Pirštais „nerodys“ 
NVSC ir vadovo R.Petraičio vardas šią savaitę linksniuojamas kasdien, o įstaigos darbuotojai atvirai prašo jų nebekritikuoti, mat kritika kenkia darbui ir muša motyvaciją.
 

NVSC direktorius Robertas Petraitis sako, kad tam tikri duomenų netikslumai anaiptol nėra paties NVSC darbo rezultatas, o sisteminis brokas: „Aš norėčiau, kad tos mirtys nebūtų vadinamos neapskaitytomis, šis terminas netikslus.“

 
Kai viešai buvo paskelbta informacija apie tai, jog staiga 2020-ųjų pabaigoje padidėjo mirčių skaičius, kreipėmės į Registrų centrą, e.sveikatos duomenų tvarkytoją, ir prašėme pateikti visus mirties liudijimus asmenų, kuriems buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija. Tiesiog sulyginome savo duomenis su duomenimis mirties liudijimuose ir pamatėme, kad kai kuriais atvejais mūsų sistemoje tas žmogus priskirtas prie statuso esą gydomas, tačiau pagal mirties liudijimus jau konstatuotas jo mirties faktas. Pamatę šiuos mirčių skaičių nesutapimus (pagal ligoninių atsiųstus pranešimus ir pagal mirties liudijimus) iš karto informavome Sveikatos apsaugos ministeriją“, - sako R.Petraitis ir priduria, jog duomenis apie mirtis nuo COVID-19 ligoninės vėlavo pateikti visą gruodžio mėnesį. Neva dėl to mirčių statistika išsikraipė. Antras NVSC vadovo įvardytas sisteminis darbo trikdis – prieiga prie e.sveikatos duomenų. 
 
Kitas SAM ir mokslininkų kritikos sulaukęs NVSC darbo rezultatas – staiga kone iki 4 tūkst. per parą šoktelėjęs susirgimų skaičius. NVSC vadovo teigimu, tai buvo IT sistemų ir e.sveikatos sutrikimų padarinys: „Dėl pakeitimų e.sveikatoje mūsų sistema gavo labai didelį kiekį duomenų, apie 80 tūkstančių įrašų, kurių nespėjo apdoroti. Vėliau ši situacija buvo išspręsta, bet vėlavę susirgimų atvejai buvo pridėti prie kitos dienos atvejų, todėl atrodė, kad naujų susirgimų skaičius per vieną dieną smarkiai išaugo.“
 
Pastaruoju metu visos į NVSC pusę skriejančios kritikos strėlės nukreipiamos kitais adresais: kaltos ligoninės dėl duomenų nepateikimo ir vėlavimo, nėra prieigų prie e.sveikatos, stringa sistemos. Situaciją mėginama pateisinti ir apie 100 specialistų trūkumu. Pasirodo, ir SAM pasiaiškinti raštu neva neteko, nors raštus apie susidariusią situaciją vis dėlto siuntė. Belieka sulaukti ministerijos vertinimo NVSC atžvilgiu. 
 
Neapsikentęs pasikartojančių nesusipratimų ir duomenų netikslumų, „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, prezidento G.Nausėdos suburtos Sveikatos ekspertų tarybos dėl koronaviruso plitimo visuomenėje narys Vaidotas Zemlys-Balevičius atvirai kritikuoja NVSC negebėjimą tvarkytis su duomenimis, pateikti realius užsikrėtimų ir mirčių nuo COVID-19 skaičius. „Taip, kaip NVSC skelbia duomenis, jų skelbti tiesiog negalima. Jeigu norime kontroliuoti epidemiją efektyviai, tam reikalingi tikslūs ir naujausi duomenys. Tik tuomet galima priimti atitinkamus sprendimus. O kelių dienų skaičių supuolimai į vienos dienos duomenis, mirčių neapskaičiavimas iškreipia duomenis ir bendrą pandemijos vaizdą.
 
Elementarus dalykas duomenų valdymo procese, kai sutrikus kokiai nors funkcijai ar duomenų tiekimui, jie koreguojami tam tikra data ir paskelbiama apie korekcijas, o ne duomenys pridedami prie šios dienos rezultatų. Reikia susitvarkyti procesus, kad jie veiktų, o ne dirbti bet kaip“, - teigia V.Zemlys-Balevičius
 

„Kodėl tik devintą pandemijos Lietuvoje mėnesį sužinome, kad trūksta kokių nors duomenų? Kodėl vasarą buvo atostogaujama vietoje procesų tvarkymo? Reikėjo bent jau iš karto atvirai komunikuoti apie tai, kokiems darbams jie nėra pajėgūs ir kompetentingi. Tai yra tas pats, kas pasakyti „šuo suvalgė mano namų darbus“,“ - sako Sveikatos ekspertų tarybos dėl koronaviruso plitimo visuomenėje narys Vaidotas Zemlys-Balevičius.

