Naujasis informacinio karo frontas – COVID19

Janis Muchks
2020-09-18
Tik pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie koronaviruso protrūkius Kinijoje šis užkratas jau buvo apipintas spekuliacijomis ir sąmokslo teorijomis. Kai kurios jų, susidaro įspūdis, atkeliavo tiesiai iš absurdo teatro. Tačiau stebėtinai, kad vis daugiau žmonių faktai nepurentą nuomonę, o kartais ir tiesiog elementarų melą priima už gryną pinigą.
Naujasis informacinio karo frontas – COVID19

„Fake news“ pavojus
Visuotinis čipavimas vakcinų pagalba, klastojamos COVID-19 diagnozės, laboratorijoje sukurtas ir tyčia išplatintas koronavirusas, kaukės nepadeda, virusą gydo česnakai – iš pirmo žvilgsnio skamba juokingai. Neverta dėmesio. Vis dėlto, pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Igno Kalpoko, tokios informacijos platinimas kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir net valstybės saugumui. 
 
„Ko gero išskirčiau du pagrindinius pavojus, kuriuos šiuo metu sukelia melaginga informacija. Vienas jų susijęs su sveikata, kitas – politinis. Su pavojumi sveikatai yra ganėtinai viskas paprasta. Jeigu pakankamas kiekis žmonių įtikės, kad koronavirusas yra sąmokslo teorija ar mažų mažiausiai nėra pavojingas, kad juo niekas neserga, kaip kai kurie įtartini šaltiniai teigia, automatiškai atsiras tų, kurie nesisaugos, nesilaikys reikiamo atstumo, nedezinfekuos rankų, kas elementariai padaro juos grėsme aplinkiniams. Su politiniu aspektu yra kiek sudėtingiau. Dezinformacijos sklaida sukelia tam tikrą nepasitikėjimą valstybe, jos institucijomis bei oficialiais informacijos šaltiniais“, – pasakoja VDU profesorius.
 

„Nevertėtų kreipti per daug dėmesio į informaciją, sklindančią ir neaiškaus šaltinio. Jeigu informacijos nepavyksta bent minimaliai pačiam patikrinti, tam tikri pavojaus varpai jau turėtų pradėti skambėti“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Ignas Kalpokas.

 

Kas skleidžia melą?
Pasak Lietuvoje aktyviai prieš dezinformaciją internete kovojančio tinklaraštininko Ričardo Savukyno, dar žinomo kaip Rokiškis Rabinovičius, dezifnormacijos skleidėjai pasitaiko kelių tipų.
„Juos galime išskirstyti į kelias kategorijas. Pagrindinės būtų sąmoningi ir nesąmoningi melagiai. Nesąmoningais pavadinčiau tuos, kurie melaginga informacija dalinasi, nes patys yra apgauti ir tai daro nuoširdžiai, manydami, jog šviečia apgaudinėjamą visuomenę. Ši žmonių grupė, manau, tarp dezinformacijos skleidėjų sudaro daugumą. Taip pat aktyvūs sąmoningai skleidžiantys melą individai bei organizacijos. Šie, vedami skirtingų tikslų ir neretai apmokami, sąmoningai skleidžia faktų neatitinkančią informaciją ir sąmokslo teorijas“, – pasakoja R.Savukynas.
 
Organizuotas dezinformacijos skleidimas, pasak profesoriaus I.Kalpoko, gali sklisti iš Lietuvos gerai pažįstamos krypties: „Greičiausiai jis vykdomas ne be kai kurių kaimyninių valstybių pagalbos. Šios pasitaikius kiekvienai progai stengiasi diskredituoti Lietuvos valdžios institucijų sprendimus ir juos sukompromituoti piliečių akyse.“
Pasak R.Savukyno, tyčinius dezinformatorius taip pat galima skirstyti į kelias grupeles. Tai - pavieniai asmenys, tinklaraštininkai, socialinių tinklų bendruomenės, pavyzdžiui, „antivakseriai“ ir „antimaskeriai“. Pastarieji dažnai susikuria anonimines anketas, kurias naudoja dezinformacijai skleisti visais įmanomas kanalais. Tarp jų ypač išsiskiria anketos, kurios, iš pažiūros, tai daro visą dieną, visose įmanomose grupėse.
 
Tiesa, pašnekovas neatmeta ir netyčinio „indėlio“ į sąmyšį ir iš valstybinių institucijų pusės. „Puikus to pavyzdys yra ministro Aurelijaus Verygos atvejis. Ministras per vieną spaudos konferencijų pareiškė, jog medicininės kaukės neapsaugo nuo užkrato ir jų nešioti nereikia, nors pats jau po kelių dienų viešai pasirodė su kauke. Nesu įsitikinęs, dėl kokios priežasties jis taip pasielgė, bet toks kardinalus pozicijos posūkis iš valdžios institucijų pusės, be abejo, padarė savo“, – mano R.Savukynas.
 
Socialinių tinklų vaidmuo
Tikriausiai mažai kam paslaptis, jog viena pagrindinių terpių melagingai informacijai plisti yra socialiniai tinklai. Lietuvoje ypač populiaraus „Facebook“ platformoje yra sukurta dešimtys grupių ir puslapių, kuriuose dalijamasi sąmokslo teorijomis bei tiesiog faktų neatitinkančia informacija. Ją platina patys įvairiausi šaltiniai, dalis iš kurių, prasidėjus įvykiams Ukrainoje, skleidė atvirtai prorusišką ir prosovietinę propagandą.
 

Tiesa, socialinių tinklų platformos ilgai netruko užimti gan ryžtingą poziciją kovoje su skleidžiama dezinformacija koronaviruso tema. „Google“ pašalino „Infowars“, žinomo propagandas ir dezinformacijos ruporo, programėlę iš parduotuvės „Play“. Daugybė socialinės žiniasklaidos platformų ir didelių technologijų kompanijų, įskaitant „Google“, „Amazon“, „YouTube“ ir „Twitter“, vasario pradžioje dalyvavo Pasaulio sveikatos organizacijos surengtame susitikime „Facebook“ būstinėje.
 
Pats „Facebook“ žengė papildomą žingsnį – pradėjo aktyviai tikrinti faktinę informaciją, susijusią su COVID-19, kuri keliama į platformą. Aptikus melagingas, oficialių šaltinių neatitinkančias publikacijas jos netrukus atitinkamai pažymimos. Vartotojai vis dar gali jas peržiūrėti, tačiau mato, jog informacija yra melaginga.
 

„Vieno ir universalaus būdo atsirinkti melagingą informaciją nuo teisingos, deja, nėra. Jeigu toks būtų, problemų dėl dezinformacijos nekiltų. Vis dėlto dažniausiai ji pateikiama kaip kažkas sensacingo. Ir dažniausiai ši sensacija būna visiškai nutylėta oficialių informacijos šaltinių“, – teigia tinklaraštininkas Ričardas Savukynas.

 
Kaip atsisijoti?
Eiliniam interneto naršytojui, tolimam nuo įvairių politinių žaidimų ir mokslo subtilybių, gali būti sudėtinga suprasti, kur tiesa, o kur melas.

„Vieno ir universalaus būdo atsirinkti melagingą informaciją nuo teisingos, deja, nėra. Jeigu toks būtų, problemų dėl dezinformacijos nekiltų. Vis dėlto dažniausiai ji pateikiama kaip kažkas sensacingo. Pavyzdžiui, revoliucinis vaistas nuo plintančio viruso arba netikėtai išaiškinta žala, kurią sukelia nauja vakcina. Ir dažniausiai ši sensacija būna visiškai nutylėta oficialių informacijos šaltinių“, – teigia R.Savukynas.
 
I.Kalpokas ragina internautus visada atkreipti dėmesį į informacijos šaltinį bei turėti kritinį mąstymą.
„Savaime suprantama, jog didelė dalis žmonių, linkusių pasitikėti sąmokslo teorijomis, turi tam tikrą išankstinį nepasitikėjimą tradicine žiniasklaida. Nors ši ir nėra tobula, bet, ko gero, vienintelė, kuri pakankamai, nuodugniai patikrina skleidžiamą informaciją. Be to, reiktų atsekti, iš kur informacija yra pateikiama. Nevertėtų kreipti per daug dėmesio į informaciją, sklindančią ir neaiškaus šaltinio. Jeigu informacijos nepavyksta bent minimaliai pačiam patikrinti, tam tikri pavojaus varpai jau turėtų pradėti skambėti. Apskritai visados reikėtų užduoti klausimus: „iš kur tai?“ ir „iš kur autorius apie tai žino?“, – pasakoja I.Kalpokas.
 
Nelikite abejingi
Melagingos informacijos pagalba lengva „prisibelsti“ prie žmonių, kurie nėra pakankamai informuoti. Dėl šios priežasties, vos pamačius skleidžiamą melagingą informaciją, be galo svarbu imtis bent minimalių veiksmų. Ypač šiuo metu. Juk jei nebus kam rinkti šiukšlių gatvėje, šių bus pilna visur. Kiekvienas interneto vartotojas gali imtis, kad ir minimalių priemonių melagingos informacijos sklaidai ir poveikiui apriboti.
 
„Kiekvienas galime apsunkinti dezinformacijos sklaidą. Yra du paprasti dalykai, kurių galima imtis. Pirma, skleisti tikrą informaciją. Tokiu būdu galima kiekybės būdu nukonkuruoti netikrą. Antra, pamačius melagingą žinutę įvardinti ją kaip melagingą, pateikus tam argumentus. Dažnai dezinformacija skleidžiama tikintis, kad niekas nesuduos jai atkirčio. Paprastai nutinka taip, jog jos skleidėjai nėra pasiruošę diskutuoti tomis temomis, apie kurias rašo publikacijas. Tokiu būdu kiti skaitytojai mato diskusiją, priešpriešą ir taip tampa sunkiau paveikiami melo. Tiesiog skleiskime tiesą ir atskleiskime neteisybę. Taip pat pamatę sistemingai dezinformaciją skleidžiantį socialinių tinklų profilį vartotojai gali apie jį pranešti portalo administracijai. Gavus pakankamai pagrįstų pranešimų socialiniai tinklai tokias paskyras blokuoja“, – pataria R.Savukynas.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Medikai: be tabako žalos mažinimo programų neapsieisime

    Medikai: be tabako žalos mažinimo programų neapsieisime

    Vilniuje į apskritojo stalo diskusiją rinkosi vieni garsiausių kardiologijos, pulmonologijos, onkologijos, psichiatrijos ir kitų s...
    Nugaros smegenų navikas kėsinosi į gyvybę

    Nugaros smegenų navikas kėsinosi į gyvybę

    Telšiškė Kornelija Laurinavičiūtė (20 m.) jau vaikystėje žinojo turinti stuburo problemų, tačiau apie nugaros smegen...

    Budinti vaistinė


    COVID-19 pandemija turėjo įtakos privatumo pokyčiams vaistinėje

    COVID-19 pandemija turėjo įtakos privatumo pokyčiams vaistinėje

    Saugaus atstumo laikymasis viešose vietose – viena svarbių apsaugos nuo koronaviruso priemonių. „Eurovaistinės&...
    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Lietuvoje prasidėjus gripo sezonui į pacientų skiepijimą vis dar negali įsitraukti šalies vaistinės. Lietuvos vaistinių aso...

    Sveika šeima


    Vaikų kalbos priešas - stresas

    Spalį minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena, ta proga, logopedė Dianos Jazukevičienė ragina tėvus atkreipti dėmesį į tai, kaip kalba ikimokyklinio amžiaus vaikai. Tam tikri kalbos ypatumai anksti išduoda, kad vaikas pradės mikčioti.

    Sveikatos horoskopas


    Spalio 12 - 18 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Moldova seksualiniu švietimu nustebino Europą

    Moldovos Respublikoje atliktas precedento neturintis darbas, siekiant užtikrinti, kad paaugliai būtų tinkamai šviečiami seksualiniais klausimais, galėtų naudotis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Priešinimo ir skaldymo valdysena
    Algirdas Klimaitis Priešinimo ir skaldymo valdysena
    Už bausmę – į rožinę kamerą!
    Henrikas Vaitiekūnas Už bausmę – į rožinę kamerą!
    Kiek vorų jau suvalgėte?
    Henrikas Vaitiekūnas Kiek vorų jau suvalgėte?

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica