„Kartais ligos eiga būna labai greita, sunkiai prognozuojama. Mes ir sakome, kad delsti namuose ilgai nereikėtų, galbūt reikėtų kreiptis į priėmimo skyrių, bent jau atlikti tuos pagrindinius tyrimus ir įsivertinti, ar pats žmogus galėtų būti toliau ambulatoriškai sekamas ir gydomas šeimos gydytojo, ar jam jau reikia stacionaro“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė.
Jai antrino ir Santaros klinikų Infekcinių ligų korpuso vadovė Ligita Jančorienė, ji teigė, kad ligoninėje buvo atvejų, kai mirtys nustatytos dar priėmimo skyriuje, tik atvežus pacientą į ligoninę.
Praėjusią savaitę nuo koronaviruso mirus 30–39 amžiaus asmeniui, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras BNS informavo, kad tai – jauniausias žmogus šalyje, miręs nuo koronaviruso, tačiau turėjęs gretutinių ligų.
 
Anot E. Tamašauskienės, šis pacientas gydytas LSMU Kauno ligoninėje, o jo būklė ir iki koronaviruso buvo itin sunki.
„Labai dažnai gulėjęs stacionare ir iki šios infekcijos. Tai tiesiog nebuvo jauno sveiko žmogaus mirtis“, – komentavo medikė.
Be kita ko, L. Jančorienė pabrėžė, kad ne visuomet sunkesnę ligos eigą lemia gretutinės ligos.
„Gali būt, kad tiesiog kiekvienas organizmas į infekciją reaguoja skirtingai, dabar kaip tik tyrimai atliekami, jog galbūt genetiniai veiksniai gali nulemti, kodėl vienas žmogus tokio paties amžiaus ir tos pačios lyties serga lengva ligos forma, o kitas serga sunkia ligos forma“, – sakė medikė.
 
„Ir infekcinė dozė galbūt gali turėti reikšmę, dar tie tyrimai iki galo nėra atlikti. (...) Nebūtinai lėtinės ligos nulemia blogą ligos išeitį“, – pridūrė ji.
Lietuvos ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomas 1501 žmogus, 117 iš jų – reanimacijoje.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 42 tūkst. 757 asmenys, 31 tūkst. 759 – tebeserga, 10 tūkst. 498 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 357 žmonės, dėl kitų priežasčių – 143 užsikrėtusieji.