Ką europarlamentaras gali nuveikti sveikatos apsaugos srityje?
Kodėl aš, nebūdamas medikas, kalbu apie kovą su onkologinėmis ligomis? Negalėjau likti nuošalyje žinodamas, kad ne vienas pacientas iš Lietuvos geresnių vaistų ar gydymo galimybių ieško kitose ekonomiškai labiau išsivysčiusiose Europos šalyse. Tai yra viena priežasčių, kodėl pasirinkau dirbti specialiajame Europos Parlamento Kovos su vėžiu komitete. Esu vienintelis šio komiteto nuolatinis narys iš Lietuvos.
 
Mano misija šiame komitete – atverti Europos institucijų duris Lietuvai, kad mūsų, Lietuvos pacientų, gydytojų, mokslininkų, balsas šioje srityje būtų aiškiai girdimas ir ginamas. Europos Komisija šių metų pradžioje pristatė Europos kovos su vėžiu planą. Tai pagrindinis šios Komisijos pasirinktas sveikatos srities prioritetas. Iš viso kovos su vėžiu veiksmams planuojama skirti 4 mlrd. eurų. Pristatytas planas tikrai ambicingas, užsibrėžtas tikslas – iki 2030 m. išsaugoti 3 mln. gyvybių!
 
Žinoma, kad bent 40 proc. susirgimų būtų galima išvengti, jeigu daugiau dėmesio būtų skiriama profilaktikai: sveikai gyvensenai, aplinkai ir ankstyvai diagnostikai. Investicijos į šias sritis atpirktų daug didesnes gydymo išlaidas, praradimus darbo rinkoje ir pan. O ką jau kalbėti, kiek žmonių likimų galėtų būti nepaženklinta šios sunkios ligos patirtimi ar net netektimi.
 
Kas svarbu Lietuvos pacientams, jų šeimoms ir medikams?
Europos Parlamento Kovos su vėžiu komitete bandome išjudinti Lietuvos ir visos Rytų Europos žmonėms gyvybiškai reikšmingus klausimus, susijusius tiek su prevencija, tiek su diagnostikos bei gydymo prieinamumu. Kiekvienas medikas svajoja apie galimybes dirbti su pačia geriausia įranga, turėti palankias darbo sąlygas bei galimybes tobulinti savo kvalifikaciją ir teikti tik geriausius rezultatus duodančias paslaugas pacientams.
 
Onkologine liga susirgusių žmonių išgyvenamumas ir gyvenimo kokybė pasibaigus aktyviam gydymui labai priklauso nuo naujausių vaistų prieinamumo bei inovatyvių ankstyvosios diagnostikos priemonių prieinamumo. Vėžys neretai vis dar diagnozuojamas jau vėlyvų stadijų, ligos gydymo būdai ir priemonės nėra efektyviausi.
 
Jau pavyko įtikinti kolegas Europos Parlamente, kad prevencijos ir gydymo sąlygos Europos Sąjungos šalyse narėse yra nevienodos, kad Rytų Europos šalims, tarp jų Lietuvai, reikalingas didesnis Europos Sąjungos dėmesys. Vienas prioritetų kovojant su vėžiu turi būti  bendri pagrindinio gydymo standartai. Kiekvienoje šalyje turi būti užtikrintas vienodas diagnostikos bei gydymo prieinamumas. Nė vienam europiečiui dėl regioninių skirtumų neturi būti apribotos galimybės gauti naujausias ir efektyviausias onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugas. Jeigu kurių nors itin retų, brangių tyrimų, procedūrų ar kitų paslaugų iš tinkamai kvalifikuotų specialistų neįmanoma suteikti kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje, tuomet pacientams turi būti sudaromos galimybės tokias paslaugas patogiai ir be finansinių ar kitų kliūčių gauti tose šalyse, kuriose jos teikiamos.
 
Lietuvai vaistai kainuoja brangiau – tą būtina ištaisyti
Mažosios Rytų ir Vidurio Europos šalys, taip pat ir Lietuva, dėl mažesnių finansinių pajėgumų susiduria su rimtomis problemomis įsigyjant pažangiausius vaistus. Dažnai tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose mums siūlomų vaistų kainos yra kelis kartus didesnės nei didžiosiose ES narėse. Būtina surasti būdus, kaip užtikrinti europinius centralizuotus pirkimus, kad masto ekonomikos dėka būtų amortizuotas mažųjų ES šalių finansinių pajėgumų trūkumas ir vaistų prieinamumas ES mastu taptų tolygesnis. Tai ypač aktualu kalbant apie naujausius vaistus. Pasak gydytojų, ligonių asociacijų atstovų, inovatyviausių vaistų prieinamumas su ES Rytų sienomis besiribojančiose valstybėse narėse yra ypatinga problema.
 
Nuo pat specialiojo kovos su vėžiu komiteto įsteigimo Europos Parlamente keliu klausimą apie šią gyvybes kainuojančią situaciją farmacijos kompanijų onkologinių vaistų kainodaros srityje. Kartu su mokslininkais, asociacijų atstovais, politikais ieškome galimų europinio lygio sprendimo būdų, kad Lietuvos piliečių galimybės gydytis pažangiausiais, naujausiais, efektyviausiais rinkoje esančiais vaistais būtų analogiškos kaip ir Vakarų valstybių piliečių.
 
Kol kas vaistų nuo vėžio prieinamumo klausimą stipriai veikia vaistų kainodaros skaidrumo stoka. Tikrąją vaistų kainą težino vienintelė organizacija – tai vaistų gamintojas. O ES valstybių vyriausybės derasi nežinodamos realios vaisto kainos ir net neturėdamos informacijos apie kitų vyriausybių derybų dėl to paties vaisto kainų rezultatus. Glaudesnis bendradarbiavimas tarp valstybių ir bendri centralizuoti pirkimai galėtų iš dalies pagerinti situaciją dėl vaistų prieinamumo.
 
Lietuva gali būti aktyvi pokyčių iniciatorė
Kartu su Aurelijumi Veryga, jam dar būnant sveikatos apsaugos ministru, ėmėmės inicijuoti rimtus pokyčius prevencijos srityje. Kartu ruošėme siūlymus pagaliau taikyti adekvatų ženklinimą alkoholiniams gėrimams, kur būtų nurodoma, jog jų sudėtyje yra kencerogeninių – vėžį sukeliančių medžiagų.
 
Ir įvyko neįtikimas dalykas – pagaliau Europa visuotinai ima pripažinti griežtesnės alkoholio kontrolės būtinybę vardan mūsų pačių – europiečių – gerovės. Europos Komisija siūlo alkoholio etiketėse nurodyti ingredientų sudėtį ir maistines savybes. Vadinasi, vartotojas akivaizdžiai matys sveikatai žalingų kancerogeninių medžiagų sąrašą, ir, prognozuojama, tai turės įtakos alkoholio vartojimo mažėjimui.
 
Kai rudenį pirmą kartą kėliau šį klausimą Europos Parlamento Kovos su vėžiu komitete, vyravo kalbos, kad tokia idėja ženklinti alkoholį etiketėmis apie žalingą poveikį sveikatai ir įtaką vėžinėms ligoms yra neįmanoma, nes alkoholio pramonė yra per daug stipri. Visi bandymai iki šiol buvo blokuoti. Džiaugiuosi, kad vis dėlto išlaikiau atkaklumą, nes ši Europos Komisija yra ypač stipriai nusiteikusi prevencijos srityje kovoti su žalingu tabako ir alkoholio vartojimu, kurie atsakingi už bemaž 30 proc. vėžinių susirgimų.
 
Europos Parlamento Kovos su vėžiu komitetas liepos 15 d. pristatė pagrindinį darbotvarkės dokumentą – Pranešimo dėl Europos kovos su vėžiu plano projektą, kuriame teikia pasiūlymus, kaip tobulinti Europos Komisijos pateiktą dokumentą.
Šiuo metu yra ypač svarbus etapas. Mūsų šalies ekspertus kviečiu aktyviai dalyvauti nacionalinėse Lietuvos medikų/onkologų, pacientų organizacijų, valdžios atstovų konsultacijose. Visas susijusias šalis el. paštu: bronis.rope@europarl.europa.eu iki rugpjūčio 31 d. raštu kviečiu pateikti pastabas Pranešimo projektui. Lietuvos ekspertų pateiktų pasiūlymų pagrindu kaip Europos Parlamento narys galėsiu teikti pataisas minėtam europiniam dokumentui. Taip turėsime galimybę Lietuvai palankias nuostatas pateikti tolimesniam svarstymui Europos Parlamente.
 
Esu atviras bendradarbiavimui – kreipkitės į mane asmeniškai
Europos bendradarbiavimas prevencijos, diagnozės, gydymo, mokslinių tyrimų ir kitose srityse yra akivaizdžiai naudingas kovojant su vėžiu. Dėsiu visas pastangas, kad Lietuva įneštų svarų indėlį į pokyčius šioje srityje ir tuo pačiu gautų maksimalią naudą iš Europos Sąjungos sprendimų.
 
Net jei nesate onkologijos srities ekspertas, kviečiu el. paštu vilnius@rope.lt ar asmenine Facebook žinute pasidalinti savo ar artimo žmonių rato patirtimis kovojant su onkologine liga:
Kaip vertinate gydymo proceso kokybę ir prieinamumą?
Kokių paslaugų ar priemonių trūksta kokybiškesniam gyvenimui gydantis, sveikstant, pasveikus?
Kaip pagerinti situaciją diagnozuojant onkologinę ligą, gydantis ir gydymui pasibaigus?
Jūsų tikros patirtys man tampa labai vertingais pavyzdžiais diskusijose su Europos Komisijos, tarptautinių nevyriausybinių organizacijų atstovais, taip pat ir Europos Parlamento plenarinių posėdžių metu. Visais atvejais naudoju tik nuasmenintą informaciją, be sutikimo neminėdamas jokių duomenų, galinčių atskleisti žmogaus tapatybę. Tačiau esmė lieka tikra ir atspindi realią Lietuvos gyventojų problemų situaciją.
Daugiau informacijos: www.rope.lt

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!