Medicinos studijos ir kariuomenė - (ne)suderinama misija?

Rūta Kerulytė
2020-01-17
Trečiadienį paskelbti šauktinių sąrašai. Kol vieni nerimauja, kiti džiaugiasi: moderni kariuomenė nė iš tolo neprimena sovietinės „dedovščinos“. Į kariuomenės veiklą įsitraukia ir sveikatos mokslų studentai. Jie dalinasi pasakojimais apie akistatą su savimi ir gyvenimą keičiančias patirtis.
Medicinos studijos ir kariuomenė - (ne)suderinama misija?
Medicina ir kariuomenė – išties panašios sritys. „Kiekviena mediko darbo diena kaip karo lauke: nežinai, kiek žmonių ir su kokiomis diagnozėmis atvažiuos... turėsi laiko pavalgyti ar teks suktis kaip bitelei“, - pasakoja leitenanto laipsnį turinti rezidentė Greta Vileitaitė (nuotr. - kairėje pusėje).

Faktas 
Sausio 17 d. - Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo diena. Šiais metais minimos jau 29-osios metinės.

 
„Ginti ir padėti“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikose dirbanti skubiosios medicinos rezidentė Greta Vileitaitė (27 m.) ateitį sieja su karo medicina. Mergina – tremtinių anūkė. „Augau girdėdama senelių pasakojimus apie kančias Sibire ir svajonę grįžti į Lietuvą. O tėvai kalbėjo apie sausio 13-ąją ir norą apginti mūsų šalį, - pasakoja mergina ir priduria, jog pradėjus medicinos studijas, patriotizmas niekur nedingo. - Atnaujinus privalomą šauktinių karinę tarnybą girdėjau kitų jaunuolių pasipriešinimą. Tai man padėjo apsispręsti tapti savanore. Jeigu Lietuvą ištiktų ekstremali situacija ar neramumai, gydytojai atsidurtų įvykių centre. Norėjau žinoti, kaip tinkamai reaguoti tokiose situacijose.“ 

 
Greta užsirašė į savaitgaliais vykstančius Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. „Mokymai truko trejus metus. Nors nelengva, tikrai verta. Puiki proga pailsėti nuo studijų, išmokti valdyti ginklą, orientuotis,  išbandyti save įvairiomis sąlygomis. Susipažinau su daug jaunų, šviesių žmonių: architektais, informatikais, inžinieriais, istorikais, verslininkais... Vargu, ar šiaip būtume susitikę“, - įsitikinusi medikė.
Leitenantės laipsnį gavusi Greta veiklą tęsia Karo medicinos tarnybos aktyviajame rezerve. „Čia sutinku darbui atsidavusius gydytojus, slaugytojus, paramedikus. Kartu dalyvaujame tarptautinėse pratybose, - mergina pasakoja, kad medicina ir kariuomenė – suderinamos sritys. - Kiekviena darbo diena kaip karo lauke: nežinai, koks žmonių srautas bus, su kokiomis diagnozėmis atvažiuos... turėsi laiko pavalgyti, ar teks suktis kaip bitelei.“ Greta svarsto pasibaigus mokslams eiti į profesinę karo tarnybą. 
 
Tėčio pėdomis
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antrakursis Arnas Jasinskas (20 m.) pasakoja, kad medicinos studijos jo gyvenime atsirado vėliau nei kariuomenė. Jaunuolis tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose: „Su broliu ir keliais bendraklasiais įstojome dar vienuoliktos klasės pabaigoje. Pavyzdžiu buvo tėtis. Jis - karininkas. Po sausio 13-osios įvykių tapo savanoriu. Taigi, didelių dvejonių – stoti ar ne – nebuvo.“
 
Tapti mediku Arnas nutarė tik pamatęs džiugius egzaminų rezultatus. Sėkmingai mokytis savanorystė netrukdė. „Gal net atvirkščiai. Tarnyba savanoriškose pajėgose buvo paskata likti Lietuvoje, sieti ateitį su tėvyne ir pasirinkti medicinos studijas. Be to, išmokau paskirstyti laiką. Kuo jo mažiau, tuo daugiau pavyksta nuveikti“, - sako vaikinas.
Sunkiausia dalis – psichologiniai ir fiziniai išbandymai. Jaunuolių laukia pratybos, naktys ir dienos miške, trumpas miegas merkiant lietui. O kur dar bėgiojimas, šaudymo pratybos, ant pečių užsikrovus nelengvą naštą... Tačiau Arnas ramina: „Visa tai tikrai įveikiama, svarbiausia tam pasiruošti ir nusiteikti. Didieji sunkumai greitai pasimirš, o teigiamas patirtis prisiminsime visą gyvenimą.“
 
Turėjo dvejonių
Kauno kolegijoje slaugą studijuojančios Aušrinės Janulčikaitės (21 m.) patirtys kitokios: „Paauglystėje turėjau minčių tapti psichiatre arba traumatologe, bet galiausiai stojau į bendrosios praktikos slaugą Kauno kolegijoje. Kirbėjo noras išmėginti karo tarnybą. Tad vos įstojusi ėmiau akademines atostogas - pradėjau devynių mėnesių tarnybą Juozo Vitkaus inžinerijos batalione.“

 
Aušrinei sekėsi gerai: sulaukė siūlymo likti profesinėje karo tarnyboje. Kaip pasakoja mergina, tai buvo nemenkas išbandymas. „Visgi nutariau grįžti į studijas. Po metų pertraukos buvo sunku, o krūvis didelis. Greitai supratau, kad kariuomenės man trūksta“, - prisimena pašnekovė, neilgai trukus tapusi Krašto apsaugos savanorių pajėgų nare. 
Mergina pripažįsta: pradžioje lengva nebuvo: „Didelis studijų krūvis susidėjo su intensyvia fizine veikla. Per pratybas miške naktimis visi miegodavo, o aš sėdėdavau ir mokydavausi anatomijos. Tačiau pripratau.“ Šiandien studentė sako, jog viską pavyksta suderinti, o ir akademiniai įvertinimai aukšti. „Nors pavargsti fiziškai ir psichologiškai, vidinis džiaugsmas tai atperka. Dėstytojai šią veiklą irgi labai palaiko, - džiaugiasi Aušrinė, kuriai studijose įgytos žinios praverčia tarnyboje. - Kuopoje esu įrašyta į šaulius gelbėtojus. Vedu medicinos paskaitas, civilius supažindinu su karo medicina, mokau suteikti pirmąją pagalbą.“
Mergina nei kariuomenės, nei slaugos atsisakyti neketina: „Net jei visu etatu dirbsiu ligoninėje, ir toliau tarnausiu savanorių pajėgose“, - neabejoja Aušrinė.
 
Laukia karo medikų

Karo gydytojų gretas kasmet pasipildo keliolika medikų. „Vidutiniškai per metus priimame 6 gydytojus karius ir 6 gydytojus civilius. Jų statusas skiriasi: gydytojams civiliams netaikomi kariniai standartai, bet jie atlieka tokią pat profesinę funkciją kaip ir gydytojas su kariniu laipsniu“, - sako Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos S5 skyriaus viršininkas leitenantas Dmitrij Koblinec.
 
Pernai kariuomenėje darbą pradėjo 13 naujai iškeptų medikų. Slaugytojų, felčerių kariuomenėje dar daugiau – kasmet sulaukiama maždaug keliasdešimties naujų specialistų. Vis dėlto karo medikų Lietuvoje trūksta. „Etatų turime, kviečiame visus norinčius – kandidatūras peržiūrėsime, nieko nenuskriausime. Norėdami pritraukti jaunų sveikatos specialistų, vykdome agitacijas kolegijose ir universitetuose, tačiau vis dar lieka neužpildytų vietų. Galbūt norinčius atbaido atlyginimas – karo medikas gali uždirbti 1400 eurų į rankas, kitur finansinės galimybės didesnės“, - svarstė leitenantas.

 
Komentaras
Vilniaus universiteto (VU) medicinos fakulteto Komunikacijos skyriaus vadovė Lina Kocienė:

- Kol kas Medicinos fakultete nebuvo nė vieno atvejo, kad studentas stabdytų studijas dėl karinės tarnybos. Visgi Akademinė konsultantė informavo, kad pastarosiomis savaitėmis atsirado užklausų iš baigiamųjų klasių mokinių, kurie domisi, kaip tikslingiau planuoti būsimas studijas. Tikėtina, kad netrukus sulauksime užklausų ir iš studentų.
Susitikimai su Karo medikais Medicinos fakultete yra organizuojami kasmet, visada atsiranda studentų, kuriuos karo mediko specialybė vilioja ir domina. Tiesa, jų nebūna daug – keturi penki susidomėję.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

      Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

      Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
      Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

      Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

      VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

      Budinti vaistinė


      Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

      Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

      Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

      Sveika šeima


      Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

      Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

      Sveikatos horoskopas


      Rugsėjo 14-20 d.

      Avi­nas
      Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

      Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip sustabdyti laiką?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
      Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica