Bandė kas penktas
Psichotropinių medžiagų vartojimas tarp mokinių – aktuali ir didesnio dėmesio verta tema. „Eksperimentavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, tokiomis kaip tabakas, elektroninės cigaretės, alkoholis, migdomieji ar raminamieji vaistai, kurie nėra paskirti gydytojo, narkotikai, ar jų vartojimas pramoginiais tikslais yra viena didėjančių visuomenės sveikatos problemų“ – teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Aneta Abromavičiūtė.
 
Ji priduria, jog polinkis vartoti psichoaktyviąsias medžiagas gali pasireikšti jau paauglystėje, todėl mokyklų, kur jaunuoliai praleidžia didžiąją dalį laiko, bendruomenei tenka ypač svarbus vaidmuo siekiant išvengti ar atitolinti amžių, kada pradedamos vartoti psichoaktyviosios medžiagos, atpažinti ir tinkamai valdyti su vartojimu susijusias rizikas.
 
ES kas ketverius metus vykdomi alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų vartojimo mokyklose tyrimai, kuriuose dalyvauja ir Lietuva. 2003-2019 m. statistikos duomenys rodo, jog mūsų šalyje beveik kas penktas (apie 19 proc.) mokinys teigia, jog 1-2 kartus bandė kokių nors narkotikų. Pastebima, kad vaikinai labiau linkę eksperimentuoti (21 proc. visų bandžiusių), palyginti su merginomis (18 proc.).
 
Kaip gali kovoti mokykla
Kiekviena ugdymo įstaiga gali prisidėti kuriant saugią aplinką mokiniams. Pasak A.Abromavičiūtės, norint mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą mokyklose, svarbu apibrėžti pageidaujamo mokinių elgesio taisykles ir skatinti teigiamą elgesį, kurti mokykloje teigiamą mikroklimatą bei atmosferą, nepalankią psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, platinimui, turėjimui. Mokiniai turi aiškiai suprasti mokyklos vidaus tvarką ir koks elgesys yra netoleruotinas. Svarbu skirti daugiau dėmesio vietoms, kuriose dažniausiai vyksta ar buvo nustatyti anksčiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo atvejai. Kontrolę galima vykdyti stebėjimo kameromis arba patikėti įgaliotam mokytojui.
 
„Visų pirma reikia pripažinti problemą. Ignoruodama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp mokinių, mokykla ilgainiui gali susidurti ir su kitomis problemomis, tokiomis kaip nesaugi aplinka, suprastėję mokymosi rezultatai. Rekomenduojama periodiškai atlikti mokinių apklausas, norint sužinoti vartojimo įpročius, nustatyti paveikiausias prevencines priemones“, – pabrėžia vyriausioji specialistė.
 
Reikalinga įtraukti visus mokyklos bendruomenės narius į taisyklių dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo, turėjimo sukūrimą bei pasekmių numatymą ir valdymą. Svarbu bendradarbiauti su policija dėl reguliaraus (periodinio) patruliavimo šalia ugdymo įstaigos, siekiant užtikrinti saugumo jausmą ir užkirsti kelią narkotikų platinimui jauniems žmonėms.
 
„Papildomos priemonės, kurių galėtų imtis mokykla, yra tėvų įtraukimas į prevencinę veiklą, informacijos pateikimas jaunuoliams patrauklia forma, naudojant interaktyvius metodus, vengiant bauginamo, žeminamo tono. Pasiteisina teigiamo elgesio formavimas naudojant principą „bendraamžis – bendraamžiui“. Rekomenduojama paskirti asmenis, atsakingus už šių medžiagų vartojimo aplinkos kontrolės priemonių prevenciją. Tai gali būti įstaigos direktorius, pavaduotojas ugdymui, socialinis pedagogas, psichologas ar paskirtas mokytojas“, – aiškina A.Abromavičiūtė.
 
Reaguoti, negalima delsti
Nustačius, kad mokinys yra apsvaigęs arba vartojo psichotropinių medžiagų mokyklos teritorijoje, didelį vaidmenį vaidina bendruomenės atsakas. NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus specialistai siūlo kelias veiksmų schemas, priklausomai nuo situacijos.
 
„Mokyklos darbuotojas, įtaręs, jog mokinys yra apsvaigęs, pirmiausia apie įvykį turi informuoti įstaigos vadovą ir visuomenės sveikatos specialistą. Vėliau mokyklos vadovas žodžiu informuoja mokinio tėvus apie įtarimą ir būtinybę atlikti medicininę apžiūrą. Tėvams taip pat suteikiama žinių apie asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose galima nustatyti, ar mokinys yra apsvaigęs nuo šių medžiagų, apsinuodijęs jomis, paskirti tikslingą gydymą. Suteikiama informacija apie įstaigas ir organizacijas, teikiančias psichologinę, socialinę, teisinę ir kitą pagalbą“, – pasakoja A.Abromavičiūtė.
 
Esant situacijai, kai mokinys yra apsinuodijęs psichotropinėmis medžiagomis mokykloje ir galimai gresia pavojus gyvybei, darbuotojai apie įtarimą turi nedelsiant informuoti vadovą, visuomenės sveikatos specialistą. Mokiniui suteikiama pirmoji pagalba ir nedelsiant organizuojamas jo pristatymas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, esant poreikiui kviečiama greitoji medicinos pagalba. Vėliau mokyklos vadovas apie įvykį informuoja mokinio tėvus. Vežant mokinį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą jį turi lydėti mokyklos administracijos atstovas ar kitas paskirtas asmuo, kuris lieka su nukentėjusiuoju, kol neatvyksta mokinio atstovai (tėvai, globėjai). Mokyklos vadovas turi informuoti apie apsinuodijimą psichiką veikiančiomis medžiagomis teritorinės policijos įstaigą ir (ar) Vaiko teisių apsaugos skyrių pagal mokinio gyvenamąją vietą. Taip pat organizuojama tolesnė pagalba vaikui ir jo atstovams bei mokyklos bendruomenei.

---

 
Svarbu
„Narkotikų plitimas tarp nepilnamečių – skaudi ir, deja, – vis aktualesnė problema. Akivaizdu, kad turime dar stipriau sutelkti pastangas ir pajėgas, siekiant apsaugoti mūsų vaikus. Teisėsaugos institucijos narkotinių medžiagų prieinamumui ir pasiūlai mažinti skiria prioritetinį dėmesį. Tačiau ne mažiau svarbu yra dirbti su prevencija ir švietimu. Tam reikalingas visų mūsų – institucijų, tarnybų, savivaldybių, mokyklų bendruomenių, visuomenės – didžiausias įsitraukimas“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!