Faktas 
Sausio 17 d. - Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo diena. Šiais metais minimos jau 29-osios metinės.

---

 
„Ginti ir padėti“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikose dirbanti skubiosios medicinos rezidentė Greta Vileitaitė (27 m.) ateitį sieja su karo medicina. Mergina – tremtinių anūkė. „Augau girdėdama senelių pasakojimus apie kančias Sibire ir svajonę grįžti į Lietuvą. O tėvai kalbėjo apie sausio 13-ąją ir norą apginti mūsų šalį, - pasakoja mergina ir priduria, jog pradėjus medicinos studijas, patriotizmas niekur nedingo. - Atnaujinus privalomą šauktinių karinę tarnybą girdėjau kitų jaunuolių pasipriešinimą. Tai man padėjo apsispręsti tapti savanore. Jeigu Lietuvą ištiktų ekstremali situacija ar neramumai, gydytojai atsidurtų įvykių centre. Norėjau žinoti, kaip tinkamai reaguoti tokiose situacijose.“ 
 
Greta užsirašė į savaitgaliais vykstančius Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. „Mokymai truko trejus metus. Nors nelengva, tikrai verta. Puiki proga pailsėti nuo studijų, išmokti valdyti ginklą, orientuotis,  išbandyti save įvairiomis sąlygomis. Susipažinau su daug jaunų, šviesių žmonių: architektais, informatikais, inžinieriais, istorikais, verslininkais... Vargu, ar šiaip būtume susitikę“, - įsitikinusi medikė.
Leitenantės laipsnį gavusi Greta veiklą tęsia Karo medicinos tarnybos aktyviajame rezerve. „Čia sutinku darbui atsidavusius gydytojus, slaugytojus, paramedikus. Kartu dalyvaujame tarptautinėse pratybose, - mergina pasakoja, kad medicina ir kariuomenė – suderinamos sritys. - Kiekviena darbo diena kaip karo lauke: nežinai, koks žmonių srautas bus, su kokiomis diagnozėmis atvažiuos... turėsi laiko pavalgyti, ar teks suktis kaip bitelei.“ Greta svarsto pasibaigus mokslams eiti į profesinę karo tarnybą. 
 
Tėčio pėdomis
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antrakursis Arnas Jasinskas (20 m.) pasakoja, kad medicinos studijos jo gyvenime atsirado vėliau nei kariuomenė. Jaunuolis tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose: „Su broliu ir keliais bendraklasiais įstojome dar vienuoliktos klasės pabaigoje. Pavyzdžiu buvo tėtis. Jis - karininkas. Po sausio 13-osios įvykių tapo savanoriu. Taigi, didelių dvejonių – stoti ar ne – nebuvo.“
 
Tapti mediku Arnas nutarė tik pamatęs džiugius egzaminų rezultatus. Sėkmingai mokytis savanorystė netrukdė. „Gal net atvirkščiai. Tarnyba savanoriškose pajėgose buvo paskata likti Lietuvoje, sieti ateitį su tėvyne ir pasirinkti medicinos studijas. Be to, išmokau paskirstyti laiką. Kuo jo mažiau, tuo daugiau pavyksta nuveikti“, - sako vaikinas.
Sunkiausia dalis – psichologiniai ir fiziniai išbandymai. Jaunuolių laukia pratybos, naktys ir dienos miške, trumpas miegas merkiant lietui. O kur dar bėgiojimas, šaudymo pratybos, ant pečių užsikrovus nelengvą naštą... Tačiau Arnas ramina: „Visa tai tikrai įveikiama, svarbiausia tam pasiruošti ir nusiteikti. Didieji sunkumai greitai pasimirš, o teigiamas patirtis prisiminsime visą gyvenimą.“
 
Turėjo dvejonių
Kauno kolegijoje slaugą studijuojančios Aušrinės Janulčikaitės (21 m.) patirtys kitokios: „Paauglystėje turėjau minčių tapti psichiatre arba traumatologe, bet galiausiai stojau į bendrosios praktikos slaugą Kauno kolegijoje. Kirbėjo noras išmėginti karo tarnybą. Tad vos įstojusi ėmiau akademines atostogas - pradėjau devynių mėnesių tarnybą Juozo Vitkaus inžinerijos batalione.“
 
Aušrinei sekėsi gerai: sulaukė siūlymo likti profesinėje karo tarnyboje. Kaip pasakoja mergina, tai buvo nemenkas išbandymas. „Visgi nutariau grįžti į studijas. Po metų pertraukos buvo sunku, o krūvis didelis. Greitai supratau, kad kariuomenės man trūksta“, - prisimena pašnekovė, neilgai trukus tapusi Krašto apsaugos savanorių pajėgų nare. 
Mergina pripažįsta: pradžioje lengva nebuvo: „Didelis studijų krūvis susidėjo su intensyvia fizine veikla. Per pratybas miške naktimis visi miegodavo, o aš sėdėdavau ir mokydavausi anatomijos. Tačiau pripratau.“ Šiandien studentė sako, jog viską pavyksta suderinti, o ir akademiniai įvertinimai aukšti. „Nors pavargsti fiziškai ir psichologiškai, vidinis džiaugsmas tai atperka. Dėstytojai šią veiklą irgi labai palaiko, - džiaugiasi Aušrinė, kuriai studijose įgytos žinios praverčia tarnyboje. - Kuopoje esu įrašyta į šaulius gelbėtojus. Vedu medicinos paskaitas, civilius supažindinu su karo medicina, mokau suteikti pirmąją pagalbą.“
Mergina nei kariuomenės, nei slaugos atsisakyti neketina: „Net jei visu etatu dirbsiu ligoninėje, ir toliau tarnausiu savanorių pajėgose“, - neabejoja Aušrinė.
 
Laukia karo medikų
Karo gydytojų gretas kasmet pasipildo keliolika medikų. „Vidutiniškai per metus priimame 6 gydytojus karius ir 6 gydytojus civilius. Jų statusas skiriasi: gydytojams civiliams netaikomi kariniai standartai, bet jie atlieka tokią pat profesinę funkciją kaip ir gydytojas su kariniu laipsniu“, - sako Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos S5 skyriaus viršininkas leitenantas Dmitrij Koblinec.
 
Pernai kariuomenėje darbą pradėjo 13 naujai iškeptų medikų. Slaugytojų, felčerių kariuomenėje dar daugiau – kasmet sulaukiama maždaug keliasdešimties naujų specialistų. Vis dėlto karo medikų Lietuvoje trūksta. „Etatų turime, kviečiame visus norinčius – kandidatūras peržiūrėsime, nieko nenuskriausime. Norėdami pritraukti jaunų sveikatos specialistų, vykdome agitacijas kolegijose ir universitetuose, tačiau vis dar lieka neužpildytų vietų. Galbūt norinčius atbaido atlyginimas – karo medikas gali uždirbti 1400 eurų į rankas, kitur finansinės galimybės didesnės“, - svarstė leitenantas.

---

 
Komentaras
Vilniaus universiteto (VU) medicinos fakulteto Komunikacijos skyriaus vadovė Lina Kocienė:

- Kol kas Medicinos fakultete nebuvo nė vieno atvejo, kad studentas stabdytų studijas dėl karinės tarnybos. Visgi Akademinė konsultantė informavo, kad pastarosiomis savaitėmis atsirado užklausų iš baigiamųjų klasių mokinių, kurie domisi, kaip tikslingiau planuoti būsimas studijas. Tikėtina, kad netrukus sulauksime užklausų ir iš studentų.
Susitikimai su Karo medikais Medicinos fakultete yra organizuojami kasmet, visada atsiranda studentų, kuriuos karo mediko specialybė vilioja ir domina. Tiesa, jų nebūna daug – keturi penki susidomėję.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!