Pandemija iššūkių nepagailėjo, bet...
Numatoma, kad teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas gali tekti riboti dėl ketvirtosios COVID-19 pandemijos bangos. Negana to, testuoti, skiepyti, izoliuoti... Vis dėlto H.Dabkuvienė tvirtai sako: „Susitvarkome. Izoliacinių palatų skaičius reguliuojamas pagal esamą ir planuojamą pacientų skaičių. Pacientų srautų valdymą taikome nuo pat pandemijos pradžios ir jis tikrai pasiteisino. Net ir tuo metu, kai užsikrėtimų COVID-19 šalyje kasdien buvo fiksuojama vos kelios dešimtys, laikėmės srautų reguliavimo, kitų infekcinių ligų rizikų valdymo principų. Neatsipalaidavome ir neatsipalaiduojame.“
 
Ligoninėje diena prasideda pacientų ir lovų jiems skaičiavimu, izoliacinių palatų skirstymu ir kolegiškai pasitarimais, kaip kuriame skyriuje organizuoti darbą. „Nenuleidžiame griežtų sprendimų iš viršaus, skyrių vedėjai visuomet žino, jog turi tam tikrą veiksmų laisvę pagal situaciją“, – pasakoja H.Dabkuvienė.
 
Šiuo metu COVID-19 sergančiųjų ligoninėje nėra nė vieno. Jeigu pacientas iš kitos ligoninės atvyksta be PGR tyrimo atsakymo, ėminys paimamas Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Kol laukiama tyrimo atsakymo, pacientas guldomas į izoliacinę palatą, siekiant išvengti protrūkio, rizikos užkrėsti ir kitus pacientus, ir personalą. Greitasis antigeno tyrimas pasirenkamas tuomet, jeigu pacientui atvykus kyla įtarimų arba matoma galimo užsikrėtimo koronavirusu simptomatika, yra kiti epidemiologiniai kriterijai.
 
Šiuo metu Neurologijos skyriuje yra užimtos visos 90 lovų. „Per dieną išrašome ir iki dvidešimties pacientų, panašiai tiek išsyk priimame naujų. Tai – nuolatinė kaita“, – pasakoja Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja Jolanta Ražukienė ir priduria, jog ligoninė yra itin populiari: nemažai pacientų ją renkasi prioritetu, o per pandemiją pacientus tenka perimti ir iš tų ligoninių, kurios didina kovidinių lovų skaičių.
 

„Šiuo metu daugiausia pacientų atvyksta su stuburo patologijomis, taip pat nemažas jų srautas pervežamas iš kitų ligoninių po insultų, kai nereikalingas invazinis gydymas, su diagnozuotais meningitais, erkiniu encefalitu. Kitose ligoninėse didėjant COVID-19 pacientų skaičiui, dalis pacientų perkeliami tolimesniam gydymui į mūsų ligoninę“, – sako direktoriaus pavaduotoja medicinai Henrieta Dabkuvienė.

 
Norėdami išsiųsti pacientą tolimesniam operaciniam gydymui į kitą ligoninę, pasak Neurologijos skyriaus vedėjos, medikai privalo jam atlikti ne tik reikiamus tyrimus, organizuoti specialistų konsultacijas, bet ir PGR tyrimus.
„Nepaisant pandemijos, einame dirbti savo darbą. Priedai dirbantiems su užsikrėtusiais COVID-19 mokami, darbo krūvis ženkliai padidėjęs, tačiau tai normalu, to reikėjo tikėtis. Sunkiau, matyt, pacientų artimiesiems, mat dėl grėsmės užsikrėsti COVID-19 ribojamas jų lankymas. Todėl mes, gydytojai, tampame tarpininkais, tiltu tarp paciento ir jo šeimos. Skambiname artimiesiems, išsamiai pasakojame apie gydymą, savijautą, kartais siunčiame ir nuotraukas, kad tik jiems būtų ramu“, – pasakoja gydytoja.
 
Tiesa, pasiskiepijusieji arba turintys Galimybių pasą pacientus aplankyti gali be problemų, kiti – tik su tam tikromis išimtimis: įleidžiami prie terminalinės būklės pacientų atskiru vedėjos sprendimu. Žmogiškasis faktorius visada svarbus, tad gydytojai atsižvelgia į artimųjų norą pasimatyti su pacientu, tiesiog aprengia vadinamuoju kovidiniu kostiumu, kad būtų užtikrinta maksimali apsauga. „Vis dėlto mes nesiskundžiame: ir atostogų išėjome, kaip priklauso, ir į darbus grįžtame noriai“, – pozityvumo nestokoja Neurologijos skyriaus vedėja.
 
Tačiau H.Dabkuvienė neslepia neužtikrintumo dėl artėjančio rudens: „Neaišku, koks bus ruduo, kai stebimas toks ankstyvas naujų atvejų didėjimas. Mūsų ligoninėje tokio pakilimo dar nematome, bet Santaros klinikos prašo priimti vis daugiau pacientų, mat jie vėl ruošia daugiau lovų užsikrėtusiems koronavirusine infekcija gydyti. Šiokia tokia įtampa jaučiama.
Jeigu visuomenė tvarkingai vakcinuotųsi ir nebūtų nusiteikusių prieš skiepus, daugėtų informacijos apie vakcinas, žmonės daugiau klausytų, mažiau rėkautų, galbūt greičiau suprastų, kad mus gali išgelbėti tik kolektyvinis imunitetas. O tada jau ir ruduo, ir žiema nebūtų toks baisus metas, kai negali žinoti, ko tikėtis.
 
Ligoninėje skiepijimą organizuojame stacionare besigydantiems pacientams, jeigu nėra kontraindikacijų, jie nėra skiepyti ir nori tai padaryti. Nuo vakcinavimo pradžios esame paskiepiję per pusšimtį pacientų. Kiek pastebime, noras vakcinuotis vis labiau auga po to, kai valdžios sprendimu tam tikros veiklos ir paslaugos bus galimos tik turint Galimybių pasą. O kalbant apie personalą, ligoninėje jau turime suformuotą kolektyvinį imunitetą: vieni pasiskiepijo nuo COVID-19, kiti persirgo ir turi susiformavusį imunitetą.“
 
Pavaduotoja abejoja ligoninės galimybėmis paslaugas teikti 100 procentų, kas leistų gauti pilną finansavimą. Realybėje pacientus privalu ir testuoti, ir izoliuoti, laikytis epidemiologinių apribojimų, todėl dirbti šimtaprocentiniu pajėgumu neįmanoma“, – sako H.Dabkuvienė ir priduria, jog pajėgumus padėtų padidinti greičiau užbaigtos naujojo priestato statybos.


 
Laukia statybų pabaigos
Neurologijos skyriuje yra 90 lovų – visos užimtos. Geriatrijos poskyryje 25 lovos, taip pat užpildytos. Pacientai plūsta toliau, o kur juos gydyti? Tai kasdienis galvasopis M.Marcinkevičiaus ligoninės specialistams.
 

Ligoninės direktorius Rimvydas Turčinskas dar pradedant imtis naujojo priestato statybų pabrėžė, jog ligoninės patalpų didinimas yra kritiškai svarbus siekiant pagerinti pacientų gerovę. „Projekto tikslas – padidinti stacionarinių paliatyviosios pagalbos ir slaugos paslaugų kokybę ir apimtis, pagerinti aktyvaus gydymo paslaugų teikimą, sumažinant vienoje palatoje esamų lovų skaičių, taip užtikrinant kokybę, sumažinant vidutinę gydymo trukmę.“

 
„Dabar pacientai kai kuriose palatose guli keturiese penkiese, o pastačius priestatą gulės tik po du. Tad bus geriau tiek pacientams bei jų artimiesiems, tiek personalui. Nenorėčiau, kad žmogus, pasirinkęs mūsų gydymo įstaigą, gulėtų palatoje, kur yra keturi ar penki pacientai. Palatos – perpildytos, tačiau, užtikrinant ligonio bei jo artimųjų fizinę ir emocinę sveikatą, taip pat paslaugų kokybę, tokie pacientai turėtų būti slaugomi vienvietėse ar dvivietėse palatose“, – orių sąlygų svarbą pabrėžė jis.
 
Statybų pabaigos laukia ir jaunieji ligoninės geriatrai. Pasak gydytojo geriatro Antano Česnulevičiaus, pandemijos metu teko dirbti dviem frontais, tiek gydant geriatrijos pacientus, tiek stiprinant kitų skyrių pajėgas. Kolega geriatras Andrius Apšega antrina, jog Geriatrijos skyriaus pacientams gydymas pandemijos metu turi būti ne mažiau užtikrinamas, mat tai – išskirtiniai pacientai. „Dar dirbdamas Vidaus ligų skyriuje pastebėjau, jog senyvo amžiaus pacientams trūksta visaverčio ištyrimo. Jie turi būti aktyvinami užtikrinant eisenos korekciją, kad ir grįžę į namus būtų judūs, savarankiški, greičiau grįžtų į sau įprastą socialinį gyvenimą ar bendruomenę. Mūsų siekis pacientus taip pastatyti ant kojų, kad jie kuo mažiau laiko praleistų Slaugos skyriuje. Tai – sudėtingi pacientai, tad itin svarbu, kad jiems būtų užtikrintos visos reikalingos visuminio ištyrimo galimybės, tiek aplinka, kurioje gydytis būtų patogu ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai“, – sako gydytojas A.Apšega.
Vienintelis dalykas, ko tikrai nori M.Marcinkevičiaus ligoninės personalas bei pacientai, – greičiau užbaigtų naujojo priestato statybų.
 

„Dabar kasdien skaičiuojame, ar nepritrūksime vietos dar vienam pacientui, tad naujasis priestatas išties pagelbėtų. Pacientus mylime, jie myli mus ir nori čia gydytis, tad itin svarbu užtikrinti galimybę jiems čia gydytis pažangiai, moderniame centre, kaip ir priklauso“, – sako Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja Jolanta Ražukienė ir priduria, jog išplėtus skyrius, moderniai pritaikius naująjį priestatą, ligonių, tikėtina, tik daugės, tačiau jiems bus galima pasiūlyti išskirtinai kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

 
Statyboms trūksta finansavimo
Ligoninės direktorius R.Turčinskas atviras – statybos vyksta visu pajėgumu, tačiau tai pačios ligoninės, Vilniaus miesto savivaldybės indėlio ir statybų rangovo nuopelnas.
Investiciniame projekte numatyti trys finansavimo šaltiniai: M.Marcinkevičiaus ligoninė, Vilniaus miesto savivaldybė bei SAM.
 
Vilniaus miesto savivaldybė naujojo priestato statyboms jau skyrė vieną 1,7 mln. eurų, ligoninė investavo dar apie 280 tūkst. eurų, o SAM iki šiol skyrė 130 tūkst. eurų.
„Tikėdamiesi didesnio finansavimo iš SAM, pacientus baigtomis statybomis galėtume pradžiuginti dar anksčiau, nei numatyta“, – sako M.Marcinkevičiaus ligoninės Inžinerinio ir ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Smolenskas.
 
„Naujasis priestatas itin pasitarnaus jei ir toliau nesitrauks pandemija – turėsime daugiau izoliacinių palatų, o ramaus scenarijaus atveju galėsime išplėsti Geriatrijos bei Slaugos skyrių veiklą ir paslaugas. Naujame priestate numatytos 87 lovos, iš jų 10 -reanimacijos.  
Statybų darbai vyksta. Mindaugo gatvės pusėje jau aiškiai matyti – kyla modernus, šiuolaikiškas priestatas. Iš išorės liko tik apšiltinti fasadą, dar laukia darbai viduje.
 

„Nepaisant visų trikdžių, finansinių klausimų, planuojame projektą baigti anksčiau, nei numatyta – antrą kitų metų ketvirtį. Tiesa, iki pandemijos užsakant statybines medžiagas buvo sutariamas aiškus jų pristatymo terminas. Dabar gi tiekimas sutrikęs ir neturint jokių saugiklių, išankstinio planavimo kai kurių medžiagų gali tekti laukti ir kelis mėnesius. Tačiau mes visas rizikas apskaičiavome iš anksto, kiek tai yra įmanoma. Iš anksto užsakėme statybines medžiagas, kad išvengtume tokių siurprizų, kuomet reikia dirbti, o medžiagų trūksta. Sudėjome visus įmanomus saugiklius, kai kurių medžiagų turėjome prisipirkę, atsivežę į priekį, kad nestotų statybų eiga“, – pasakoja naujojo priestato statybos darbų vadovas Aleksandras Panaščikas.

 
Tad panašu, jog tiek M.Marcinkevičiaus ligoninė su statytojais, tiek Vilniaus miesto savivaldybė vardan pacientų dirba surėmę pečius. Tikimasi vieno, kad SAM kuo greičiau suskubs spręsti, ne tik kaip paskatinti vakcinacijos procesus, bet ir pagerinti gydymo sąlygas.
 


Pacientams – šviesa tunelio gale
Šiuo metu hospitalizuoti pacientai guldomi trivietėse palatose keturiese. Toks pacientų tankis visuomet yra papildoma rizika įvairioms virusinėms infekcinėms ligoms, įskaitant COVID-19 plisti. Be to elementariai trūksta vietos, privatumo atliekant tam tikras procedūras, personalui nėra patogu dirbti, maža vietos ir aplankyti atvykstantiems artimiesiems.
 
Pagrindinė naujojo priestato paskirtis – sukurti geresnes, šiuolaikiškas gydymo sąlygas. Be abejonės, vienas svarbių aspektų – gydytojų darbo sąlygos, modernesni procedūriniai kabinetai, diagnostinė įranga.
Kitąmet ketinamo atidaryti priestato ketvirtajame aukšte numatomas ir naujas, modernus Reanimacijos skyrius su dešimčia lovų. Planuojama, jog visas aukštas bus skirtas pacientams, kuriems reikalingas stebėjimas po reanimacijos, tačiau galutinius taškus ant „i“ medikai sudėlios jau statyboms pasibaigus.
 
Statant priestatą atsižvelgta ne tik į erdves pacientams bei medikams. Didžiulis dėmesys skirtas alternatyviai elektros energijai užtikrinti, vėdinimo sistemoms. „Šio priestato didžiausi privalumai – sumontuotos modernios vėdinimo ir kondicionavimo sistemos. Priestatas buvo projektuojamas taip, kad būtų patogus ne tik pacientams, bet ir funkcionalus čia dirbsiantiems medikams“, – sako A.Panaščikas.
 
Naujame priestate bus įrengtos specialios šalčio mašinos, kurios automatiškai reguliuos viso pastato temperatūrą. Taip pat ant naujojo priestato stogo bus įrengtos saulės energijos baterijos, leisiančios efektyviau naudoti ligoninės elektros energijos lėšas, ir gautą energiją tinkamai paskirstyti pagal reikmes, tarkime, vandeniui šildyti. Žodžiu, imamės naujausių, moderniausių technologinių sprendimų. Saulės baterijas ant dabartinio ligoninės pastato stogo jau naudojame kuris laikas ir jos pastebimai sumažino elektros energijos išlaidas, tad dabar šie alternatyvios elektros energijos gamybos pajėgumai tik išsiplės“, – priestato privalumus vardija K.Smolenskas.
 
Statant priestatą numatyta, jog ligoninės priestato langai bus dengiami išoriškai montuojamomis žaliuzėmis, kurios leis riboti saulės, o vasarą ir karščio patekimą į patalpas. Vienas svarbiausių tokio sprendimo privalumų – ligoninės priestato patalpose nelieka nei užuolaidų, nei roletų, kurie kaupia dulkes ar bakterijas, bus lengviau užtikrinti efektyvią patalpų dezinfekciją.
 
Pastatas yra A+ energetinės klasės, tad jo įrengimui keliami aukščiausi reikalavimai. Planuojama, jog jau kiek mažiau nei po metų naujomis patalpomis džiaugsis tiek pacientai, tiek gydytojai. 
Kadangi dabar visur akcentuojamas žaliųjų erdvių poreikis, vidiniame ligoninės kiemelyje bus suprojektuota žalioji erdvė su poilsio zona, o iš Mindaugo gatvės pusės – ažūrinė vijoklių siena.
 
Dažna problema, su kuria susiduria personalas bei pacientų atvykę aplankyti  artimieji – parkingo vietų trūkumas. Norint to išvengti, naujame priestate bus įrengta moderni dviejų aukštų automobilių aikštelė ir antžeminės stovėjimo vietos greta priestato su elektromobilių įkrovimo stotele.
Taigi, M.Marcinkevičiaus ligoninė, su pandeminiais iššūkiais, panašu, tvarkosi puikiai. Belieka tikėtis geresnio finansavimo priestato pabaigimui ir pacientų sąlygų pagerinimui.
 
Ligoninės direktorius R.Turčinskas iš SAM gavo patikinimą, kad priestato finansavimo problemos numatomos spręsti, ir ligoninės ateities viziją mato tik reorganizuojant bei pertvarkant įstaigos veiklą, ką ir inicijuoja dabartinė SAM vadovybė kartu su Seimo Sveikatos reikalų komitetu, kas iš esmės pagerins paliatyviomis ligomis sergančių pacientų būklę bei priežiūrą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!