Neužsimezgęs Lietuvos kurortas

Darius Indrišionis
2019-03-15
Jeigu dalyvautumėte kokioje nors viktorinoje ir išgirstumėte klausimą apie tai, koks Lietuvos miestelis dar iki Pirmojo Pasaulinio karo buvo kaip kurortas atskirai pažymėtas Rusijos imperijos žemėlapiuose – ko gero, spėtumėte, jog tai galėtų būti kuris nors iš dabartinės lietuviškosios kurortinės triados: Palanga, Druskininkai, Birštonas. Spėtumėte ir... suklystumėte, nes praėjusio amžiaus pradžioje tokio išskirtinio dėmesio sulaukė Pasvalys – nedidelis Aukštaitijos miestelis, šiandien žinomas dėl stipraus vietinio alaus ir karstinių reiškinių.
Neužsimezgęs Lietuvos kurortas
Dar prieš Pirmąjį Pasaulinį karą į Pasvalį atvykdavo norintys gydytis sieros vandens voniomis – tiesa, tuo laikotarpiu sieros vonių procedūros buvo vykdomos primityviai: privačiuose butuose vandenį šildant įkaitintais akmenimis. Nepaisant neišvystytos infrastruktūros, į sieringą šaltinį Rusijos imperijos medicinos protai žiūrėjo viltingai – „Posvol“ buvo pažymėtas įvairiuose imperijos žemėlapiuose.

Kurorto užuomazgos
Rusų mokslininkų dėmesio Pasvalys sulaukė dar 1886 m. – tais metais pirmąsyk padaryta vandens, kurį išskiria Pasvalio šaltinis (nepainioti su dabar Pasvalyje esančiu Žalsvuoju šaltiniu – giliausiu Lietuvos urvu, ištryškusiu apie 1960 m.), analizė. Nustatyta, jog šis vanduo turi nemažai sieros ir gydomosiomis savybėmis yra prilygintinas kitų tuometinių užsienio kurortų (pavyzdžiui, Kemerių kurorto Latvijoje) vandenims. Dar prieš Pirmąjį Pasaulinį karą į Pasvalį atvykdavo norintys gydytis sieros vandens voniomis – tiesa, tuo laikotarpiu sieros vonių procedūros buvo vykdomos primityviai: privačiuose butuose vandenį šildant įkaitintais akmenimis.
 

Nepaisant neišvystytos infrastruktūros, į sieringą šaltinį Rusijos imperijos medicinos protai žiūrėjo viltingai – „Posvol“ buvo pažymėtas įvairiuose imperijos žemėlapiuose. Deja, bet Pirmojo Pasaulinio karo audros, o po to Rusijoje įvykęs bolševikų perversmas negalėjo neigiamai nepaveikti Pasvalio kurorto vystymosi – visiškai nutrūko iš Rytų atvykstančių pasiturinčių poilsiautojų srovelė.
Nepaisant to, vietinė valdžia suvokė, jog sieros vandeniu pulsuojąs šaltinis – vertybė, kuria galima papirkti bent jau vietinius poilsiautojus: 1923 m. Pasvalyje iškilo vadinamasis „vonių namas“ – mūrinis pastatas, kuriame buvo įrengti atskiri kambariai su šildomais vandens rezervuarais bei voniomis. Būtent šis pastatas ir tapo pagrindiniu magnetu, kuriuo tarpukariu disponavo Pasvalys.
 
Neieškok ligoje svetimų dievų...
Būtent tokiais žodžiais 1940 m. birželio 3 d. „Lietuvos aide“ užbaigiamas trumpas straipsnelis, raginantis Lietuvos gyventojus vykti gydytis būtent į Pasvalio kurortą. Tokių tekstų, skatinančių poilsiauti būtent mažuose Lietuvos kurortuose, tarpukario spaudoje pasitaikydavo periodiškai. Iš jų galima daugmaž atkurti tarpukario Pasvalio kurorto kasdienybę.
Kurortinis sezonas Pasvalyje prasidėdavo gegužės 15 d., o baigdavosi vėlyvą rudenį. Pagrindinis traukos objektas – sieros vanduo, trykštantis iš Pasvalio šaltinio. Šio vandens temperatūra – apie 6 laipsnius, o gydomosios savybės tokios, kad šio vandens voniomis rekomenduota gydyti reumatizmą, podagrą, rachitą, mažakraujystę, inkstų ir šlapimo takų, o taip pat ir kitas ligas. Be to, akcentuota, jog Pasvalys – itin pigus kurortas: viena sieros vandens vonia kainuoja 3-4 litus, o taipgi nebrangus ir pragyvenimas bei valgis.
 
Nuo 1937 m. Pasvaliui buvo suteiktos kurorto teisės – panašiu metu pradėta ir kurortinių namelių statyba. Apie 5 tūkst. gyventojų turėjusiame Biržų apskrities mieste buvo įvairių krautuvių, du viešbučiai, keli praktikuoją gydytojai, dukart per savaitę vykstantys turgūs (jie minėti kaip poilsiautojams pasiekiama galimybė apsirūpinti šviežiais maisto produktais – tokiais, kokius mūsų laikais vadintume ekologiškais). „Pro Pasvalį teka kelios upės, todėl maudytis, irkluotis ir meškerioti mėgstantiems tikras rojus“,– tokiais žodžiais į kurortą buvo masinami tvirtosios lyties atstovai. Susisiekimas su miesteliu – siaurojo geležinkelio linijos, vedančios į Šiaulius, Panevėžį ir Biržus bei dukart į dieną kursuoją autobusai. Anų laikų supratimu – tai buvo puikus susisiekimas: važiuojant iš Kauno, Pasvalį buvo galima pasiekti per penkias valandas.

 
Kodėl neįsitvirtino?
Kodėl Pasvalys, tarpukario Lietuvoje minėtas kaip vienas pagrindinių šalies kurortų, tokiu neišliko iki šių dienų? Atsakymą galima nujausti skaitydamas dar vėlyvąją Pirmosios Lietuvos Respublikos spaudą – apie 1938 m. pradedamas aktyviai plėtoti Likėnų kurortas – prie Smardonės šaltinio įsikūrusi poilsiavietė, buvusi žinoma anksčiau nei Pasvalys, tačiau beveik visą tarpukarį pamiršta. Nepaisant to, panašu, jog Likėnai turėjo daugiau potencialo nei Pasvalys – įrengta gydykla, pastatytas didelis viešbutis, kuris jau pirmaisiais veiklos metais galėjo priimti apie 600 poilsiautojų. Visą sovietmetį Likėnai buvo laikomi gan populiaria gydykla – veikiančia, beje, iki šių dienų.
 
Savo ruožtu Pasvalio kurortas pradėjo smukti žemyn. Jei pirmaisiais pokario metais sovietinės Lietuvos oficiozo „Tiesa“ puslapiuose dar kartkartėmis galima aptikti užsiminimus apie Pasvalio kurortą, vėlesniais metais šis miestelis nustoja būti minimas kaip poilsiavietė. Nepaisant to, kad 1947 m. buvo įkurta Pasvalio apskritis (anksčiau Pasvalys priklausė Biržų apskričiai), sovietinė valdžia, atrodo, nematė galimybės toliau vystyti šį kurortą. Sovietams Pasvalio kraštas labiau asocijavosi su derlingu žemės ūkiu. Beje, vystant pastarąjį – melioruojant žemes – neabejotinai pakenkta ir Pasvalio šaltiniams, buvusiems pagrindiniu kurorto objektu. Jeigu šių dienų pasvaliečio paklaustumėte, kur buvo Pasvalio kurorto šaltinis, tikėtina, jog jums nurodytų Žalsvąjį šaltinį – jau minėtą versmę, kuri atsivėrė smegduobės vietoje apie 1960 m. ir su tarpukario Pasvalio kurortu neturi nieko bendro.


Tarp kitko
Šio teksto autorius gimė ir augo tame pačiame Pasvalyje, tačiau žymiojo kurortinio šaltinio vietą galėtų nurodyti tik labai apytiksliai – einant nuo miestelio centro Lėvens paupiu parko link, ten kur seniau būta trijų aukštų mūrinio apgriuvusio pastato, kuris ryškiai skyrėsi nuo aplinkinių namų. Tas pastatas – Pasvalio kurorto „vonių namas“ – gydykla, pastatyta dar 1923 m., tačiau iki mūsų dienų neišlikusi. Neišlikusi, kaip neišlikęs ir Pasvalio kurortas – keistas, bet mielas tarpukario Lietuvos hieroglifas – įsirėžęs dar carinės Rusijos žemėlapiuose, bet nepastebėtai pranykęs šių dienų Lietuvoje.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris