Išdygs šeši namukai Pasak J.Džiugelio, didžiausias pasipriešinimas kilo dėlto, kad gyventojams buvo konstatuotas faktas, jog čia bus vykdomas toks projektas. Su tais žmonėmis nebuvo tartasi ir jie nebuvo informuoti, kokio sunkumo negalią turintys asmenys apsigyvens jų kaimynystėje. „Pasak žmonių, meras jiems tepasakė, kad grupinio gyvenimo namai bus ir jie ten planuoja pastatyti šešis namukus. Natūralu, kad savivalda nori įsisavinti kabutėse beveik du su puse milijono eurų. Bet man atrodo, kad savivalda turėtų žiūrėti ne vien į tai, kaip įsisavinti pinigus, o kaip iš tikrųjų juos investuoti į bendruomenės ir neįgaliųjų gyvenimo kokybės gerinimą“, - sakė J.Džiugelis. Be to, parlamentarui keistai atrodo, kai vienoje bendruomenėje norima pastatyti visus šešis namukus, kuriuose gyventų nuo dešimties iki penkiolikos neįgaliųjų. „Kalbant apie sveiką ir natūralią integraciją tokie namukai neturėtų būti koncentruoti tik viename mikrorajone, kuriame ir infrastruktūra ne pati geriausia. Ten viešasis transportas retai važinėja, nėra jokių kultūrinių įstaigų, prekybos centro, toli bažnyčia“, - svarsto J.Džiugelis. Jo manymu, vienas kitas namukas galėtų išdygti Tarpučiuose, dėl ko, beje, neprieštarautų ir pati bendruomenė. Bet sukoncentruoti visą projektą viename mikrorajone, J.Džiugelio vertinimu, nebūtų išmintingiausias sprendimas. „Jei vietos valdžia taip nori įgyvendinti šį projektą, bendruomenė, kaimynai norėtų, kad atsirastų ir šiek tiek geresnė infrastruktūra. Ar tai dviračių takeliai, ar viešasis transportas dažniau važinėtų, ar galų gale savivalda galbūt galėtų investuoti į parkų atsiradimą. Ir aš palaikau tuos žmones, nes per prievartą tokie projektai negali vykti. Tokie kaimynai, kurie turi specialiųjų poreikių, sveikai galės integruotis tik tada, jeigu juos draugiškai priims dabartiniai gyventojai. Žmonės turi tam tikrų baimių, dažniausiai yra įstrigę kokie nors blogieji pavyzdžiai, agresijos atvejai. Bet kadangi neįgalieji gyvens bendruomenėje kartu su socialinių darbuotojų nuolatine priežiūra, šiek tiek pavyko išsklaidyti tas baimes ir nežinomybes“, - sakė J.Džiugelis. Pasak parlamentaro, ne vieną kartą pokalbio metu nuskambėjo, kad pati bendruomenė nėra priešiškai nusiteikusi neįgaliųjų žmonių atžvilgiu. Jie tikrai priimtų naujus kaimynus ir mielai padėtų jiems integruotis. Pasikeičia neatpažįstamai „Kiek teko matyti, kaip neįgalieji gyvena didžiosiose globos įstaigose, pereinamuoju etapu, kuris gali ir užsitęsti ilgiau, tokie grupinio gyvenimo namai besąlygiškai pagerina neįgaliojo ir jo artimųjų gyvenimo kokybę. Susitikus su tokiais žmonėmis, jų akys dega, jie visapusiškai atsigauna. Esu girdėjusi, kaip žmogus, turintis proto negalią, visiškai nekalbėjo, o persikėlęs į grupinio gyvenimo namus po kiek laiko net pradėjo bendrauti“, - šio projekto reikalingumu neabejoja Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė Eglė Čaplikienė. Pasak jos, visgi grupinio gyvenimo namai nėra visiška deinstitulizacija, kurią vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Sulaukiame priekaištų ir iš Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto nario Jono Ruškaus, kad tai nėra tai, apie ką kalba Neįgaliųjų teisių konvencija. Žmogus turi gyventi bendruomenėje, kuo labiau savarankiškai. Įsivaizduojama, kad yra išnuomojamas butas, jis ten savarankiškai gyvena su asistentu. Bet pereiti prie tokio modelio irgi reikia laiko“, - sako E.Čaplikienė. Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė sako, jog reikėtų didesnės valstybinio lygio komunikacijos strategijos, nes, jos nuomone, nepasitenkinimai statant tokius grupinio gyvenimo namus kyla dėl visuomenėje įsišaknijusių baimių ir nežinojimo. „Kas dirba, žino, kad tie žmonės niekam nekenkia, o kaip tik praturtina visuomenę. Bet tos nuostatos, kaip prasidėjo nuo Žiežmarių, tai kaip užkratas pasklido po Lietuvą“, - pridūrė E.Čaplikienė, tikinti, jog ledus anksčiau vėliau vis dėlto pavyks pralaužti.L.S. skaičius 100 - daugiau nei tiek grupinio gyvenimo namų psichikos ar proto negalią turintiems žmonėms bus statoma Lietuvoje.
Komentuoti: