Keis­tis rei­kia da­bar

Nuo ko­vo pa­bai­gos LSMU į nuo­to­li­nes stu­di­jas vie­nu me­tu kas­dien įsi­trau­kia 7 tūkst. stu­den­tų ir 1 tūkst. dės­ty­to­jų. Pa­sak LSMU Stu­di­jų cen­tro va­do­vo pro­fe­so­riaus Žil­vi­no Damb­raus­ko, net tu­rint ne­ma­žą ino­va­ty­vaus mo­ky­mo pa­tir­tį, kva­li­fi­kuo­tų, vir­tu­a­lio­je ap­lin­ko­je ge­ban­čių dirb­ti dės­ty­to­jų ko­lek­ty­vą bei iš­plė­to­tą in­fra­struk­tū­rą, dirb­ti eks­tre­ma­lio­mis są­ly­go­mis nė­ra leng­va ir iš­šū­kių tik­rai ne­trūks­ta. „Dir­ba­me su pro­tin­gais, itin mo­ty­vuo­tais jau­nais žmo­nė­mis, ku­rie pir­mo­sio­mis nuo­to­li­nių stu­di­jų die­no­mis pa­tys ak­ty­viai siū­lė, kaip pa­ge­rin­ti, op­ti­mi­zuo­ti pro­ce­sus“, – sa­ko Stu­di­jų cen­tro va­do­vas.

„Uni­ver­si­te­tas – spe­cia­li­zuo­tas ir ren­gia vi­są svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­fe­sio­na­lų ko­man­dą. Šian­dien ir po­kri­zi­niu lai­ko­tar­piu,  kai pa­sau­lis per­skirs­tys pri­ori­te­tus, bus pa­klau­sus kiek­vie­nas LSMU pa­reng­tas spe­cia­lis­tas, ir jų rei­kės daug“, – sa­ko LSMU Stu­di­jų cen­tro va­do­vas pro­fe­so­rius Žil­vi­nas Damb­raus­kas.

Ži­no­ma, tiek ba­zi­nių, tiek kli­ni­ki­nių dis­cip­li­nų dės­ty­to­jai taip pat ieš­ko bū­dų, kaip šio­je si­tu­a­ci­jo­je pri­si­tai­ky­ti, įdieg­ti nau­jus mo­ky­mo­si bū­dus, pa­si­nau­do­ti ki­tų ša­lių me­di­ci­nos edu­ka­ci­jos eks­per­tų re­ko­men­da­ci­jo­mis. Di­džiau­siu iš­šū­kiu šiuo me­tu yra prak­ti­nių įgū­džių mo­ky­mas. Dėl stu­di­jų spe­ci­fi­kos ne­ma­žos da­lies prak­ti­nių da­ly­kų dės­ty­ti nuo­to­li­niu bū­du ne­įma­no­ma: bū­si­miems spe­cia­lis­tams pri­va­lu bū­ti kli­ni­ki­nė­je ap­lin­ko­je, ben­drau­ti su pa­cien­tais, mo­ky­tis iš gy­dy­to­jų, dirb­ti ko­man­do­je, da­ly­vau­ti prak­ti­nių įgū­džių mo­ky­muo­se, kai nau­do­ja­mi spe­cia­lūs tre­ni­ruok­liai, si­mu­lia­to­riai. „Stu­den­tams ir dės­ty­to­jams rei­kia lai­ko adap­tuo­tis, su­vok­ti, kad eks­tre­ma­liu lai­ko­tar­piu stu­di­jų pa­ra­dig­ma yra ki­to­kia. Dirb­da­mi su­dė­tin­go­mis są­ly­go­mis, tu­ri­me mo­ky­tis pri­si­tai­ky­ti, as­me­ni­nius in­te­re­sus su­de­rin­ti su ša­lies ir uni­ver­si­te­to po­rei­kiais bei ga­li­my­bė­mis. Pa­sau­lis po COVID-19 tik­rai bus ki­toks ir ge­riau su­pras­ti tai da­bar. Keis­tis pri­va­lo­me jau da­bar“, – pa­ste­bi LSMU pro­rek­to­rius stu­di­joms pro­fe­so­rius Kęs­tu­tis Pet­ri­ko­nis.

Rei­kės kiek­vie­no me­di­ci­nos spe­cia­lis­to

Pa­sak prof. Ž.Damb­raus­ko, COVID-19 pan­de­mi­jos aki­vaiz­do­je po­ky­čiai vyks­ta vi­sa­me aka­de­mi­nia­me uni­ver­si­te­to gy­ve­ni­me.
Ne­ma­žai LSMU dės­ty­to­jų – prak­ti­kuo­jan­tys gy­dy­to­jai, ku­rie ne­tau­so­da­mi jė­gų ir ne­skai­čiuo­da­mi va­lan­dų bu­di li­go­ni­nė­se. LSMU stu­den­tai vie­ni pir­mų­jų įsi­jun­gė į sa­va­no­riš­kas veik­las, da­lis vy­res­nių­jų kur­sų me­di­ci­nos stu­den­tų dir­ba pa­ra­me­di­kais Kau­no mies­to grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ty­je.

Pa­sau­lio vei­dą kei­čian­ti pan­de­mi­ja ne­gai­les­tin­gai eg­za­mi­nuo­ja vals­ty­bių svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mas, at­sklei­džia vi­sų spe­cia­ly­bių me­di­ci­nos dar­buo­to­jų sty­gių. Pa­sak pro­fe­so­riaus Ž.Damb­raus­ko, pui­kiai pa­reng­ti LSMU ab­sol­ven­tai bus ypač rei­ka­lin­gi. Uni­ver­si­te­tas – spe­cia­li­zuo­tas ir ren­gia vi­są svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­fe­sio­na­lų ko­man­dą: gy­dy­to­jus, slau­gy­to­jus, far­ma­ci­nin­kus, re­a­bi­li­ta­ci­jos, vi­suo­me­nės svei­ka­tos, ve­te­ri­na­ri­jos, gy­vu­li­nin­kys­tės, mais­to bei pa­ša­rų ga­my­bos ir sau­gos spe­cia­lis­tus. Šian­dien ir po­kri­zi­niu lai­ko­tar­piu, kai pa­sau­lis per­skirs­tys pri­ori­te­tus, bus pa­klau­sus kiek­vie­nas LSMU pa­reng­tas spe­cia­lis­tas, ir jų rei­kės daug.
















Iš­ti­kus pan­de­mi­jai, ka­da ten­ka tar­si iš nau­jo su­kur­ti vi­są svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą, rei­kia ir įvai­rių gre­ti­mų sri­čių spe­cia­lis­tų, ku­rie tech­no­lo­gi­nius spren­di­mus, bio­tech­no­lo­gi­jos ži­nias jung­tų su gy­dy­to­jų, slau­gy­to­jų ko­man­dos bei re­a­lių pa­cien­tų po­rei­kiais: me­di­ci­nos bio­lo­gų (ge­ne­ti­kų ir bio­che­mi­kų), la­bo­ra­to­ri­nės me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų, svei­ka­tos in­for­ma­ti­kų, bio­in­for­ma­ti­kų, svei­ka­tos tech­no­lo­gų, vi­suo­me­nės svei­ka­tos ir gy­ven­se­nos me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų.

„Nuo­to­li­nio mo­ky­mo­si lai­ko­tar­pis uni­ver­si­te­te – ne at­van­gos, o įtemp­to dar­bo me­tas. Ten­ka žvelg­ti į prie­kį, pla­nuo­jant, ko­kių ži­nių ir įgū­džių ar­ti­miau­siu me­tu rei­kės gy­dy­to­jams, slau­gy­to­jams, ki­tiems svei­ka­tos prie­žiū­ros dar­buo­to­jams, ir pa­gal tai pa­pil­dant, at­nau­ji­nant stu­di­jų pro­gra­mas“, – sa­ko LSMU pro­rek­to­rius stu­di­joms prof. K.Pet­ri­ko­nis.

Spar­ti­na­mos per­mai­nos

Kai ku­rios LSMU stu­di­jų pro­ce­se anks­čiau pra­dė­tos per­mai­nos spar­ti­na­mos. Per­tvar­ko­ma, at­nau­ji­na­ma me­di­ci­nos stu­di­jų pro­gra­ma: dau­giau lai­ko bus ski­ria­ma kli­ni­ki­nei prak­ti­kai, o te­ori­nių da­ly­kų stu­den­tai ga­lė­tų mo­ky­tis nuo­to­li­niu bū­du. Šių die­nų gy­dy­to­jui pro­fe­sio­na­lui ša­lia me­di­ci­nos ži­nių svar­bu tu­rė­ti ver­slo, ino­va­ci­jų val­dy­mo įgū­džių, tad die­gia­mi nau­ji stu­di­jų da­ly­kai, pa­vyz­džiui, bio­me­di­ci­nos ino­va­ci­jos ir ant­rep­re­ne­rys­tė. Stu­den­tai bus ska­ti­na­mi ieš­ko­ti spren­di­mų, kaip pa­ge­rin­ti pa­cien­tų diag­nos­ti­kos, gy­dy­mo me­to­dus.

Iš es­mės per­žiū­rė­ta ir at­nau­jin­ta far­ma­ci­jos stu­di­jų pro­gra­ma ta­po itin mo­der­ni. Ren­gia­mi nau­ji stu­di­jų me­to­dai: si­mu­lia­ci­nė vais­ti­nė, vir­tu­a­lio­ji li­go­ni­nė ir ki­ti. Bus stip­ri­na­mos ir plė­to­ja­mos iš­skir­ti­nės, jau pa­si­tvir­ti­nu­sios LSMU mo­ky­mo nau­jo­vės: in­teg­ruo­tas pro­ble­mi­nis mo­ky­mas, prak­ti­nių ir gy­do­mų­jų įgū­džių to­bu­li­ni­mas si­mu­lia­ci­jos me­to­dais.

Šių die­nų pa­mo­kos – skau­džios

„Gy­dy­to­jų ir ki­tų svei­ka­tos spe­cia­lis­tų tik nuo­to­li­niu bū­du pa­reng­ti ne­įma­no­ma. Kad ga­lė­tum tai­ky­ti te­le­me­di­ci­nos prin­ci­pus, pir­miau­sia tu­ri ge­rai iš­mok­ti tra­di­ci­nės me­di­ci­nos. Vals­ty­bei rei­kė­tų dau­giau in­ves­tuo­ti į prak­ti­nį me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų ren­gi­mą, į va­di­na­mų­jų minkš­tų­jų kom­pe­ten­ci­jų ug­dy­mą, at­spa­ru­mo ir su­ge­bė­ji­mo pri­si­tai­ky­ti la­vi­ni­mą“, – pa­ste­bi LSMU pro­rek­to­rius stu­di­joms pro­fe­so­rius Kęs­tu­tis Pet­ri­ko­nis.

LSMU pro­rek­to­rius stu­di­joms prof. K.Pet­ri­ko­nis pa­brė­žia: de­rė­tų per­žiū­rė­ti me­di­kų po­rei­kio Lie­tu­vo­je prog­no­zes, vals­ty­bės po­žiū­rį į me­di­kų ren­gi­mą. Dar per­nai ofi­cia­liai kal­bė­ta esą gy­dy­to­jų Lie­tu­vo­je pa­ren­gia­ma per daug, jų skai­čių ke­tin­ta ma­žin­ti, o jau pir­mo­sio­mis ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­jos sa­vai­tė­mis, da­liai me­di­kų pa­si­trau­kus į sa­vi­i­zo­lia­ci­ją, pa­aiš­kė­jo, kaip skau­džiai pas mus jų trūks­ta. Re­gio­nų li­go­ni­nės funk­cio­nuo­ja tik trum­pam at­vyks­tan­čių gy­dy­to­jų dė­ka. Stin­ga ne tik gy­dy­to­jų, bet ir slau­gy­to­jų, far­ma­ci­nin­kų, la­bo­ra­to­ri­jo­se – bio­che­mi­kų bei ge­ne­ti­kų, dau­ge­lio ki­tų sri­čių spe­cia­lis­tų. „Svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma tu­rė­tų keis­tis, tap­ti lanks­tes­nė, ne to­kia kon­ser­va­ty­vi. Kei­sis ir stu­di­jos – gal­būt bū­si­muo­sius gy­dy­to­jus tu­rė­si­me mo­ky­ti, tar­ki­me, pla­čiau nau­do­tis tech­no­lo­gi­jo­mis ren­kant pa­cien­to svei­ka­tos duo­me­nis, kon­sul­tuo­jant per at­stu­mą. Ta­čiau gy­dy­to­jų ir ki­tų svei­ka­tos spe­cia­lis­tų tik nuo­to­li­niu bū­du pa­reng­ti ne­įma­no­ma. Kad ga­lė­tum tai­ky­ti te­le­me­di­ci­nos prin­ci­pus, pir­miau­sia tu­ri ge­rai iš­mok­ti tra­di­ci­nės me­di­ci­nos. Vals­ty­bei rei­kė­tų dau­giau in­ves­tuo­ti į prak­ti­nį me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų ren­gi­mą, į va­di­na­mų­jų minkš­tų­jų kom­pe­ten­ci­jų ug­dy­mą, at­spa­ru­mo ir su­ge­bė­ji­mo pri­si­tai­ky­ti la­vi­ni­mą“, – sa­ko prof. K.Pet­ri­ko­nis.
 
LSMU iš­lie­ka uni­ka­lus

Šian­dien iš gy­dy­to­jo ar ki­to svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­to ti­ki­ma­si ne tik pui­kių pro­fe­si­nių įgū­džių bei ži­nių, bet ir mo­kė­ji­mo ben­drau­ti, at­jau­tos, vi­su­mi­nio po­žiū­rio į svei­ka­tą ir pa­cien­tą, mo­ky­to­jo ir moks­li­nin­ko ge­bė­ji­mų, kū­ry­biš­ku­mo, kri­ti­nio mąs­ty­mo, ge­bė­ji­mo spar­čiai mo­ky­tis, spręs­ti pro­ble­mas, dirb­ti ko­man­do­je.
 
Šie ge­bė­ji­mai Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­te ug­do­mi kom­plek­siš­kai, pa­si­tel­kus uni­ka­lius mo­ky­mo me­to­dus ir stip­rų prak­ti­nį pa­ren­gi­mą. Uni­ka­lus Lie­tu­vo­je ir tik LSMU tai­ko­mas in­teg­ruo­to pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si me­to­das, su­kur­tas drau­ge su Že­ne­vos  uni­ver­si­te­to (Švei­ca­ri­ja) moks­li­nin­kais, ug­do kli­ni­ki­nį mąs­ty­mą,  mo­ko spręs­ti pro­ble­mas, ska­ti­na stu­den­tus  ieš­ko­ti, ko jie dar ne­ži­no, ką tu­rė­tų iš­mok­ti.
 
Šian­dien pro­ble­mi­niu bū­du stu­di­juo­ja­ma:
• Me­di­ci­nos,
• Far­ma­ci­jos,
• Vi­suo­me­nės svei­ka­tos,
• Svei­ka­ti­ni­mo ir re­a­bi­li­ta­ci­jos fi­zi­niais pra­ti­mais,
• So­cia­li­nio dar­bo me­di­ci­no­s,
• Er­go­te­ra­pi­jos,
• Slau­gos,
• Svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jų pro­gra­mo­se. 

Dau­gy­bė va­lan­dų pra­ty­bų, pui­ki stu­di­jų ir prak­ti­nio mo­ky­mo­ ba­zė, mo­ky­ma­sis cik­lais (mo­du­liais), in­teg­ruo­to pro­ble­mi­nio mo­ky­mo­si me­to­das – stu­di­jų LSMU pri­va­lu­mai, ku­riuos daž­niau­siai iš­ski­ria ir pa­tys stu­den­tai.
 
Me­di­ci­ni­nės si­mu­lia­ci­jos cen­truo­se bū­si­mie­ji gy­dy­to­jai, slau­gy­to­jai, aku­še­riai, er­go­te­ra­peu­tai, ki­ne­zi­te­ra­peu­tai, ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai sau­giai mo­ko­si gy­do­mų­jų įgū­džių, ben­dra­vi­mo ir ko­man­di­nio dar­bo. Tik LSMU vei­kia uni­ka­li ir stu­den­tų pa­mėg­ta nau­jo­vė – hib­ri­di­nio mo­ky­mo­si la­bo­ra­to­ri­jos „Hyb­ridLab“, kurios skir­tos prak­ti­niams įgū­džiams la­vin­ti, kol jų iš­moks­ta­ma be klai­dų.

---

 Kau­no kli­ni­kų Aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos kli­ni­kos va­do­vė  prof. dr. Rū­ta Jo­lan­ta Na­di­šaus­kie­nė:

„Me­tas mo­ky­ti pro­fe­sio­na­laus el­ge­sio eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų me­tu“

- Mes vi­si – gy­dy­to­jai, slau­gy­to­jos, aku­še­rės, me­di­ci­nos per­so­na­las – šiuo me­tu dir­ba­me itin su­dė­tin­go­mis, tiek fi­ziš­kai, tiek emo­ciš­kai įtemp­to­mis, ne­įpras­to­mis są­ly­go­mis. Eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų aki­vaiz­do­je at­si­sklei­džia kiek­vie­no mū­sų žmo­giš­ko­sios sil­pny­bės, ge­bė­ji­mas at­lai­ky­ti ne­apib­rėž­tu­mą, stre­są. Bai­mės, ne­ži­no­my­bės, emo­ci­jų, ypač epi­de­mi­jos pra­džio­je, bu­vo daug.

Ta­čiau esa­me pro­fe­sio­na­lai, neat­si­tik­ti­nai pa­si­rin­kę šią pro­fe­si­ją, tad dir­ba­me su­si­kau­pę ir su­si­tel­kę, sie­kia­me iš­lai­ky­ti aukš­tą dar­bo ko­ky­bę. La­bai sten­gia­mės, kad pa­ki­tu­sios są­ly­gos tu­rė­tų kuo ma­žes­nę įta­ką mū­sų pa­cien­čių, jų nau­ja­gi­mių sa­vi­jau­tai. Ma­nau, iki šiol uni­ver­si­te­te per ma­žai sky­rė­me dė­me­sio mo­ky­ti, kaip bū­si­mam me­di­kui elg­tis eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų me­tu.

Su ko­le­go­mis iš LSMU Eks­tre­ma­lio­sios me­di­ci­nos ka­ted­ros esa­me pa­ren­gę spe­cia­lų stu­di­jų mo­du­lį, ku­ria­me stu­den­tai prak­ti­kuo­ja­si mo­ky­da­mie­si pro­fe­sio­na­laus ben­dra­vi­mo sun­kio­se si­tu­a­ci­jo­se: kaip pa­cien­tui pra­neš­ti blo­gą ži­nią, su­si­do­ro­ti su stre­su, ben­drau­ti ko­man­do­je. Žo­džiai, sa­ki­niai kiek­vie­nu at­ve­ju tu­ri bū­ti ne tik pro­fe­sio­na­lūs, bet ir su­pran­ta­mi.

Tre­čia­me, penk­ta­me kur­suo­se su stu­den­tais kal­ba­me apie pro­fe­sio­na­lu­mą. Ne­re­tai pro­fe­sio­na­lu­mu lai­ko­mas tik ge­bė­ji­mas ge­rai diag­no­zuo­ti, gy­dy­ti ar slau­gy­ti – ta­čiau ši są­vo­ka žy­miai pla­tes­nė. Me­di­ko pro­fe­sio­na­lu­mas ap­rė­pia ir iš­vaiz­dos, ben­dra­vi­mo, el­ge­sio so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, pa­gar­bos, em­pa­ti­jos, ge­bė­ji­mo ko­mu­ni­kuo­ti, tin­ka­mai at­sto­vau­jant pro­fe­si­jai, as­pek­tus.

Mes, gy­dy­to­jai ir dės­ty­to­jai, jau­ną­ją kar­tą mo­ko­me ne tik va­do­vau­da­mi prak­ti­niams dar­bams ar skai­ty­da­mi pa­skai­tas. Esa­me ste­bi­mi, tad mo­ko­me stu­den­tus kas­dien, to net ne­jaus­da­mi. As­me­ni­nis pa­vyz­dys – itin pa­vei­ki prie­mo­nė.
Ki­tas da­ly­kas – stu­den­tai mo­ko­si ir pa­rei­gos, ku­ri ne­jau­ki, su­dė­tin­ga bei sun­ki: ge­bė­ti pa­cien­tui tin­ka­mai pra­neš­ti apie sun­kią li­gą, ne­tek­tį, ar, tar­ki­me, vai­siaus sklai­dos ano­ma­li­jas. Tai ypač sun­ku, bet – to­kia mū­sų pro­fe­si­ja, ir ši­to bū­ti­na iš­mok­ti: ko­kius tar­ti pir­muo­sius sa­ki­nius, kaip tei­sin­gai klaus­ti ir iš­klau­sy­ti, ko­kia tu­ri bū­ti kū­no kal­ba, lai­ky­se­na, akių kon­tak­tas.

Dar vie­na sie­kia­my­bė, ku­rią anks­čiau ar vė­liau uni­ver­si­te­te įgy­ven­din­si­me, – tarp­dis­cip­li­ni­nis bū­si­mų įvai­rių sri­čių svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų ben­dra­vi­mas, ren­gian­tis at­ei­ties ko­man­di­niam dar­bui. Šian­dien pro­ble­mos daž­niau­siai kom­plek­si­nės, kli­ni­ki­nė­je prak­ti­ko­je mes, gy­dy­to­jai, jau dir­ba­me ko­man­do­je su slau­gy­to­jais, aku­še­riais, tad la­bai lau­kiu šio žings­nio – kad ir LSMU nuo pir­mų­jų stu­di­jų kur­sų bū­tų mo­ko­ma, kaip drau­ge spręs­ti pro­ble­mą tu­rė­tų bū­si­ma­sis gy­dy­to­jas, slau­gy­to­jas, vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tas, far­ma­ci­nin­kas, ki­ne­zi­te­ra­peu­tas, re­a­bi­li­to­lo­gas.
Uni­ver­si­te­te įdieg­tą pa­žan­gų si­mu­lia­ci­nį mo­ky­mą ver­ta to­liau plė­to­ti. Veik­la hib­ri­di­nio mo­ky­mo la­bo­ra­to­ri­jo­se ug­do ir stu­den­tų at­sa­ko­my­bę. „Hyb­ridLab“ me­to­du jau se­no­kai mo­ko­me, kaip iš­tir­ti gi­ne­ko­lo­gi­nę ar aku­še­ri­nę pa­cien­tę, ko­kia tu­rė­tų bū­ti klau­si­mų ei­ga. Stu­den­tai pa­ten­kin­ti, ži­no­da­mi pir­muo­sius veiks­mus, drą­siau jau­čia­si su tik­ru pa­cien­tu.

Visą priedą „Alma Mater 2020“ skaitykite čia: