Morgana Danielė: toks jau mūsų viskuo nepatenkintas charakteris

Sima Kazarian
2022-06-13
Lietuva įvairiose srityse atsiliekanti šalis, taigi reikia daug ką nuveikti, tvirtina Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė. Ji pripažįsta, kad eidama į Seimą tikėjosi daugiau racionalių sprendimų ir mažiau politikavimo.
Morgana Danielė: toks jau mūsų viskuo nepatenkintas charakteris
„Politikoje vyrauja ideologinių ir asmeninių pažiūrų demonstravimas. Atotrūkis tarp tarnavimo žmonėms ir veikimas pagal asmeninius įgeidžius didesnis, nei maniau. Dėl to daug svarbių sprendimų užtrunka ir iš pagrįsto projekto lieka kompromisinis variantas“, - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė.

- Per keletą savaičių sulaukta svarbių pokyčių: amžino embrionų šaldymo panaikinimo ir postūmio dėl medikamentinio nėštumo nutraukimo.
- Iš tiesų galima pasidžiaugti, kad pagaliau ištaisyta klaida, kuri dėl amžino embrionų šaldymo darė Lietuvą unikalia valstybe. Su pagalbiniu apvaisinimu susijusių pataisų galėtų būti daugiau. Deja, dauguma jų neatsiejamos nuo finansavimo papildomiems tyrimams, procedūroms, ciklams. Tai dar nenueitas kelias, kuriuo judėsime toliau. Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiauja ir žiūri ta pačia kryptimi.
Dėl medikamentinio nėštumo nutraukimo iki galo džiaugtis dar negalime, nes tik rudenį įsigalios, bet paruošta tvarka ir nuveiktas iš tiesų didelis darbas – darbo grupė SAM prie to plušėjo metus. Ištaisyta didelė trisdešimties metų spraga, kuri nežinia kodėl iki šiol žiojėjo mūsų šalyje.
 
- Kaip vertinate naująją pataisą dėl nedidelio kiekio lengvųjų narkotinių medžiagų dekriminalizavimo? Pati nebuvote įtraukta ją rengiant.
- Visuomet kalbu apie tai, kad jei vaikų ir paauglių emocijų bei elgesio sutrikimus spręsime mokslu, o ne teisiamųjų suolu, tai bus žingsnis į situacijos gerinimą. Pamažu šioje diskusijoje suvokiama, jog narkotikų vartojimas yra visuomenės sveikatos sritis. O baudžiamoji teisė turi būti taikoma organizuotam nusikalstamumui, bet ne atskiriems vaikams ar suaugusiems.

 
- Kai kurie LGBT+ nariai kelia klausimus dėl Laisvės partijos retorikos – esą aštri komunikacija sukelia nepasitenkinimo bangą, dėl kurios labiausiai kenčia pažeidžiami jos nariai – paaugliai, jaunimas.
- Apie tokius dalykus negirdėjau ir nesuprantu, kaip tai gali būti susiję. Imantis pokyčių visada bus nepatenkintų. O Lietuvoje dar daug kas nauja – ar tai būtų LGBT teisės, ar kanapių legalizavimas. Toks jau mūsų viskuo nepatenkintas nacionalinis charakteris. Raginčiau žmones ignoruoti ir mažiau kreipti į tą nepasitenkinimą dėmesio. Nereikia manyti, kad tokia yra visa Lietuva: palaikančioji pusė yra, tik ji paprastai tylesnė.
 
- Kas labiausiai nustebino atėjus į Seimą?
- Politikoje vyraujantis ideologinių ir asmeninių pažiūrų demonstravimas. Atrodo, kad jei tau parodomi faktai, tu neturi kur dėtis ir užsispyręs nesakysi: „na, ir ką, aš vis tiek taip jaučiu“. Pasirodo, toks elgesys politikoje paplitęs. Parlamentarai nebalsuodami už LGBT teises aiškina, kad toks jų auklėjimas ir asmeninės pažiūros. Tas atotrūkis tarp tarnavimo žmonėms ir veikimas pagal asmeninius įgeidžius didesnis, nei maniau. Dėl to daug svarbių sprendimų užtrunka ir iš pagrįsto projekto lieka kompromisinis variantas.
 
- Teko lankytis švietimo įstaigose, bendrauti su mokiniais, kas juos domino?
- Jaunimas mažai domisi politika, tiesa, sulaukiau klausimų net apie progresinius mokesčius, nors tai ne mano sritis. Ši karta yra kitokia, drąsesnė sprendimuose. Daugumai mokinių įdomiausi asmenybės dalykai, jie ieško įkvėpimo. Daug kalbėjomės apie tai, kad mokymo programa trukdo skleistis asmenybei, joje trūksta socialinių, emocinių įgūdžių formavimo, tarsi tai nebūtų svarbu. Abiturientai teiravosi apie gyvenimo kelio klausimus, ar žinojau, ką dirbsiu studijų metais.
 
- Paklausiu to paties: žinojote? O gal tapimas politike ir jums pačiai buvo netikėtas?
- Man buvo netikėta, neturėjau tokio plano, nors politikos mokslus esu baigusi, dirbau tarptautiniu lygmeniu. Neseniai dalyvavau užkrečiamųjų ligų temai skirtoje konferencijoje Ženevoje, iš tiesų tai buvo tikras atokvėpis, tai – mokslo pasaulis, ne politika, kurią turime Seime. Tarp mokslo ir politikos didelis atotrūkis visur. Lietuvoje jis vienas didžiausių, bet ir pasaulyje ši tendencija ryški. Mums reikia mažiau ideologijos, emocionalių įsitikinimų, politikavimo, daugiau progresyvių, mokslu grįstų sprendimų. Lietuva daug kur atsiliekanti šalis: nors esame Vakarų pasaulio dalis, bet kurioj diagramoj ar lentelėj visada gale. Vadinasi, turime labai daug padaryti.
 

- Kokios problemos keltos tarptautinėje užkrečiamųjų ligų konferencijoje?
- Kaip didelis iššūkis įvardintas pastarąjį dešimtmetį mažėjanti žmonių vakcinacija, Lietuvoje ji susitraukė nuo 95 procentų iki 85 procentų. Vangiau vykstantį vaikų ir kūdikių skiepijimą galima paaiškinti ir tuo, kad nėra gyvos atminties apie tokias sunkias ligas kaip raupai, tymai ir kitos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras tikrai vangiai dirbo. Su Afrikos valstybių vadovais kalbėjome, kad žmonėms trūksta išsilavinimo, kuris padėtų atsirinkti kokybišką informaciją, ypač tai aktualu Afrikoje. Didėja tikimybė, kad grįš užkrečiamosios ligos, daugės naujų pandemijų ir virusų. Palanki terpė jiems atsirasti yra antibiotikų perteklius gydant tiek žmones, tiek gyvūnus. Pasaulis ruošiasi naujoms pandemijoms, matau daug iššūkių valstybiniu lygmeniu, daug viliamės iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kurio sudėtyje bus ULAC. Reikės didelių investicijų edukacinėms kampanijoms, tačiau jos kainuoja, o Lietuvoje sveikatos sektoriuje gerų pavyzdžių daug neturime.
 
- Nerimaujate, kad nuo žmogaus papilomos viruso skiepijasi tik apie šešiasdešimt procentų mergaičių.
- Tai yra vėžio prevencija, vadinasi, apie pusė mergaičių dėl neaiškios priežasties, greičiausiai tėvų sprendimu, šiandien yra neapsaugotos nuo vėžio. Suvokiant šią problemą yra baisu. Akivaizdu, kad trūksta žinių apie šios vakcinos reikšmę. Beje, Lietuvoje vis dar skiepijame ne devynvalente, o keturvalente vakcina, apsaugančia nuo mažiau viruso formų. Apie tai kalbėjomės su SAM. Žinoma, tai liečia finansus, bet ministerija vakcinos atnaujinimo poreikį supranta ir tikimės, kad tam bus teikiamas prioritetas.  

 

Dosjė
2010 VU anglų filologijos bakalauras
2013 VU intermedialių studijų magistras
2014 Centrinis Europos universitetas, Narkotikų politika ir žmogaus teisės, sertifikatas
2017 VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, magistras
2007–2017 Anglų kalbos mokytoja įvairiose vidurinėse ir kalbų mokyklose
2014–2016 Eurazijos žalos mažinimo tinklas, projektų vadovė
2016 „Jauna Banga“, įkūrėja, koordinatorė
2017–2020 Tarptautinė organizacija „Youth RISE“, vadovė
2018–2019 Jungtinių Tautų Pilietinės visuomenės narkotikų klausimais taryba, atstovė jaunimui
2016–2020 Respublikinis priklausomybės ligų centras, projektų tyrėja (iki 2017 m.), ryšių su visuomene specialistė (iki 2019 m.), metodinio vadovavimo skyriaus vedėja (iki 2020 m. lapkričio mėn.)

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    J.Čelutkienė: užaugau iki kitos pozicijos

    J.Čelutkienė: užaugau iki kitos pozicijos

    Vadovauti Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui, kuriame dirbantiems medikams tenka gydyti...
    Plaučių vėžiu susirgusi p. Adelė: „Maniau, kad tai vyksta ne su manimi“

    Plaučių vėžiu susirgusi p. Adelė: „Maniau, kad tai vyksta ne su manimi“

    Tai, kad serga plaučių vėžiu, 70-metė p. Adelė sužinojo tada, kai pajuto skausmą nugaroje. Šiandien moteris gydoma ir sako ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinės siūlo sprendimus skubiai ieškantiems vaistų

    Vaistinės siūlo sprendimus skubiai ieškantiems vaistų

    Skubantiems ir po ilgos darbo dienos pavargusiems žmonėms kiekvienas laukimas eilėje prie kasos ar konkretaus vaisto ieškoj...
    Apklausa: 9 iš 10 žmonių svarbu, kad bent viena vaistinė veiktų šalia namų

    Apklausa: 9 iš 10 žmonių svarbu, kad bent viena vaistinė veiktų šalia namų

    Atšalus orams, vis daugiau žmonių ima varstyti vaistinių duris. Vaistininkai pastebi, kad lapkritį išaugus sergamumu...

    Sveika šeima


    „Swe­et lo­ve“: ro­ži­nės nuo­tai­kos ka­vi­nai­tė

    Kar­ma­zi­nų pi­lia­kal­nio Vil­niaus ra­jo­ne pa­pė­dė. Sau­lė­ta ru­dens po­pie­tė. Ke­lios šei­mos, ke­lios po­ros, ke­li šu­nys. Ir di­de­lis, iš to­li ma­to­mas raus­vas kios­ke­lis. Ke­...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Pasaulio futbolo čempionato prabanga ir skurdas

    Pirmą kartą istorijoje FIFA pasaulio čempionatą rengia Kataras – 11 581 km² ploto turinti šalis Artimuosiuose Rytuose tarp Saudo Arabijos ir Persijos įlankos. Pirmosios grupių etapo rungtynės įvyko šią savaitę.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Vita non dolce
    Henrikas Vaitiekūnas Vita non dolce
    Visi operatoriai užimti
    Henrikas Vaitiekūnas Visi operatoriai užimti
    Apie santuoką iki mirtis išskirs
    Palmira Rudalevičienė Apie santuoką iki mirtis išskirs

    Naujas numeris