Naudingi karo atveju

„Odontologai kasdien dirba su krauju, ir labai nedaug šios srities specialistų jo bijo. Mūsų įgūdžiai galėtų būti neįkainojami asistuojant chirurgams traumų atveju“, – teigia Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė, gydytoja odontologė ortopedė A.Gerliakienė.
 
Anot jos, odontologai galėtų būti nepamainomi pagalbininkai karo atveju: „Jeigu bus nukentėjusių trauminių pacientų, reikės teikti pagalbą, asistuoti operacijose. Mes neturime tiek daug chirurgų ar asistentų, kad užtikrintume normalų darbą. Odontologai čia galėtų būti naudingi. Deja, valstybės mastu jie tarsi neegzistuoja – visas dėmesys sutelktas į gydomąją mediciną, o odontologijos sritis lieka užribyje. Tai atspindi ir dabartinė situacija ruošiantis galimiems kriziniams scenarijams – odontologų vaidmuo ir funkcijos lieka visiškai neapibrėžtos“, – pabrėžia gydytoja.
 
Viltingų pokyčių žada praėjusią savaitę įvykęs A.Gerliakienės ir Odontologų rūmų Tarybos pirmininkė prof. dr. Vilmos Brukienės susitikimas su krašto apsaugos ministre. „Postūmio įtraukiant odontologų bendruomenę siekėme ilgai. Aptarėme tai, kad odontologų kompetencijos gali būti pritaikytos tiek civiliniame, tiek kariniame lygmenyje – nuo tiesioginio savo darbo iki asistavimo sudėtingesnėse procedūrose. Galėtume atlikti pacientų triažą, padėti gydant veido traumas, nes karo sąlygomis dažniausiai sužalojamos galūnės ir veido sritis“, – pasakoja A.Gerliakienė.
 
Rezervistai be apmokymų
 
Tačiau kol kas tai – tik planai, o realybė išlieka sudėtinga. Absoliuti dauguma odontologų vis dar neturi jokios informacijos apie galimą vaidmenį karo atveju.
 
A.Gerliakienė šį klausimą kėlė ne kartą – nuo 2022 metų, kuomet Seimo Ateities komitete kartu su kariškiais diskutavo apie medikų pasirengimą. „Jau tada buvo išsakyta kariškių nuomonė, kad jeigu nėra medikų, kariuomenė yra nesaugi. Bet realiai niekas nesirūpina. Kažkokie popierėliai pasirašyti, kai kurios ligoninės su kažkuo supažindintos, bet kad būtų kviečiami medikai ir aiškinama, kas už ką ir kada bus atsakingas – tai nevyksta.“
 
Bėgtų iš šalies
 
Problemą patvirtina ir Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Panavienė. 2024 metų pradžioje asociacijos atlikta apklausa atskleidė nerimą keliančius rezultatus: „Daugiau kaip 70-90 procentų medikų atsakė, kad yra visiškai nepasirengę karo grėsmėms. Praktiškai 90 procentų per pastaruosius dvejus metus nėra dalyvavę jokiuose karinio pasirengimo mokymuose.“
 
Dar labiau nerimą kelia tai, kad nežinomybė medikus skatina svarstyti apie pasitraukimą iš šalies. „Kai klausėme apie priežastis, kodėl išvyktų iš šalies, medikai nurodė baimę ir nežinomybę, nes jaučiasi nepasiruošę“, – aiškina A.Panavienė ir atkreipia dėmesį, kad net 94 proc. visų apklaustųjų išreiškė norą dalyvauti mokymuose.
 
Po diskusijos su Sveikatos apsaugos ministerijos ir savivaldybių atstovais praėjusių metų pabaigoje vykusiame šeimos medicinos forume situacija nepagerėjo. „Visi pasisakė, kad trūksta realių veiksmų ir realios informacijos. Diskusija buvo labai karšta, visi išėjo pikti ir susirūpinę. Nors tikslas buvo po diskusijos išsinešti atsakymus, tų atsakymų tiesiog nebuvo“, – teigia Jaunųjų gydytojų asociacijos vadovė.
 
Kieno atsakomybė?
 

„Ankstesnėse diskusijose atsakomybė už medikų pasirengimą skraidė tarp savivaldybių ir ministerijos lyg karšta bulvė – niekas nenorėjo jos savose rankose išlaikyti ilgiau nei kelias minutes, – sako gydytoja odontologė ortopedė Auristida Gerliakienė. – Nėra nė vieno, kas realiai imtųsi vadovauti šiam procesui, kas aiškiai pasakytų medikams – štai tavo vieta ir tavo pareigos krizės atveju.“

 
„Medikų rengimas galimoms karo grėsmėms nėra savivaldybių kompetencijoje, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas. – Nepaisant to, Vilniaus miesto savivaldybė, suprasdama situaciją ir matydama poreikį pasirengti įvairioms ekstremaliosioms situacijoms, siekia stiprinti gydymo įstaigų personalo pasirengimą. Suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija, vyko mokymai Vilniaus miesto klinikinės ligoninės darbuotojams, kurių metu aptarti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ypatumai ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais. Be to, savivaldybei pavaldžiose sveikatos priežiūros įstaigose kasmet organizuojami civilinės saugos ir pasirengimo, kaip veikti ištikus ekstremaliai situacijai, mokymai.“
 
Jis priduria, kad teikti pirmąją pagalbą yra apmokyti ir gali teikti visi gydytojai bei kitas medicinos personalas.
 
Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad pastarųjų metų krizės parodė koordinuoto medikų darbo svarbą. Ministerija teigia kartu su universitetais identifikavusi kritines kompetencijas, reikalingas karo metu, ir planuoja jas įtraukti į studijų programas. Iki 2026 m. planuojama apmokyti 6 tūkst. medicinos darbuotojų, šiam tikslui skiriant apie 6 mln. eurų. Mokymai skirti specifinėms specialistų grupėms: priėmimo-skubios pagalbos skyrių gydytojams, slaugos specialistams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.
 
Ministerija informuoja, kad šiais metais planuojamos 7 bendros pratybos su kariuomene, tobulinami bendradarbiavimo mechanizmai su gydymo įstaigomis ir savivaldybėmis. Į 2025 m. ir vėlesnių metų medicinos normų rengimo planus numatoma įtraukti specialias kompetencijas, skirtas darbui mobilizacijos ar karo padėties atveju.
 
„Identifikuota, jog viena iš spragų yra komunikacija apie tikslingą pasiruošimą, – pripažįsta ministerijos atstovai. – Šiuo metu yra paruošti įsakymai ir teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos apsaugos sistemos medikų vaidmenį mobilizacijos ir karo metu. Informacija yra viešai prieinama ministerijos puslapyje.“
 
Neįkainojama Ukrainos patirtis
 
„Taip, yra ministro įsakymas, kur surašyti visi reikalingi įgūdžiai, bet absoliučiai neaišku, nei kur jų išmokti, nei kaip visa kita informacija pasiekia medikus. Pasiruošimas vyksta labiau popieriuje, o praktikoje medikai visiškai nežino, ką reikės daryti“, – komentuoja A.Panavienė.

„Reikia suvokti: jeigu prasidės karo veiksmai, bus baisus chaosas, – įsitikinusi A.Gerliakienė. – Jeigu tu neturi direktyvos, ką tuo metu daryti, tai tiesiog bus bėgimas į niekur, ir niekas nesuvaldys situacijos. Manau, būtų protinga rotacijos principu siųsti chirurgus, ortopedus į Ukrainą, į tas zonas, kur dirbama su politrauminiais ligoniais, kad jie įgytų praktinių įgūdžių. Tai, ką dabar žino ukrainiečiai, yra neįkainojama.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!