 
Beje, R.Petraitis tikina, jog jeigu bus nustatyti jo paties ar įstaigos veiklos trūkumai, jis asmeniškai prisiims atsakomybę. Bet konkrečiai apie premjerės tarp eilučių pasiūlytą pasitraukimą iš posto neužsiminė.
 
Nepasitiki NVSC darbu
Sveikatos ekspertų tarybos nariai, mokslininkai negali vadovautis NVSC duomenimis ir pateikti tikslių prognostinių epidemijos valdymo modelių, mat skelbiami duomenys neatspindi tikros pandeminės situacijos. Sprendimus, pasak duomenų analitiko, būtų galima priimti ir be prognostinių modelių, bet tam reikia turėti visuomet tikslius duomenis. „Žinoma, aš matematikas, duomenų analitikas, tikrai galiu validuoti tai, kas susiję su NVSC skelbiamais duomenimis. Iš to, ką jie pateikia, negalima daryti jokių išvadų. Ir tai ne epidemiologijos dalykai, o paprasta statistinė analizė. NVSC kaip epidemiologai, kaip tie, kurie turi kontroliuoti pandemijos valdymo procesą, jo nekontroliuoja visiškai. Iš tokių duomenų nei mokslininkai, nei politikai negali priimti sprendimų. Tas nesugebėjimas prisiimti atsakomybės ir gebėjimas ją permesti ant kitų, kai tai yra tavo darbas yra, na, sunkiai apibūdinamas ir suprantamas“, - pykčio neslepia V.Zemlys-Balevičius.
 
Kyla pagrįstas klausimas, kodėl pandemijos suvaldymo planais ir gairėmis nuo A iki Z turi rūpintis mokslininkai, kai NVSC nuo pat pandemijos pradžios davė suprasti, kad epidemiologija – jų žaidimų laukas. „Bet pastebėkime, NVSC epidemiologai spaudos konferencijose komentuoja tuos pačius, viešai prieinamus, pačių paskelbtus duomenis. Jie juos tiesiog paskaito garsiai. Tai nesukuria absoliučiai jokios pridedamosios vertės pandemijai valdyti. Keista, kad jie iki šiol tame nemato problemos. Ir tada vėl kyla jų kvalifikacijos klausimas. Ar turime kvalifikuotų epidemiologų, kurie pateiktų savalaikes įžvalgas, kaip kontroliuoti pandemiją, kur, ką reikia padaryti, kas yra „A“, kas yra „B“. NVSC turėjo imtis lyderystės, o ne kitų kaltinamų. Ir tai yra nepateisinama. Nežinome tikros epidemiologinės situacijos – žmonės miršta dėl situacijos nevaldymo“, - sako mokslininkas.
 

L.S. skaičius
483 
- tiek šimtų tūkst. eurų Europos Sąjungos lėšų numatyta skirti NVSC atsakomybėn paskirtos ULAC informacinės sistemai modernizuoti.

Duomenis tvarkys Statistikos departamentas
Sveikatos apsaugos ministerija, reaguodama į NVSC negebėjimą pateikti tikslių duomenų ir susirgimų bei mirčių skaičių, nuo šių metų pradžios tą daryti įpareigojo Statistikos departamentą. Šiuo pokyčiu džiaugiasi ir V.Zemlys-Balevičius. Pasak jo, puiku, kad Statistikos departamentui perduotas duomenų valdymas, skelbimas ir jų analizė. „Nuo pat pradžių NVSC matydama, kad neturi prieigos prie jiems reikalingų duomenų ir šaltinių neturėjo imtis atsakomybės skelbti skaičius. O Statistikos departamentas žino metodologiją, techninius dalykus ir akivaizdu, kad galėjo to imtis nuo pat pradžių. Jie sutvarkys statistinę pusę, bet nepamirškime - privalome susitvarkyti epidemiologinę darbo dalį. Kitose šalyse epidemiologai komunikuoja nuolat, o mūsų vyriausioji epidemiologė ar NVSC iki šiol nėra parengę jokios pandemijos apžvalgos, plano, modelių, gairių valdymui. Mes tokio dokumento nesame matę“, - sako duomenų analitikas.
 
Keista, tačiau duomenų valdymo perdavimu Statistikos departamentui neprieštarauja ir NVSC, tiesa tokį SAM ėjimą vadina politiniu. „Tai - politinis sprendimas. Kita vertus, aš jį vertinu teigiamai, tegul jie skelbia statistikas ir suvestines. Mums liks daugiau laiko daryti epidemiologines atvejų analizes. Tiesa, iki to, kad galėtume dirbti visiškai sklandžiai, kai kuriuos procesus NVSC reikia skaitmenizuoti. Pavyzdžiui, reikia automatizuoti tą patį informacijos gavimą iš e.sveikatos, ankstyvą protrūkių identifikąvimą, anketų pildymą iki testo atlikimo ir panašiai. Kad tai būtų įgyvendinta, pirmiausia mums reikia prieigos prie ULAC informacinės sistemos. Oficialiai esame jos valdytojai, tačiau iki šiol negavome prisijungimų. Nors iš Europos Sąjungos lėšų buvo net skirtos lėšos sistemai modernizuoti. Jeigu ULAC mums taip ir neperduos prisijungimų prie duomenų, mūsų projektinė paraiška liks neįgyvendinta ir tuomet negalėsime įsisavinti tam skirtų lėšų – 483 šimtų tūkstančių eurų“, - sako R.Petraitis.

---

 
Tarp kitko
NVSC Sveikatos apsaugos ministerijos prašo pagalbos įdarbinant dar apie šimtą žmonių, mat trūksta žmogiškųjų išteklių duomenų valdymui ir epidemiologiniam atvejų atsekamumui. Tačiau NVSC skaičiuojama 334 pareigybiniai etatai, dirbančiųjų tiesiogiai su COVID-19 atvejų nustatymu ir valdymu, epidemiolginiais duomenimis, izoliacijos ar nedarbingumų skyrimu ir panašiai. Taip pat 139 etatus padengia šalies visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, 116 – sudaro savanoriai ir kariuomenės atstovai.

---

 
Komentaras
Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaityte-Šukevič:

- Statistikos departamentui Vyriausybė pavedė atlikti COVID-19 statistinį tyrimą ir perimti statistikos, duomenų apdorojimo, analizavimo procesus bei visuomenės informavimą apie juos.
Tikimės, kad bus užtikrintas vienodas duomenų surinkimas, taikomos vienodos duomenų vertinimo taisyklės, duomenų nuasmeninimas ir duomenų jungimas su kitais administraciniais šaltiniais. Taip pat planuojama atverti daugiau duomenų, analizių ir įžvalgų visuomenei. Seniau operatyviojoje ataskaitoje duomenys buvo gaunami iš e.sveikatos, NVSC ir dėl tam tikrų duomenų nesuvaikščiojimo laiku, dėl darbo nesinchronizavimo buvo stebimos tam tikros klaidos ir neatitikimai. Dabar bus įvestos naujos duomenų tinkamumo taisyklės.
 
Galima sakyti, kad Statistikos departamentas, Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerijos analitikai toje Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje, į kurią suplauks visi pandemijos duomenys, galės atlikti detalias analizes ir prieiti prie efektyvių sprendimų pandemijai valdyti. Taip pat bus rengiama išsami statistinė informacija apie kornavirusinės infekcijos paplitimą (pagal amžiaus grupes, atskirose savivaldybėse), sergamumo, mirtingumo (pagal faktines mirties datas ir priežastis) bei vakcinacijos rodiklius. Bus parengta COVID-19 statistinio tyrimo metodika, meta informacijos aprašai, nurodyta, kaip rodikliai skaičiuojami, kokia informacija pasitelkiama tiems skaičiavimams, kokie kokybės reikalavimai užtikrinami ir panašiai. Visus rodiklius standartizuosime ir apibendrinsime Europos mastu, kad turėtume vieningus rodiklius, lygindami savo duomenis su kitomis Europos šalimis.
Tiesa, kasdienis duomenų skelbimas mūsų departamentui dar nėra nusistovėjusi praktika, tad tikėtina, kol nusistovės visi procesai gali pasitaikyti ir tam tikrų klaidų. Tačiau tikimės jų išvengti, o iššūkiams esame pasiruošę.

---

 
Politikų nuomonė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas:

- Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tapo buvusio sveikatos ministro Aurelijaus Verygos vykdytos politikos atpirkimo ožiu. Pirmiausia tai akivaizdu dėl to, kad pandemijos įkarščio metu NVSC buvo perduotos funkcijos, kurių jie neturėjo nei kompetencijos vykdyti, nei pakankamai žmonių tam. Pavyzdžiui, praėjusią gegužę Vyriausybė nutarimu patvirtino COVID-19 informacinę sistemą ir atėmę ją iš ULAC bei perdavė administruoti NVSC. Liepą A.Veryga atėmė iš ULAC infekcinių ligų registrą, į kurį įeina per šimtą ligų ir perleido vykdyti NVSC, kuris ir taip dirbo dideliais krūviais dėl koronaviruso atvejų atsekamumo. ULAC vadovas atsisakė minėtą ligų registrą perduoti ir už tai buvo atleistas, o NVSC vadovas R.Petraitis nesutiko priimti ir už tai gavo papeikimą.
 
Aš matau NVSC direktoriaus kaltę dėl to, kad jis nuo pat pradžių aiškiai nekomunikavo apie personalo ir kompetencijų trūkumus, darbo krūvius. Bet suprantu jo tylą, kaip savo posto saugojimą. Juk prie A.Verygos vadovų, kurie bandė reikšti kritiką, nuomonę, poziciją, nebeliko postuose. Jis sužlugdė ULAC veiklą, NVSC tapo atpirkimo ožiu, o užkrečiamųjų ligų valdymas - niekieno kompetencija ir niekieno atsakomybe.
 
Kaip kitaip, jei ne kompetencijų stoka, paaiškinti tai, kad NVSC tik po kelių mėnesių susigaudo, kad popierinius mirties liudijimus reikia lyginti su e.sveikatos mirčių duomenimis, ir tą daryti reikia kasdien. Dėl to visuomenei buvo teikiama netiksli informacija apie susirgimus ir mirtis nuo COVID-19. Galbūt tiek buvusi, tiek dabartinė valdžia, žinodama tikslius skaičius būtų kitaip, griežčiau ir greičiau taikiusi karantininius ribojimus ir sugriežtinimus. Vadinasi, NVSC ir šiandien neturi gebėjimų administruoti nei kovidą, nei kitas užkrečiamąsias ligas ir jų sistemas ar registrus. Jų veikla reikšminga tik atsekant epidemiologinę atvejų situaciją, nors dabar ir tai jau menkai įmanoma.
Manau, kad naujasis sveikatos ministras A.Dulkys teisingai padarė perduodamas COVID-19 statistikos ir duomenų valdymą Statistikos departamentui. Jau po kelių dienų matomi akivaizdūs rezultatai, duomenys pateikiami laiku ir tiksliai. Taip pat infekcinių ligų registras ir užkrečiamųjų ligų atstovavimas Europos struktūroms turėtų būti grąžintas ULAC. Manau, kad ministras turėtų pasisodinti abi šias institucijas ir rasti optimalius sprendimus.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė:

- Man atrodo, kad duomenys dėl COVID-19 mirčių tikrai komplikuotai teikiami, bet dėl to kaltos ir informacinės sistemos. Tai - pirma. Antra, norint gydymo įstaigai pateikti duomenis apie mirties faktą, reikia supildyti epikrizę ir mirties liudijimą, ir iki šių metų dar reikėjo atskirai apie tai skambučiu informuoti NVSC. Keista, kodėl NVSC negali matyti visų duomenų e.sveikatos sistemoje, būtų daug paprasčiau ir kiltų mažiau problemų tarp duomenų perdavimo. Ir nuolat yra sprendžiama, kaip tas atskiras sistemas ir institucijas sujungti, kad jos matytų viena kitos veiklą ir būtų išvengta panašių atvejų ateityje.
 
Duomenų sistemų integralumas kažkodėl yra amžina problema, kai vienoms institucijoms tie patys duomenys prieinami, kitoms - ne. Ar NVSC turi dar kokių nors vidinių trukdžių – sunku pasakyti, bet kad kai kurie jų procesai reikalauja optimizavimo, skaitmenizavimo, - faktas. Klausimas, kodėl tai iki šiol nebuvo padaryta. O NVSC prašymas jiems skirti daugiau žmonių darbui vis tiek nėra niekaip susijęs su prieigomis prie jiems reikalingų duomenų bazių. Jeigu visi procesai būtų tinkamai skaitmenizuoti, ten jokio papildomo šimto žmonių tikrai nereikėtų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!