Pirmieji Europoje?
Datų mėgėjai šmaikštauja, kad kiekvienam šimtmečiui – sava epidemija. 1820 m. pasaulį puolė cholera. 1920 m. gyvybes šienavo ispaniškasis gripas. Nenuobodu ir 2020-aisiais. Kaip Lietuva suvaldys ligą, kurią Kinijos prezidentas pavadino „velnio neštu virusu“?
Valdžios atstovai ramina: virusui ruošiamės kaip niekad operatyviai. „Esame pirma šalis Europos Sąjungoje, kuri pradėjo diegti tokias priemones oro uostuose“, - tikina sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jam pritarė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorė Rolanda Lingienė. Anot jos, tiesioginės grėsmės Lietuvai vis dar nėra. NVSC visuose trijuose Lietuvos oro uostuose įrengė patikrinimo punktus. Tiesa, įtariant, kad keleivis serga pavojinga liga, lėktuvas leistųsi Vilniuje.
Virusui atkeliavus į Lietuvą, rankoves pasiraitotų Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos mokslininkai. „Visi tyrimai atliekami pas mus. Iš infekcinių ligų centrų, paguldžius pacientą, siųstų mėginius. Mūsų pareiga – sėkmingai atlikti tyrimus. Esame tam pasiruošę. Tikimės, kad panikos nebus“, - antradienį ramino Laboratorijos atstovė spaudai Simona Kalvaitytė.
Visgi koronavirusui artėjant prie Lietuvos, nerimas auga. Štai neseniai Vokietijoje virusas nustatytas vyrui, kuris Kinijoje nebuvo nė sykio. Pacientas užsikrėtė nuo kinės bendradarbės.
 
Mįslių daugiau nei atsakymų
Bendrasis pagalbos centras (BPC) jau sulaukia pavojaus signalų. Užfiksuoti 4 skambučiai dėl viruso. „Dviem atvejais kreipėsi žmonės, kurie apsirgo po lankymosi Kinijoje. Vienas žmogus norėjo daugiau sužinoti apie patį virusą. Taip pat kreipėsi prastai besijaučianti moteris. Ji nesilankė Kinijoje, bet užsitęsus ligai baiminosi, ar jai ne koronavirusas“, - komentavo BPC atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė. Ji patikino, kad žmonės, skambinę dėl ligos, sujungti su greitosios medicinos pagalbos dispečerinėmis. Laimei, užsikrėtimo atvejai nepasitvirtino.
Paskambinus į visą parą veikiančią Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) karštąją liniją atsiliepė draugiškai nusiteikusi darbuotoja. Ji pabrėžė, kad jokių saugumo garantijų nėra: „Rizika, kad virusas netrukus atkeliaus į Lietuvą yra reali. Jeigu iš Kinijos atvykstantis žmogus atrodo sveikas, jo neizoliuosime“. Guodžiančios statistikos NVSC neturi. Kaip greitai ir kokiu mastu virusas gali užpulti Lietuvą, neaišku. Ji akcentavo, kad pajutus į virusą panašius simptomus, gyventojai nevyktų pas šeimos gydytojus ar į polikliniką: „Iš karto kreipkitės į Bendrąjį pagalbos centrą. Iki diagnozės pacientas bus izoliuotas.“
Specialistė akcentavo, kad pavojaus varpais skambinti nereikia, bet turėjo blogų naujienų: pacientas gali skleisti užkratą kelios dienos iki simptomų pasireiškimo: „Dar tiksliai neaišku, apie kiek dienų kalbame. Pagal gaunamus duomenis, vidutinis inkubacinis periodas sutrumpintas nuo dviejų savaičių iki savaitės“. Beje, į NVSC kreipiasi vis daugiau tėvų. Lietuvos darželius lanko kinų mažyliai. Dalis vaikų per šventes keliavo į gimtinę, tad jaudintis priežasčių tikrai yra.
Verdiktas toks: Karštoji linija veikia ir praktikoje. Per parą sulaukia daugiau nei keliasdešimties skambučių. Specialistai pasiruošę atsakyti ir į naiviausius klausimus. Tačiau jie pripažįsta: virusas kol kas kelia daugiau mįslių nei atsakymų.
 
