Žinomiausi pasaulio medicinos universitetai šiuo metu sprendžia tą pačią problemą, kaip COVID-19 pandemijos ir karantino sukaustytame pasaulyje efektyviai mokyti medicinos? Staigios ir globalios permainos pareikalavo itin sparčios studijų procesų pertvarkos - įprastines kontaktines studijas pakeitė virtualiosios. Ši pandemija gali paskatinti permainas ir pasaulinėje medicinoje: spartesnius klinikinius tyrimus, telemedicinos, sveikatos informacinių technologijų, medicininės edukacijos pažangą. Būsimųjų gydytojų pasirengimas ir gebėjimai turės žymios įtakos pandemijos išvargintoms visuomenėms atsitiesiant po krizės. Todėl itin svarbus tampa kokybiškas ir jau neabejotinai kitoks medicinos specialistų rengimas.
Keistis reikia dabar
Nuo kovo pabaigos LSMU į nuotolines studijas vienu metu kasdien įsitraukia 7 tūkst. studentų ir 1 tūkst. dėstytojų. Pasak LSMU Studijų centro vadovo profesoriaus Žilvino Dambrausko, net turint nemažą inovatyvaus mokymo patirtį, kvalifikuotų, virtualioje aplinkoje gebančių dirbti dėstytojų kolektyvą bei išplėtotą infrastruktūrą, dirbti ekstremaliomis sąlygomis nėra lengva ir iššūkių tikrai netrūksta. „Dirbame su protingais, itin motyvuotais jaunais žmonėmis, kurie pirmosiomis nuotolinių studijų dienomis patys aktyviai siūlė, kaip pagerinti, optimizuoti procesus“, – sako Studijų centro vadovas.
„Universitetas – specializuotas ir rengia visą sveikatos priežiūros profesionalų komandą. Šiandien ir pokriziniu laikotarpiu, kai pasaulis perskirstys prioritetus, bus paklausus kiekvienas LSMU parengtas specialistas, ir jų reikės daug“, – sako LSMU Studijų centro vadovas profesorius Žilvinas Dambrauskas.
Žinoma, tiek bazinių, tiek klinikinių disciplinų dėstytojai taip pat ieško būdų, kaip šioje situacijoje prisitaikyti, įdiegti naujus mokymosi būdus, pasinaudoti kitų šalių medicinos edukacijos ekspertų rekomendacijomis. Didžiausiu iššūkiu šiuo metu yra praktinių įgūdžių mokymas. Dėl studijų specifikos nemažos dalies praktinių dalykų dėstyti nuotoliniu būdu neįmanoma: būsimiems specialistams privalu būti klinikinėje aplinkoje, bendrauti su pacientais, mokytis iš gydytojų, dirbti komandoje, dalyvauti praktinių įgūdžių mokymuose, kai naudojami specialūs treniruokliai, simuliatoriai. „Studentams ir dėstytojams reikia laiko adaptuotis, suvokti, kad ekstremaliu laikotarpiu studijų paradigma yra kitokia. Dirbdami sudėtingomis sąlygomis, turime mokytis prisitaikyti, asmeninius interesus suderinti su šalies ir universiteto poreikiais bei galimybėmis. Pasaulis po COVID-19 tikrai bus kitoks ir geriau suprasti tai dabar. Keistis privalome jau dabar“, – pastebi LSMU prorektorius studijoms profesorius Kęstutis Petrikonis.
Reikės kiekvieno medicinos specialisto
Pasak prof. Ž.Dambrausko, COVID-19 pandemijos akivaizdoje pokyčiai vyksta visame akademiniame universiteto gyvenime.
Nemažai LSMU dėstytojų – praktikuojantys gydytojai, kurie netausodami jėgų ir neskaičiuodami valandų budi ligoninėse. LSMU studentai vieni pirmųjų įsijungė į savanoriškas veiklas, dalis vyresniųjų kursų medicinos studentų dirba paramedikais Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje.
Pasaulio veidą keičianti pandemija negailestingai egzaminuoja valstybių sveikatos apsaugos sistemas, atskleidžia visų specialybių medicinos darbuotojų stygių. Pasak profesoriaus Ž.Dambrausko, puikiai parengti LSMU absolventai bus ypač reikalingi. Universitetas – specializuotas ir rengia visą sveikatos priežiūros profesionalų komandą: gydytojus, slaugytojus, farmacininkus, reabilitacijos, visuomenės sveikatos, veterinarijos, gyvulininkystės, maisto bei pašarų gamybos ir saugos specialistus. Šiandien ir pokriziniu laikotarpiu, kai pasaulis perskirstys prioritetus, bus paklausus kiekvienas LSMU parengtas specialistas, ir jų reikės daug.
