekada nepakeis techniko. Dabar matome, kad gali pakeisti ir keliose grandyse, o odontologų kabinetai netgi apeina dantų technikų laboratorijas. Tai kiek neramina galvojant apie jaunuosius kolegas, kurie renkasi šią sritį. Gerai, kad Europos Sąjunga remia projektus skaitmenizavimui, kaimo vietovėse net iki 90 proc. finansuoja šiam tikslui nupirktus įrenginius. Manau, kad be dantų technikų pasaulis vis tiek neišsivers.
 
Burnos higienisto nominaciją pelniusi Alina Karlova dėkojo visiems, kurie ją įvertino ir kuriuos sutiko gyvenimo kelyje. „Ačiū dėstytojams. Jų dėka prieš daug metų įgijau mylimą profesiją. Aš jūsų nepamiršau“, – teigė A.Karlova ir pridūrė, kad jai didžiulė garbė gauti šį apdovanojimą. Specialistė yra įgijusi dvi profesines kvalifikacijas – burnos higienistės bei gydytojo odontologo padėjėjos. Kolegos Aliną apibūdina kaip profesionalę, daug metų atsidavusią ne tik pacientams, bet ir jaunųjų specialistų ugdymui. Alina ne vienerius metus prižiūri praktiką atliekančius Klaipėdos valstybinės kolegijos studentus. Odontologų rūmai didžiuojasi turėdami tokią visuomenišką narę. Neįgaliųjų centre „Klaipėdos lakštutė“ ji veda šunų terapijos užsiėmimus sunkų intelekto negalios spektrą turintiems vaikams. Taip pat užsiima pacientų švietimu ir socialinėse medijose.
 
Nominacijos laimėtoja teigė, kad imtis savanorystės skatina meilė žmonėms. „Kai mane pakviečia, stengiuosi dalyvauti ir atsisakau tik tada, kai fiziškai negaliu“, – teigė ji. Viena didžiausių apdovanotosios meilių – kaniterapija. „Džiugu matyti, kai vaikai įsidrąsina, pradeda nebijoti šunų, jų dėka atsipalaiduoja, tampa ramesni. Net ir suaugusius keičia ryšys su gyvūnu. Kartais net ašaros byra pamačius pasiektą rezultatą, nors tam reikia ir daug laiko bei pastangų“, – pripažino A.Karlova.

---

 
Interviu
Didžiausias skaudulys – atimta savivalda

Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. Vilma Brukienė:
- Gerbiama Vilma, ką gražaus ir prasmingo Odontologų rūmai nuveikė šiemet?
Per praėjusius metus nuveikėme išties daug gražių dalykų. Visu pajėgumu pradėjome dirbti profilaktikos srityje. Jau ilgą laiką organizuojamos šviečiamosios laidos „Odontologai pataria“, kuriose patyrę specialistai paprastai ir aiškiai kalba apie burnos sveikatą, o nuo pernai vykdomi ir dar du dideli projektai. Pirmasis – „Negalią turinčių vaikų burnos sveikatos gerinimo“ programa. Jos tikslas – konsultuoti ir mokyti burnos sveikatos principų negalią turinčius vaikus ir jų tėvelius. Ši programa vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose, ypač regionuose, joje dalyvavo 300 šeimų turinčių specialiųjų poreikių. Burnos higienistės, odontologo padėjėjos turi patirtį su neįgaliais vaikais ir tikrai gali veiksmingai patarti, padėti.
Kitas didelis projektas – kartu su Vilniaus universitetu vykdoma burnos sveikatos gerinimo programa, kuri orientuota į įvairias socialines grupes: mažamečius vaikus (jie bus mokomi burnos sveikatos principų trejus metus), senjorus. Prie šio projekto prisideda gerai žinomas tarptautinis fondas „Borrow“. Odontologų rūmų istorijoje tai pirmas kartas, kai dirbame su užsienio fondu ir gauname tarptautinį finansavimą.
Šis projektas truks trejus metus, bandysime valdžios institucijoms įrodyti, kad tokios programos itin reikalingos Lietuvai ir puikiai veikia praktikoje. Ypač džiaugiuosi pirmokų programa, kurios metu vaikai bus trejus metus globojami burnos higienistų, aprūpinami priemonėmis, jiems bus vedami užsiėmimai. Šią dalį taip entuziastingai vertinu dėl to, kad būtent šiame amžiaus tarpsnyje turi būti ugdomi sveikos gyvensenos pagrindai.
 
- Minėjote, kad Odontologų rūmai seniai siūlo, jog ugdymo įstaigose būtų ne tik visuomenės sveikatos specialistas, bet ir burnos higienistas.
- To labai reikėtų. Gal ne kasdien, bet kad burnos higienistas būtų priskirtas mokyklai pagal teritoriją, kur nuolat lankytųsi, mokytų. Nes ankstesni mūsų projektai parodė, jog stabilus efektas gaunamas tik reguliariai lankant moksleivius, nuolat primenant, kas padeda išugdyti nuolatinius įpročius. O kodėl mokykla? Visi, kas supranta apie profilaktiką, sakytų, kad vieta, nuo kurios reikėtų pradėti, yra namai, šeima. Sutinkame, kad šeima svarbu, deja, ne visi tėveliai supranta savo atsakomybes. Kad jie turėtų valyti vaikams dantis iki septynerių ar net dešimties metų kaip Skandinavijoje... Kad saldumynai valgomi ne kasdien, o, pavyzdžiui, daromi saldumynų šeštadieniai, kai vaikai saldėsius kaupia ir valgo tik karą per savaitę. Lietuvoje reikia mokyti ir tėvelius, ir vaikus. Tuo ir norime užsiimti, todėl pernai startavusios programos yra vienas pagrindinių mūsų Odontologų rūmų pasididžiavimų.
 
- O ar nebuvo sudėtinga rasti savanorių veikloms?
- Iš pradžių svarsčiau, kad dėl to gali kilti sunkumų, bet buvau itin maloniai nustebusi, kai į paskelbtą savanorių paiešką atsiliepė burnos higienistai, odontologai, jų padėjėjai iš visų šalies kampelių – sulaukėme ir vis sulaukiame besisiūlančių. Didžiuojamės savo bendruomene, kuri neretai žiniasklaidoje kaltinama kaip orientuota į uždarbį, pinigus. Iš tikrųjų jie padaro daug labdaringų darbų, tik tai ne visada ryškiai matoma, ne visada plačiai nuskamba.
Galiu pasidžiugti ir tuo, kad baigiame suruošti antrą siuntą kolegoms į Ukrainą. Visuose penkiuose skyriuose buvo renkama parama odontologinėmis medžiagomis: kolegos nešė, aukojo, tai darė ir atskiros firmos, Odontologų rūmai. Džiugu, kad bendruomenė susitelkusi, vieninga, norinti daryti gerus darbus.
 
- Kokie didžiausi šių metų Rūmų lūkesčiai?
- Pats karščiausias mūsų noras ir lūkestis – savivaldos sugrąžinimas. Ji iš bendruomenės buvo atimta ir odontologų savivalda – buvusi pirmoji ir vienintelė savarankiška medikų savivalda Lietuvoje – buvo sužlugdyta. Savivaldą turintis atkurti įstatymo projektas yra Seime, Vyriausybė pateikė teigiamas išvadas. Deja, projektas jau daugiau nei pusę metų užstrigęs Seimo Sveikatos reikalų komitete. Turbūt jo nelaiko prioritetiniu, nemano, kad svarbu Lietuvoje odontologams turėti savarankiškumą. O gal net stengiamasi užkirsti tam kelią... Laukiame, kada komitetas jį apsvarstys ir šis projektas pasieks Seimą bei bus priimtas. Tai – pats didžiausias skaudulys, kuris, tikėkimės, pavasarį bus išspręstas.
 
- Ko palinkėtumėte bendruomenei?
- Norėčiau palinkėti ne tik mūsų bendruomenei, bet ir pacientams, kad būtų mažiau susiskaldymo, mažiau priešpriešos. Ji neretai ateina ir iš valdžios sprendimų, kai odontologai apkraunami pertekliniais, biurokratiniais reikalavimais iš valdžios pusės. Turėdami prievolę juos vykdyti mažiau galime skirti laiko pacientams ir būtent tokia primetama biurokratija dirbtinai išpučia paslaugų kainas. Linkiu, kad išsipildytų šitos valdžios pažadas išvaduoti medikus iš popierių, nes kol kas jis neišpildytas. Tuomet ateitų geresni laikai ir gydytojams, ir pacientams.

---

 
Odontologų rūmų padėkos įteiktos:
Gydytojo odontologo padėjėjai Ramunei Baronienei
Odontologei Ingridai Bavarienei
Dantų technikei Birutei Breimelienei
Dantų technikei Astai Gairionienei
Burnos higienistei, gyd. odontologo padėjėjai Giedrei Girdžiūtei
Periodontologei dr. Deimantei Ivanauskaitei
Odontologui, gyd. periodontologui Dainiui Karpavičiui
Odontologui, gyd. odontologui ortopedui prof. dr. Vygandui Rutkūnui
Odontologei ortopedei Saulei Sabulienei
Odontologo padėjėjai Rasai Tuinienei
Endodontologei Eglei Valentukevičienei
Odontologei Ramintai Vaskelaitei

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!