Pastatyti ant blakstienų
Atsakingai į pavojų žiūri ir kiti. Nors prancūzai turistines keliones į Kiniją atšaukinėja tik iki vasario, lietuviškos agentūros nusiteikusios rimčiau. „Atšaukėme savo keliones į Kiniją. Pavieniams keliautojams nerekomenduojame ten vykti iki balandžio mėnesio imtinai. Į aplinkines šalis keliones vykdome kaip suplanuota, nes užsikrėtimai ten – pavieniai“, - teigė įmonės „Kelionių akademija“ pardavimų vadovas Kazimieras Jarmalis.
Ant blakstienų pastatytos aukštosios mokyklos. Nuskambėjo žinia, esą į Mykolo Riomerio universitetą (MRU) atvyko iš Uhano kilusi studentė. Šiuo metu miestas gyvena karantino sąlygomis, tad neaišku, kokiu būdu mergina galėjo atvyko į Lietuvą.
Pasirodo, informacija neteisinga. Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad tai ne studentė, o studentas. „Jis buvo pasitiktas dar oro uoste, su juo pabendrauta, suteikta visa informacija. Dabar su juo kontaktuojame kasdien per aukštosios mokyklos studijų koordinatorių. Paaiškėjo, kad šis žmogus nėra iš Uhano, jis atvyko iš vietovės, kuri yra 1200 km nuo šio miesto. Šiuo metu jis sveikas, studentui suteikta visa informacija dėl sveikatos stebėjimo“- teigė SAM atstovė spaudai Gabrielė Banaitytė.
Į Vilniaus universitetą (VU) pavasario semestrui atvyksta daugiau nei 20 studentų iš Kinijos. VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Ervinas Spūdys teigė, kad neturi informacijos apie užsikrėtusius, tačiau su VU jau susisiekė mergina, į universitetą planuojanti atvykti iš viruso židiniu tapusio miesto. „Su universitetu ji susisiekė pati, virusu nėra užsikrėtusi, jaučiasi gerai. Ar ji atvyks, priklausys nuo Kinijos pareigūnų“, - sakė E.Spūdys.

---

 
Komentarai
SAM Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas, viceministras Algirdas Šešelgis:

- Užsikrėtusius galėtų priimti ne tik Santaros klinikos, bet ir kitos ligoninės: Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinika, Klaipėdos universiteto ligoninės Infekcinių ligų departamentas, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Lietuva yra pasirengusi reaguoti į pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkių grėsmes. Informacija apie koronavirusą teikiama savivaldybių gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigoms. Teikiama metodinė informacija, rekomendacijos. Šiuo metu vertinamos asmeninių apsaugos ir kitų priemonių atsargos, kurias turi gydymo įstaigos ir medicinos rezervas. Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją jau pasiekė tyrimams ir diagnostikai svarbūs reagentai.

 
Infektologas, prof. hab. Dr. Alvydas Laiškonis:
- Pirmą kartą su giminingu virusu susitikome 2003 metais. Tai buvo SARS, ūmus kvėpavimo takų sindromas. O šis koronavirusas dar nėra gerai ištirtas. Gerai, kad stebimi oro uostai, nes per juos virusas sparčiausiai plinta po pasaulį. Pastebiu teigiamą dalyką – Kinija netylėjo, laiku pasauliui išplatino žinią apie naują ligą. Jeigu slėptų, aukų būtų daugiau. Pavyzdžiui, per SARS epidemiją tiesos ilgai niekas nežinojo, mirė net dvidešimt procentų su ligoniais kontaktavusių medikų. Dabar žmonės gerai informuojami. Lietuvoje specialistai veikia profesionaliai, manau, jie pasiruošę priimti pacientus. Turime naują infekcinę ligoninę, ten yra puikios sąlygos. Sveikatos apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos elgiasi pagal Pasaulio sveikatos organizacijos instrukcijas.
Visgi tai, ką matome, optimizmo neteikia. Virusas plinta ir sustoti nežada. Pavojaus lygis vidutinis, tad reikia laukti ir tikėtis geriausio. Koronavirusas - labai šviežias, todėl nėra tyrimų, sunku pasakyti, ar mutuos. Šiuo metu pagrindinė profilaktinė priemonė – higiena. Nors pasiekė žinia, kad Honkonge jau sukurtas pirmasis vakcinos bandymas, laukia ilgas kelias, kol skiepai bus patvirtinti kaip saugūs.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!