.jpg)
Ištikus pandemijai, kada tenka tarsi iš naujo sukurti visą sveikatos priežiūros sistemą, reikia ir įvairių gretimų sričių specialistų, kurie technologinius sprendimus, biotechnologijos žinias jungtų su gydytojų, slaugytojų komandos bei realių pacientų poreikiais: medicinos biologų (genetikų ir biochemikų), laboratorinės medicinos specialistų, sveikatos informatikų, bioinformatikų, sveikatos technologų, visuomenės sveikatos ir gyvensenos medicinos specialistų.
„Nuotolinio mokymosi laikotarpis universitete – ne atvangos, o įtempto darbo metas. Tenka žvelgti į priekį, planuojant, kokių žinių ir įgūdžių artimiausiu metu reikės gydytojams, slaugytojams, kitiems sveikatos priežiūros darbuotojams, ir pagal tai papildant, atnaujinant studijų programas“, – sako LSMU prorektorius studijoms prof. K.Petrikonis.
Spartinamos permainos
Kai kurios LSMU studijų procese anksčiau pradėtos permainos spartinamos. Pertvarkoma, atnaujinama medicinos studijų programa: daugiau laiko bus skiriama klinikinei praktikai, o teorinių dalykų studentai galėtų mokytis nuotoliniu būdu. Šių dienų gydytojui profesionalui šalia medicinos žinių svarbu turėti verslo, inovacijų valdymo įgūdžių, tad diegiami nauji studijų dalykai, pavyzdžiui, biomedicinos inovacijos ir antreprenerystė. Studentai bus skatinami ieškoti sprendimų, kaip pagerinti pacientų diagnostikos, gydymo metodus.
Iš esmės peržiūrėta ir atnaujinta farmacijos studijų programa tapo itin moderni. Rengiami nauji studijų metodai: simuliacinė vaistinė, virtualioji ligoninė ir kiti. Bus stiprinamos ir plėtojamos išskirtinės, jau pasitvirtinusios LSMU mokymo naujovės: integruotas probleminis mokymas, praktinių ir gydomųjų įgūdžių tobulinimas simuliacijos metodais.
Šių dienų pamokos – skaudžios
.jpg)
„Gydytojų ir kitų sveikatos specialistų tik nuotoliniu būdu parengti neįmanoma. Kad galėtum taikyti telemedicinos principus, pirmiausia turi gerai išmokti tradicinės medicinos. Valstybei reikėtų daugiau investuoti į praktinį medicinos specialistų rengimą, į vadinamųjų minkštųjų kompetencijų ugdymą, atsparumo ir sugebėjimo prisitaikyti lavinimą“, – pastebi LSMU prorektorius studijoms profesorius Kęstutis Petrikonis.
LSMU prorektorius studijoms prof. K.Petrikonis pabrėžia: derėtų peržiūrėti medikų poreikio Lietuvoje prognozes, valstybės požiūrį į medikų rengimą. Dar pernai oficialiai kalbėta esą gydytojų Lietuvoje parengiama per daug, jų skaičių ketinta mažinti, o jau pirmosiomis koronaviruso pandemijos savaitėmis, daliai medikų pasitraukus į saviizoliaciją, paaiškėjo, kaip skaudžiai pas mus jų trūksta. Regionų ligoninės funkcionuoja tik trumpam atvykstančių gydytojų dėka. Stinga ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų, farmacininkų, laboratorijose – biochemikų bei genetikų, daugelio kitų sričių specialistų. „Sveikatos apsaugos sistema turėtų keistis, tapti lankstesnė, ne tokia konservatyvi. Keisis ir studijos – galbūt būsimuosius gydytojus turėsime mokyti, tarkime, plačiau naudotis technologijomis renkant paciento sveikatos duomenis, konsultuojant per atstumą. Tačiau gydytojų ir kitų sveikatos specialistų tik nuotoliniu būdu parengti neįmanoma. Kad galėtum taikyti telemedicinos principus, pirmiausia turi gerai išmokti tradicinės medicinos. Valstybei reikėtų daugiau investuoti į praktinį medicinos specialistų rengimą, į vadinamųjų minkštųjų kompetencijų ugdymą, atsparumo ir sugebėjimo prisitaikyti lavinimą“, – sako prof. K.Petrikonis.
LSMU išlieka unikalus
Šiandien iš gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto tikimasi ne tik puikių profesinių įgūdžių bei žinių, bet ir mokėjimo bendrauti, atjautos, visuminio požiūrio į sveikatą ir pacientą, mokytojo ir mokslininko gebėjimų, kūrybiškumo, kritinio mąstymo, gebėjimo sparčiai mokytis, spręsti problemas, dirbti komandoje.
Šie gebėjimai Lietuvos sveikatos mokslų universitete ugdomi kompleksiškai, pasitelkus unikalius mokymo metodus ir stiprų praktinį parengimą. Unikalus Lietuvoje ir tik LSMU taikomas integruoto probleminio mokymosi metodas, sukurtas drauge su Ženevos universiteto (Šveicarija) mokslininkais, ugdo klinikinį mąstymą, moko spręsti problemas, skatina studentus ieškoti, ko jie dar nežino, ką turėtų išmokti.
Šiandien probleminiu būdu studijuojama:
• Medicinos,
• Farmacijos,
• Visuomenės sveikatos,
• Sveikatinimo ir reabilitacijos fiziniais pratimais,
• Socialinio darbo medicinos,
• Ergoterapijos,
• Slaugos,
• Sveikatos psichologijos studijų programose.
Daugybė valandų pratybų, puiki studijų ir praktinio mokymo bazė, mokymasis ciklais (moduliais), integruoto probleminio mokymosi metodas – studijų LSMU privalumai, kuriuos dažniausiai išskiria ir patys studentai.
Medicininės simuliacijos centruose būsimieji gydytojai, slaugytojai, akušeriai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, veterinarijos gydytojai saugiai mokosi gydomųjų įgūdžių, bendravimo ir komandinio darbo. Tik LSMU veikia unikali ir studentų pamėgta naujovė – hibridinio mokymosi laboratorijos „HybridLab“, kurios skirtos praktiniams įgūdžiams lavinti, kol jų išmokstama be klaidų.
.jpg)
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė:
.jpg)
„Metas mokyti profesionalaus elgesio ekstremalių situacijų metu“
- Mes visi – gydytojai, slaugytojos, akušerės, medicinos personalas – šiuo metu dirbame itin sudėtingomis, tiek fiziškai, tiek emociškai įtemptomis, neįprastomis sąlygomis. Ekstremalių situacijų akivaizdoje atsiskleidžia kiekvieno mūsų žmogiškosios silpnybės, gebėjimas atlaikyti neapibrėžtumą, stresą. Baimės, nežinomybės, emocijų, ypač epidemijos pradžioje, buvo daug.
Tačiau esame profesionalai, neatsitiktinai pasirinkę šią profesiją, tad dirbame susikaupę ir susitelkę, siekiame išlaikyti aukštą darbo kokybę. Labai stengiamės, kad pakitusios sąlygos turėtų kuo mažesnę įtaką mūsų pacienčių, jų naujagimių savijautai. Manau, iki šiol universitete per mažai skyrėme dėmesio mokyti, kaip būsimam medikui elgtis ekstremalių situacijų metu.
Su kolegomis iš LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros esame parengę specialų studijų modulį, kuriame studentai praktikuojasi mokydamiesi profesionalaus bendravimo sunkiose situacijose: kaip pacientui pranešti blogą žinią, susidoroti su stresu, bendrauti komandoje. Žodžiai, sakiniai kiekvienu atveju turi būti ne tik profesionalūs, bet ir suprantami.
Trečiame, penktame kursuose su studentais kalbame apie profesionalumą. Neretai profesionalumu laikomas tik gebėjimas gerai diagnozuoti, gydyti ar slaugyti – tačiau ši sąvoka žymiai platesnė. Mediko profesionalumas aprėpia ir išvaizdos, bendravimo, elgesio socialiniuose tinkluose, pagarbos, empatijos, gebėjimo komunikuoti, tinkamai atstovaujant profesijai, aspektus.
Mes, gydytojai ir dėstytojai, jaunąją kartą mokome ne tik vadovaudami praktiniams darbams ar skaitydami paskaitas. Esame stebimi, tad mokome studentus kasdien, to net nejausdami. Asmeninis pavyzdys – itin paveiki priemonė.
Kitas dalykas – studentai mokosi ir pareigos, kuri nejauki, sudėtinga bei sunki: gebėti pacientui tinkamai pranešti apie sunkią ligą, netektį, ar, tarkime, vaisiaus sklaidos anomalijas. Tai ypač sunku, bet – tokia mūsų profesija, ir šito būtina išmokti: kokius tarti pirmuosius sakinius, kaip teisingai klausti ir išklausyti, kokia turi būti kūno kalba, laikysena, akių kontaktas.
Dar viena siekiamybė, kurią anksčiau ar vėliau universitete įgyvendinsime, – tarpdisciplininis būsimų įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų bendravimas, rengiantis ateities komandiniam darbui. Šiandien problemos dažniausiai kompleksinės, klinikinėje praktikoje mes, gydytojai, jau dirbame komandoje su slaugytojais, akušeriais, tad labai laukiu šio žingsnio – kad ir LSMU nuo pirmųjų studijų kursų būtų mokoma, kaip drauge spręsti problemą turėtų būsimasis gydytojas, slaugytojas, visuomenės sveikatos specialistas, farmacininkas, kineziterapeutas, reabilitologas.
Universitete įdiegtą pažangų simuliacinį mokymą verta toliau plėtoti. Veikla hibridinio mokymo laboratorijose ugdo ir studentų atsakomybę. „HybridLab“ metodu jau senokai mokome, kaip ištirti ginekologinę ar akušerinę pacientę, kokia turėtų būti klausimų eiga. Studentai patenkinti, žinodami pirmuosius veiksmus, drąsiau jaučiasi su tikru pacientu.
Komentuoti: