LSMU pa­reng­tų pro­fe­sio­na­lų pa­klau­sa augs - pa­sau­lis at­si­grę­žia į me­di­kus

Evelina Machova
2020-05-04
Ži­no­miau­si pa­sau­lio me­di­ci­nos uni­ver­si­te­tai šiuo me­tu spren­džia tą pa­čią pro­ble­mą, kaip COVID-19 pan­de­mi­jos ir ka­ran­ti­no su­kaus­ty­ta­me pa­sau­ly­je efek­ty­viai mo­ky­ti me­di­ci­nos? Stai­gios ir glo­ba­lios per­mai­nos pa­rei­ka­la­vo itin spar­čios stu­di­jų pro­ce­sų per­tvar­kos - įpras­ti­nes kon­tak­ti­nes stu­di­jas pa­kei­tė vir­tu­a­lio­sios. Ši pan­de­mi­ja ga­li pa­ska­tin­ti per­mai­nas ir pa­sau­li­nė­je me­di­ci­no­je: spar­tes­nius kli­ni­ki­nius ty­ri­mus, te­le­me­di­ci­nos, svei­ka­tos in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, me­di­ci­ni­nės edu­ka­ci­jos pa­žan­gą. Bū­si­mų­jų gy­dy­to­jų pa­si­ren­gi­mas ir ge­bė­ji­mai tu­rės žy­mios įta­kos pan­de­mi­jos iš­var­gin­toms vi­suo­me­nėms at­si­tie­siant po kri­zės. To­dėl itin svar­bus tam­pa ko­ky­biš­kas ir jau ne­abe­jo­ti­nai ki­toks me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų ren­gi­mas.
LSMU pa­reng­tų pro­fe­sio­na­lų pa­klau­sa augs - pa­sau­lis at­si­grę­žia į me­di­kus

Keis­tis rei­kia da­bar

Nuo ko­vo pa­bai­gos LSMU į nuo­to­li­nes stu­di­jas vie­nu me­tu kas­dien įsi­trau­kia 7 tūkst. stu­den­tų ir 1 tūkst. dės­ty­to­jų. Pa­sak LSMU Stu­di­jų cen­tro va­do­vo pro­fe­so­riaus Žil­vi­no Damb­raus­ko, net tu­rint ne­ma­žą ino­va­ty­vaus mo­ky­mo pa­tir­tį, kva­li­fi­kuo­tų, vir­tu­a­lio­je ap­lin­ko­je ge­ban­čių dirb­ti dės­ty­to­jų ko­lek­ty­vą bei iš­plė­to­tą in­fra­struk­tū­rą, dirb­ti eks­tre­ma­lio­mis są­ly­go­mis nė­ra leng­va ir iš­šū­kių tik­rai ne­trūks­ta. „Dir­ba­me su pro­tin­gais, itin mo­ty­vuo­tais jau­nais žmo­nė­mis, ku­rie pir­mo­sio­mis nuo­to­li­nių stu­di­jų die­no­mis pa­tys ak­ty­viai siū­lė, kaip pa­ge­rin­ti, op­ti­mi­zuo­ti pro­ce­sus“, – sa­ko Stu­di­jų cen­tro va­do­vas.

„Uni­ver­si­te­tas – spe­cia­li­zuo­tas ir ren­gia vi­są svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­fe­sio­na­lų ko­man­dą. Šian­dien ir po­kri­zi­niu lai­ko­tar­piu,  kai pa­sau­lis per­skirs­tys pri­ori­te­tus, bus pa­klau­sus kiek­vie­nas LSMU pa­reng­tas spe­cia­lis­tas, ir jų rei­kės daug“, – sa­ko LSMU Stu­di­jų cen­tro va­do­vas pro­fe­so­rius Žil­vi­nas Damb­raus­kas.

Ži­no­ma, tiek ba­zi­nių, tiek kli­ni­ki­nių dis­cip­li­nų dės­ty­to­jai taip pat ieš­ko bū­dų, kaip šio­je si­tu­a­ci­jo­je pri­si­tai­ky­ti, įdieg­ti nau­jus mo­ky­mo­si bū­dus, pa­si­nau­do­ti ki­tų ša­lių me­di­ci­nos edu­ka­ci­jos eks­per­tų re­ko­men­da­ci­jo­mis. Di­džiau­siu iš­šū­kiu šiuo me­tu yra prak­ti­nių įgū­džių mo­ky­mas. Dėl stu­di­jų spe­ci­fi­kos ne­ma­žos da­lies prak­ti­nių da­ly­kų dės­ty­ti nuo­to­li­niu bū­du ne­įma­no­ma: bū­si­miems spe­cia­lis­tams pri­va­lu bū­ti kli­ni­ki­nė­je ap­lin­ko­je, ben­drau­ti su pa­cien­tais, mo­ky­tis iš gy­dy­to­jų, dirb­ti ko­man­do­je, da­ly­vau­ti prak­ti­nių įgū­džių mo­ky­muo­se, kai nau­do­ja­mi spe­cia­lūs tre­ni­ruok­liai, si­mu­lia­to­riai. „Stu­den­tams ir dės­ty­to­jams rei­kia lai­ko adap­tuo­tis, su­vok­ti, kad eks­tre­ma­liu lai­ko­tar­piu stu­di­jų pa­ra­dig­ma yra ki­to­kia. Dirb­da­mi su­dė­tin­go­mis są­ly­go­mis, tu­ri­me mo­ky­tis pri­si­tai­ky­ti, as­me­ni­nius in­te­re­sus su­de­rin­ti su ša­lies ir uni­ver­si­te­to po­rei­kiais bei ga­li­my­bė­mis. Pa­sau­lis po COVID-19 tik­rai bus ki­toks ir ge­riau su­pras­ti tai da­bar. Keis­tis pri­va­lo­me jau da­bar“, – pa­ste­bi LSMU pro­rek­to­rius stu­di­joms pro­fe­so­rius Kęs­tu­tis Pet­ri­ko­nis.

Rei­kės kiek­vie­no me­di­ci­nos spe­cia­lis­to

Pa­sak prof. Ž.Damb­raus­ko, COVID-19 pan­de­mi­jos aki­vaiz­do­je po­ky­čiai vyks­ta vi­sa­me aka­de­mi­nia­me uni­ver­si­te­to gy­ve­ni­me.
Ne­ma­žai LSMU dės­ty­to­jų – prak­ti­kuo­jan­tys gy­dy­to­jai, ku­rie ne­tau­so­da­mi jė­gų ir ne­skai­čiuo­da­mi va­lan­dų bu­di li­go­ni­nė­se. LSMU stu­den­tai vie­ni pir­mų­jų įsi­jun­gė į sa­va­no­riš­kas veik­las, da­lis vy­res­nių­jų kur­sų me­di­ci­nos stu­den­tų dir­ba pa­ra­me­di­kais Kau­no mies­to grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ty­je.

Pa­sau­lio vei­dą kei­čian­ti pan­de­mi­ja ne­gai­les­tin­gai eg­za­mi­nuo­ja vals­ty­bių svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mas, at­sklei­džia vi­sų spe­cia­ly­bių me­di­ci­nos dar­buo­to­jų sty­gių. Pa­sak pro­fe­so­riaus Ž.Damb­raus­ko, pui­kiai pa­reng­ti LSMU ab­sol­ven­tai bus ypač rei­ka­lin­gi. Uni­ver­si­te­tas – spe­cia­li­zuo­tas ir ren­gia vi­są svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­fe­sio­na­lų ko­man­dą: gy­dy­to­jus, slau­gy­to­jus, far­ma­ci­nin­kus, re­a­bi­li­ta­ci­jos, vi­suo­me­nės svei­ka­tos, ve­te­ri­na­ri­jos, gy­vu­li­nin­kys­tės, mais­to bei pa­ša­rų ga­my­bos ir sau­gos spe­cia­lis­tus. Šian­dien ir po­kri­zi­niu lai­ko­tar­piu, kai pa­sau­lis per­skirs­tys pri­ori­te­tus, bus pa­klau­sus kiek­vie­nas LSMU pa­reng­tas spe­cia­lis­tas, ir jų rei­kės daug.
















Iš­ti­kus pan­de­mi­jai, ka­da ten­ka tar­si iš nau­jo su­kur­ti vi­są svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą, rei­kia ir įvai­rių gre­ti­mų sri­čių spe­cia­lis­tų, ku­rie tech­no­lo­gi­nius spren­di­mus, bio­tech­no­lo­gi­jos ži­nias jung­tų su gy­dy­to­jų, slau­gy­to­jų ko­man­dos bei re­a­lių pa­cien­tų po­rei­kiais: me­di­ci­nos bio­lo­gų (ge­ne­ti­kų ir bio­che­mi­kų), la­bo­ra­to­ri­nės me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų, svei­ka­tos in­for­ma­ti­kų, bio­in­for­ma­ti­kų, svei­ka­tos tech­no­lo­gų, vi­suo­me­nės svei­ka­tos ir gy­ven­se­nos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų.

„Nuo­to­li­nio mo­ky­mo­si lai­ko­tar­pis uni­ver­si­te­te – ne at­van­gos, o įtemp­to dar­bo me­tas. Ten­ka žvelg­ti į prie­kį, pla­nuo­jant, ko­kių ži­nių ir įgū­džių ar­ti­miau­siu me­tu rei­kės gy­dy­to­jams, slau­gy­to­jams, ki­tiems svei­ka­tos prie­žiū­ros dar­buo­to­jams, ir pa­gal tai pa­pil­dant, at­nau­ji­nant stu­di­jų pro­gra­mas“, – sa­ko LSMU pro­rek­to­rius stu­di­joms prof. K.Pet­ri­ko­nis.

Spar­ti­na­mos per­mai­nos

Kai ku­rios LSMU stu­di­jų pro­ce­se anks­čiau pra­dė­tos per­mai­nos spar­ti­na­mos. Per­tvar­ko­ma, at­nau­ji­na­ma me­di­ci­nos stu­di­jų pro­gra­ma: dau­giau lai­ko bus ski­ria­ma kli­ni­ki­nei prak­ti­kai, o te­ori­nių da­ly­kų stu­den­tai ga­lė­tų mo­ky­tis nuo­to­li­niu bū­du. Šių die­nų gy­dy­to­jui pro­fe­sio­na­lui ša­lia me­di­ci­nos ži­nių svar­bu tu­rė­ti ver­slo, ino­va­ci­jų val­dy­mo įgū­džių, tad die­gia­mi nau­ji stu­di­jų da­ly­kai, pa­vyz­džiui, bio­me­di­ci­nos ino­va­ci­jos ir ant­rep­re­ne­rys­tė. Stu­den­tai bus ska­ti­na­mi ieš­ko­ti spren­di­mų, kaip pa­ge­rin­ti pa­cien­tų diag­nos­ti­kos, gy­dy­mo me­to­dus.

Iš es­mės per­žiū­rė­ta ir at­nau­jin­ta far­ma­ci­jos stu­di­jų pro­gra­ma ta­po itin mo­der­ni. Ren­gia­mi nau­ji stu­di­jų me­to­dai: si­mu­lia­ci­nė vais­ti­nė, vir­tu­a­lio­ji li­go­ni­nė ir ki­ti. Bus stip­ri­na­mos ir plė­to­ja­mos iš­skir­ti­nės, jau pa­si­tvir­ti­nu­sios LSMU mo­ky­mo nau­jo­vės: in­teg­ruo­tas pro­ble­mi­nis mo­ky­mas, prak­ti­nių ir gy­do­mų­jų įgū­džių to­bu­li­ni­mas si­mu­lia­ci­jos me­to­dais.

Šių die­nų pa­mo­kos – skau­džios

„Gy­dy­to­jų ir ki­tų svei­ka­tos spe­cia­lis­tų tik nuo­to­li­niu bū­du pa­reng­ti ne­įma­no­ma. Kad ga­lė­tum tai­ky­ti te­le­me­di­ci­nos prin­ci­pus, pir­miau­sia tu­ri ge­rai iš­mok­ti tra­di­ci­nės me­di­ci­nos. Vals­ty­bei rei­kė­tų dau­giau in­ves­tuo­ti į prak­ti­nį me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų ren­gi­mą, į va­di­na­mų­jų minkš­tų­jų kom­pe­ten­ci­jų ug­dy­mą, at­spa­ru­mo ir su­ge­bė­ji­mo pri­si­tai­ky­ti la­vi­ni­mą“, – pa­ste­bi LSMU pro­rek­to­rius stu­di­joms pro­fe­so­rius Kęs­tu­tis Pet­ri­ko­nis.

LSMU pro­rek­to­rius stu­di­joms prof. K.Pet­ri­ko­nis pa­brė­žia: de­rė­tų per­žiū­rė­ti me­di­kų po­rei­kio Lie­tu­vo­je prog­no­zes, vals­ty­bės po­žiū­rį į me­di­kų ren­gi­mą. Dar per­nai ofi­cia­liai kal­bė­ta esą gy­dy­to­jų Lie­tu­vo­je pa­ren­gia­ma per daug, jų skai­čių ke­tin­ta ma­žin­ti, o jau pir­mo­sio­mis ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos sa­vai­tė­mis, da­liai me­di­kų pa­si­trau­kus į sa­vi­i­zo­lia­ci­ją, pa­aiš­kė­jo, kaip skau­džiai pas mus jų trūks­ta. Re­gio­nų li­go­ni­nės funk­cio­nuo­ja tik trum­pam at­vyks­tan­čių gy­dy­to­jų dė­ka. Stin­ga ne tik gy­dy­to­jų, bet ir slau­gy­to­jų, far­ma­ci­nin­kų, la­bo­ra­to­ri­jo­se – bio­che­mi­kų bei ge­ne­ti­kų, dau­ge­lio ki­tų sri­čių spe­cia­lis­tų. „Svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma tu­rė­tų keis­tis, tap­ti lanks­tes­nė, ne to­kia kon­ser­va­ty­vi. Kei­sis ir stu­di­jos – gal­būt bū­si­muo­sius gy­dy­to­jus tu­rė­si­me mo­ky­ti, tar­ki­me, pla­čiau nau­do­tis tech­no­lo­gi­jo­mis ren­kant pa­cien­to svei­ka­tos duo­me­nis, kon­sul­tuo­jant per at­stu­mą. Ta­čiau gy­dy­to­jų ir ki­tų svei­ka­tos spe­cia­lis­tų tik nuo­to­li­niu bū­du pa­reng­ti ne­įma­no­ma. Kad ga­lė­tum tai­ky­ti te­le­me­di­ci­nos prin­ci­pus, pir­miau­sia tu­ri ge­rai iš­mok­ti tra­di­ci­nės me­di­ci­nos. Vals­ty­bei rei­kė­tų dau­giau in­ves­tuo­ti į prak­ti­nį me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų ren­gi­mą, į va­di­na­mų­jų minkš­tų­jų kom­pe­ten­ci­jų ug­dy­mą, at­spa­ru­mo ir su­ge­bė­ji­mo pri­si­tai­ky­ti la­vi­ni­mą“, – sa­ko prof. K.Pet­ri­ko­nis.
 

LSMU iš­lie­ka uni­ka­lus

Šian­dien iš gy­dy­to­jo ar ki­to svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­to ti­ki­ma­si ne tik pui­kių pro­fe­si­nių įgū­džių bei ži­nių, bet ir mo­kė­ji­mo ben­drau­ti, at­jau­tos, vi­su­mi­nio po­žiū­rio į svei­ka­tą ir pa­cien­tą, mo­ky­to­jo ir moks­li­nin­ko ge­bė­ji­mų, kū­ry­biš­ku­mo, kri­ti­nio mąs­ty­mo, ge­bė­ji­mo spar­čiai mo­ky­tis, spręs­ti pro­ble­mas, dirb­ti ko­man­do­je.
 
Šie ge­bė­ji­mai Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­te ug­do­mi kom­plek­siš­kai, pa­si­tel­kus uni­ka­lius mo­ky­mo me­to­dus ir stip­rų prak­ti­nį pa­ren­gi­mą. Uni­ka­lus Lie­tu­vo­je ir tik LSMU tai­ko­mas in­teg­ruo­to pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si me­to­das, su­kur­tas drau­ge su Že­ne­vos  uni­ver­si­te­to (Švei­ca­ri­ja) moks­li­nin­kais, ug­do kli­ni­ki­nį mąs­ty­mą,  mo­ko spręs­ti pro­ble­mas, ska­ti­na stu­den­tus  ieš­ko­ti, ko jie dar ne­ži­no, ką tu­rė­tų iš­mok­ti.
 
Šian­dien pro­ble­mi­niu bū­du stu­di­juo­ja­ma:
• Me­di­ci­nos,
• Far­ma­ci­jos,
• Vi­suo­me­nės svei­ka­tos,
• Svei­ka­ti­ni­mo ir re­a­bi­li­ta­ci­jos fi­zi­niais pra­ti­mais,
• So­cia­li­nio dar­bo me­di­ci­no­s,
• Er­go­te­ra­pi­jos,

• Slau­gos,
• Svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jų pro­gra­mo­se. 

Dau­gy­bė va­lan­dų pra­ty­bų, pui­ki stu­di­jų ir prak­ti­nio mo­ky­mo­ ba­zė, mo­ky­ma­sis cik­lais (mo­du­liais), in­teg­ruo­to pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si me­to­das – stu­di­jų LSMU pri­va­lu­mai, ku­riuos daž­niau­siai iš­ski­ria ir pa­tys stu­den­tai.
 
Me­di­ci­ni­nės si­mu­lia­ci­jos cen­truo­se bū­si­mie­ji gy­dy­to­jai, slau­gy­to­jai, aku­še­riai, er­go­te­ra­peu­tai, ki­ne­zi­te­ra­peu­tai, ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai sau­giai mo­ko­si gy­do­mų­jų įgū­džių, ben­dra­vi­mo ir ko­man­di­nio dar­bo. Tik LSMU vei­kia uni­ka­li ir stu­den­tų pa­mėg­ta nau­jo­vė – hib­ri­di­nio mo­ky­mo­si la­bo­ra­to­ri­jos „Hyb­ridLab“, kurios skir­tos prak­ti­niams įgū­džiams la­vin­ti, kol jų iš­moks­ta­ma be klai­dų.



 Kau­no kli­ni­kų Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos kli­ni­kos va­do­vė  prof. dr. Rū­ta Jo­lan­ta Na­di­šaus­kie­nė:

„Me­tas mo­ky­ti pro­fe­sio­na­laus el­ge­sio eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų me­tu“

- Mes vi­si – gy­dy­to­jai, slau­gy­to­jos, aku­še­rės, me­di­ci­nos per­so­na­las – šiuo me­tu dir­ba­me itin su­dė­tin­go­mis, tiek fi­ziš­kai, tiek emo­ciš­kai įtemp­to­mis, ne­įpras­to­mis są­ly­go­mis. Eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų aki­vaiz­do­je at­si­sklei­džia kiek­vie­no mū­sų žmo­giš­ko­sios sil­pny­bės, ge­bė­ji­mas at­lai­ky­ti ne­apib­rėž­tu­mą, stre­są. Bai­mės, ne­ži­no­my­bės, emo­ci­jų, ypač epi­de­mi­jos pra­džio­je, bu­vo daug.

Ta­čiau esa­me pro­fe­sio­na­lai, neat­si­tik­ti­nai pa­si­rin­kę šią pro­fe­si­ją, tad dir­ba­me su­si­kau­pę ir su­si­tel­kę, sie­kia­me iš­lai­ky­ti aukš­tą dar­bo ko­ky­bę. La­bai sten­gia­mės, kad pa­ki­tu­sios są­ly­gos tu­rė­tų kuo ma­žes­nę įta­ką mū­sų pa­cien­čių, jų nau­ja­gi­mių sa­vi­jau­tai. Ma­nau, iki šiol uni­ver­si­te­te per ma­žai sky­rė­me dė­me­sio mo­ky­ti, kaip bū­si­mam me­di­kui elg­tis eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų me­tu.

Su ko­le­go­mis iš LSMU Eks­tre­ma­lio­sios me­di­ci­nos ka­ted­ros esa­me pa­ren­gę spe­cia­lų stu­di­jų mo­du­lį, ku­ria­me stu­den­tai prak­ti­kuo­ja­si mo­ky­da­mie­si pro­fe­sio­na­laus ben­dra­vi­mo sun­kio­se si­tu­a­ci­jo­se: kaip pa­cien­tui pra­neš­ti blo­gą ži­nią, su­si­do­ro­ti su stre­su, ben­drau­ti ko­man­do­je. Žo­džiai, sa­ki­niai kiek­vie­nu at­ve­ju tu­ri bū­ti ne tik pro­fe­sio­na­lūs, bet ir su­pran­ta­mi.

Tre­čia­me, penk­ta­me kur­suo­se su stu­den­tais kal­ba­me apie pro­fe­sio­na­lu­mą. Ne­re­tai pro­fe­sio­na­lu­mu lai­ko­mas tik ge­bė­ji­mas ge­rai diag­no­zuo­ti, gy­dy­ti ar slau­gy­ti – ta­čiau ši są­vo­ka žy­miai pla­tes­nė. Me­di­ko pro­fe­sio­na­lu­mas ap­rė­pia ir iš­vaiz­dos, ben­dra­vi­mo, el­ge­sio so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, pa­gar­bos, em­pa­ti­jos, ge­bė­ji­mo ko­mu­ni­kuo­ti, tin­ka­mai at­sto­vau­jant pro­fe­si­jai, as­pek­tus.

Mes, gy­dy­to­jai ir dės­ty­to­jai, jau­ną­ją kar­tą mo­ko­me ne tik va­do­vau­da­mi prak­ti­niams dar­bams ar skai­ty­da­mi pa­skai­tas. Esa­me ste­bi­mi, tad mo­ko­me stu­den­tus kas­dien, to net ne­jaus­da­mi. As­me­ni­nis pa­vyz­dys – itin pa­vei­ki prie­mo­nė.
Ki­tas da­ly­kas – stu­den­tai mo­ko­si ir pa­rei­gos, ku­ri ne­jau­ki, su­dė­tin­ga bei sun­ki: ge­bė­ti pa­cien­tui tin­ka­mai pra­neš­ti apie sun­kią li­gą, ne­tek­tį, ar, tar­ki­me, vai­siaus sklai­dos ano­ma­li­jas. Tai ypač sun­ku, bet – to­kia mū­sų pro­fe­si­ja, ir ši­to bū­ti­na iš­mok­ti: ko­kius tar­ti pir­muo­sius sa­ki­nius, kaip tei­sin­gai klaus­ti ir iš­klau­sy­ti, ko­kia tu­ri bū­ti kū­no kal­ba, lai­ky­se­na, akių kon­tak­tas.

Dar vie­na sie­kia­my­bė, ku­rią anks­čiau ar vė­liau uni­ver­si­te­te įgy­ven­din­si­me, – tarp­dis­cip­li­ni­nis bū­si­mų įvai­rių sri­čių svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų ben­dra­vi­mas, ren­gian­tis at­ei­ties ko­man­di­niam dar­bui. Šian­dien pro­ble­mos daž­niau­siai kom­plek­si­nės, kli­ni­ki­nė­je prak­ti­ko­je mes, gy­dy­to­jai, jau dir­ba­me ko­man­do­je su slau­gy­to­jais, aku­še­riais, tad la­bai lau­kiu šio žings­nio – kad ir LSMU nuo pir­mų­jų stu­di­jų kur­sų bū­tų mo­ko­ma, kaip drau­ge spręs­ti pro­ble­mą tu­rė­tų bū­si­ma­sis gy­dy­to­jas, slau­gy­to­jas, vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tas, far­ma­ci­nin­kas, ki­ne­zi­te­ra­peu­tas, re­a­bi­li­to­lo­gas.
Uni­ver­si­te­te įdieg­tą pa­žan­gų si­mu­lia­ci­nį mo­ky­mą ver­ta to­liau plė­to­ti. Veik­la hib­ri­di­nio mo­ky­mo la­bo­ra­to­ri­jo­se ug­do ir stu­den­tų at­sa­ko­my­bę. „Hyb­ridLab“ me­to­du jau se­no­kai mo­ko­me, kaip iš­tir­ti gi­ne­ko­lo­gi­nę ar aku­še­ri­nę pa­cien­tę, ko­kia tu­rė­tų bū­ti klau­si­mų ei­ga. Stu­den­tai pa­ten­kin­ti, ži­no­da­mi pir­muo­sius veiks­mus, drą­siau jau­čia­si su tik­ru pa­cien­tu.

Visą priedą „Alma Mater 2020“ skaitykite čia:


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Pasislėpusi liga. Taip dauginę mielomą apibūdina trečius metus su ja gyvenanti šiaulietė Irma (51 m.). Kraujo vėžys atėmė i...
    Donatas Venskutonis: „Įprastinės chirurgijos šiuo metu liko nedaug“

    Donatas Venskutonis: „Įprastinės chirurgijos šiuo metu liko nedaug“

    LSMU Kauno ligoninės Bendrosios chirurgijos klinikos vadovas, abdominalinis chirurgas, koloproktologas prof. dr. ...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Vyriškumui sušlubavus

    Kalbėti apie sutrikusią erekciją vyrams gali būti nejauku. Tačiau verta. O ypač gydytojo kabinete. Mat funkcijos sutrikimas gali prognozuoti ne tik su lytiniu gyvenimu susijusias sveikatos problemas. Apie tai pokalbis su profesoriumi, habilituotu medicinos mokslo daktaru Baliu Dainiu.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Izraelio vakcinacija: palestiniečiai „ant ledo“

    Dar praėjusių metų gruodžio 19-ąją per televiziją gyvai transliuota Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu vakcinacija nuo koronaviruso davė startą beveik visuotinam vakcinavimui. Per dvi savaites išganingos vakcinos sulaukė apie 12 proc. Izraelio gyventojų ir šalis pagarsėjo kaip viena greičiausiai vakcinuojan...

    Komentarai


    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!
    Keistoji medicina
    Henrikas Vaitiekūnas Keistoji medicina

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica