Prasidėjo nutirpus pečiui
Monika buvo aktyvi paauglė, sportavo, sėkmingai dalyvavo varžybose, tad įvairūs treneriai norėjo, jog mergina treniruotųsi būtent pas juos. „Tačiau staiga, kažkur apie keturioliktuosius gyvenimo metus, nusilpo vienas petys. Tuo metu lankiau fechtavimą ir negalėjau pakelti rankos į viršų. Po pusmečio tas pats atsitiko ir su kita ranka, o dar po pusmečio – negalėjau atsitūpti ir atsistoti, tapo sunku lipti laiptais“, – ligos pradžią prisimena Seimo narė Monika Ošmianskienė.
 
Paauglė su tėvais mynė vieną po kito gydymo įstaigų slenksčius, kol galiausiai tik Varšuvoje pavyko nustatyti negalavimų priežastį – neaiškios formos raumenų distrofiją, kurią sąlygojo genetinis pakitimas.
 
„Tada galutinai paaiškėjo, kad gydymo nėra, sirgsiu visą laiką, o ateityje taps tik blogiau. Buvo šokas ir tėvams, ir man. Kaip šiandien pamenu tą akimirką, kai kabinete, stovėdama prie lango, pravirkau. Prie manęs priėjęs jaunas gydytojas visaip stengėsi nuraminti, tikino, kad tai dar ne gyvenimo pabaiga...“ – prisiminė jai suteiktą pirmą psichologinę pagalbą pašnekovė.
 
Grįžus į Vilnių paauglei prasidėjo juodos dienos. „Tėvai bandė paguosti kaip išmanė: užprenumeravo tuo metu populiarų žurnalą „Burda Moden“, pirko įvairias dailės knygas, kad bent kiek praskaidrintų sunkią emocinę būklę...“ – pasakojo parlamentarė.
 
Mintis gera, tvarka – kvaila
 
M.Ošmianskienė neabejoja – profesionali psichologinė pagalba išgirdus negailestingą, gyvenimą keičiančią diagnozę yra tiesiog būtina. Todėl sveikina SAM sprendimą sunkiomis ligomis sergantiems pacientams teikti specializuotas psichologines konsultacijas. Šiuo metu ruošiamas tokią pagalbą numatantis sveikatos apsaugos ministro įsakymas.
 
Tačiau pasidomėjus, kas turės teisę į šią pagalbą, paaiškėjo, kad tokiems pacientams kaip Monika, išgirdus diagnozę, psichologo paslaugos būtų ir toliau nenumatomos – paslaugų teikimo tvarkos aprašas numato padėti tik tam tikromis ligomis sergantiems pacientams ir jos ligos šiame sąraše nėra.
 
Seimo narė stebisi tokiais planais, ypač turint omenyje, kad spinalinė raumenų distrofija tarp išvardintų ligų yra, o kitos šios ligos formos, nors ir labai sunkios – ne.
 

„Tai galima palyginti su tuo, kad pagalba teikiama tik tuo atveju, jei sergi krūties vėžiu, o skrandžio vėžiu – jau ne. Džiugu, kad bent jau onkologinių ligų atveju taip nenutiko ir visos jos kaip grupė įtrauktos į sąrašą“, – kalbėjo Seimo narė Monika Ošmianskienė. Ji teigia, kad apraše negailestingai eliminuojami ne tik distrofija, bet ir kitomis sunkiomis ligomis sergantys pacientai. „Tai yra absurdas, nes šios ligos iš esmės keičia gyvenimus“, – tvirtina ji.

 
Politikė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydama stabdyti įsakymo pasirašymą ir prieš priimant dar kartą gerai padiskutuoti – tiek su medikais, tiek su pacientų organizacijomis, tiek su žmonių su negalia bendruomene.
„Girdėjau gandų, kad lyg ir stabdys įsigaliojimą, tačiau oficialaus atsakymo iš ministerijos dar negavau“, – komentavo M.Ošmianskienė.
 
Pacientai siūlo atsisakyti sąrašo
 
Perskaitę paslaugų teikimo aprašą sukluso ir įvairių draugijų medikai, gydytojai iš Kauno, Santaros klinikų ir dar anksčiau kreipėsi į SAM siūlydami korekcijas.
Jie siūlė į aprašą įtraukti retas ligas, visus sužalojimus, kai gresia neįgalumas ar ženklus gyvenimo kokybės suprastėjimas (ne tik nudegimus, kaip numatyta dabar).
 
Santaros klinikų medikai paminėjo ir apie dešimt nėštumą liečiančių patologijų, kurias nustačius moterims reikėtų psichologo pagalbos.
Santaros klinikų pacientų taryba kritikavo aprašą, kad jis diskriminuoja pacientus, kuriems reikia specializuoto psichologinio konsultavimo, bet jų ligos kodas nepaminėtas ir tai užkerta kelią jį gauti.
 
Anot jų, sudarytas jokiais objektyviais kriterijais nepagrįstas indikacijų sąrašas. Santaros klinikų pacientų taryba siūlo geriau išvis atsisakyti indikacijų. Geriau palikti formuluotę, kad specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos skiriamos gydytojo nuožiūra pagal tam tikras indikacijas.
 
Suvokdami, kad sistemos galimybės ribotos, pacientai siūlo kaip neišpūsti paslaugų apimčių – galbūt mažinti vienam pacientui suteiktų paslaugų skaičių ar nustatyti įstaigoms fiksuotus biudžetus.
 
Ligos skandina į depresiją
 
M.Ošmianskienei pasidalinus šia mintimi feisbuke, prabilo ir daugiau žmonių, kurių diagnozės neįtrauktos į sąrašą, paralyžiuoti po stuburo traumų ir kiti.
„Tai stipriai keičiantys gyvenimą įvykiai, po kurių depresija paskandina ne vieną, todėl išgirdę sunkią diagnozę žmonės ir jų šeimos turi būtinai gauti psichologo pagalbą. Jie neturi būti palikti kapstytis vieni, nes ne visiems tai pavyksta“, – atkreipia parlamentarė.
 
M.Ošmianskienė pažymi, kad galimybė sulaukti psichologo pagalbos aktualu ne tik susirgus – būtų idealu, jei specialistas lydėtų šį žmogų ir vėliau, nes būklė keičiasi, blogėja, taigi gyvenime atsiranda vis nauji iššūkiai, su kuriais susidoroti nelengva.
 
Tai rodo ir jos pačios istorija. „Vienas etapas – išgirsti diagnozę, o kitas – nuo vaikščiojimo savomis kojomis pereiti prie judėjimo vežimėlio pagalba“, – vėlgi prisiminė sunkią patirtį parlamentarė.
 
„Labai palengvėjo, kai pagaliau leidau sau atsisėsti į vežimėlį. Būdavo, niekur neišeini iš namų, eidamas griuvinėji, bet vis vien – sėsti į vežimėlį negali. Kokia laisvė, kai pagaliau tai padarai ir gali drąsiai judėti, nebijoti nukristi, viską pasiekti“, – sako ji ir teigia, jog pripažinti, kad esi neįgalus, pirmiausiai labai sunku pačiam sau. 
 
Slepiasi nuo visuomenės
 
Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad psichologinės problemos kyla ne tik dėl negrįžtamų gyvenimo pokyčių, bet ir dėl baimės blogai atrodyti prieš kitus.
 
„Mokykloje dar buvau pusiau stipri ir maskavau ligą kaip įmanydama. Pavyzdžiui, priėjusi prie laiptų nelipdavau jais, kol to nepadarydavo kiti. Tik po to, kai jau visi užlipdavo į viršų ir likdavau viena, kažkaip kopdavau ir aš. Stotelėse praleisdavau visus man tinkančius senesnius troleibusus ir laukdavau žemagrindžio, nes į anuos be pagalbos neįlipdavau“, – prisiminė pašnekovė.
 
Ji pastebi, kad panašiais išgyvenimais dalijasi ne tik tie, kurie turi akivaizdžią, kitiems matomą negalią, bet ir onkologiniai pacientai. „Jiems taip pat norisi ligą slėpti. Tai kyla iš jausmo, kad susirgęs tampi tarsi menkesnis už kitus“, – mano ji.
M.Ošmianskienė prisipažįsta – su liga išmoko gyventi tik prieš penkerius šešerius metus. „Iki tol gyvenau labai uždarame rate. Tik išėjusi su liga į viešumą, nusprendusi nesislapstyti, atsikračiau slegiančios psichologinės naštos, pagaliau atėjo laisvė“, – sakė pašnekovė.
 
Seimo narė sutinka – psichologų trūksta, o jų poreikis tik auga, todėl reikia finansuoti daugiau studijų vietų, rūpintis adekvačiu atlygiu, kad šie specialistai būtų motyvuoti dirbti viešosiose gydymo įstaigose.

---

 
SAM: pasiūlymai vertinami
Sveikatos apsaugos ministerija „Lietuvos sveikatą“ informavo, kad šiuo metu vyksta gautų pasiūlymų vertinimas. Jam pasibaigus bus priimtas sprendimas, ar papildyti diagnozių sąrašą.
 
Kalbant apie pasiūlymą išvis jų atsisakyti, ministerija pažymi, jog psichologų paslaugos visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams (nepriklausomai nuo sveikatos sutrikimo ir nereikalaujant siuntimo) yra prieinamos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje – psichikos sveikatos centruose.
 
SAM teigia, kad šiuo atveju kalbama apie specializuotos psichikos sveikatos priežiūros paslaugas pagal nustatytas indikacijas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!