Ligoninių tinklo optimizavimą perima Seimo Sveikatos reikalų komitetas

Evelina Machova
2018-06-08
Kad gydymo įstaigų tinklui reikia permainų, – faktas. Ankstesnės reformos, panašu, vietoj naudos įnešė daugiau sumaišties. Antradienį Seimas pritarė sveikatos apsaugos ministro siūlymams sudaryti teisines prielaidas gydymo įstaigų tinklui optimizuoti. Tiesa, dalis Seimo narių abejoja šios reformos efektyvumu ir gąsdina dar viena medikų emigracijos banga. Maža to, tikina, jog periferijos gyventojai liks „ant ledo“. Kiti gi klausia, kam tokia skuba?
Ligoninių tinklo optimizavimą perima Seimo Sveikatos reikalų komitetas
Kalbama, kad pagal naująjį gydymo įstaigų planą rajoninėse ligoninės neliks ne tik vaikų, bet ir terapijos skyrių.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pristatytoms Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisoms, kuriomis siekiama pacientams didinti gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje.
„Seimas jau pradeda svarstyti mūsų pateiktus teisės aktų projektus, kuriais siūloma gerinti pacientams teikiamų gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą, pertvarkant gydymo įstaigų tinklą šalyje! Tai svarbi ir ilgai laukta žinia, nes diskusijos apie galimybes peržiūrėti visą sveikatos priežiūros sistemą nuo pamatų vyksta jau senokai. Deja, rimtesnių pokyčių nebūta keliolika metų, nors to prašo bei jų būtinybę mato ir pati medikų bendruomenė! Jei pavyktų ir Seimas priimtų mūsų siūlomas įstatymų pataisas, pokyčiai prasidėtų jau kitąmet“, - skelbia ministras.


Kas siūloma? 
Sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti.
Nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą.
Užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją.
Įtraukti regionus į sveikatinimo veiklos planavimą, steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.
Projektais siūloma numatyti, kad gydymo įstaigų steigėjais galėtų būti ir valstybė su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtintų nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.


Valdybos skaidresniam valdymui
Naujomis nuostatomis planuojama įteisinti naują kolegialų valdymo organą - valdybą, kuri būtų privaloma universiteto ar respublikos lygmens įstaigose, nustatyti jos sudarymo tvarką bei kompetenciją ir numatyti, kad už veiklą valdybos nariams atlyginama. Jiems mokamas atlyginimas per mėnesį negalėtų būti didesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Taip įstaigos būtų valdomos skaidriau ir efektyviau. Tarp Seimo narių pasigirdo ir siūlymų, kad valdybos turėtų būti ne vietos reikšmės, o kur kas platesnės - apimančios regionus, kad būtų formuojama tikslinga sveikatos politika.


„Idėja formuoti valdybas nebloga, bet, tarkim, šiuo metu esančios stebėtojų tarybos yra labiau formalios ir sudarytos iš valstybės tarnautojų, kurių autoritetas, palyginti su gydymo įstaigų vadovais, reikšmingai silpnesnis. Gal ir atsirastų nauja valdymo forma, tai yra tarpininkas tarp politiko ir vykdomosios valdžios. Bet kaip užtikirnsite, kad į tas valdybas ateis profesionalai, kurie išliks nepriklausomi nuo sveikatos sistemos, kurią jie prižiūrėtų?“ - klausė parlamentaras Mykolas Majauskas.
Ministro teigimu, nepriklausymą nuo sveikatos sistemos bus sudėtinga užtikrinti, mat kiekvienas mūsų turime tam tikrą interesą sveikatos priežiūroje. Bet gi siekti to galima. Kai ateis laikas, juk rasim ir sprendimą.
 
Prioritetas tinklo įstaigomis
Įstatymo pataisose siūloma sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, kurios turėtų teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos būtų sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų. Siekiant užtikrinti subalansuotą ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimą, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę, numatoma, kad sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka būtų sudaromos su tinkle esančiomis įstaigomis.
 
Kaip pažymėjo ministras, su kitomis įstaigomis sutartys būtų sudaromos tuomet, jei esančios tinkle pagal suplanuotą paslaugų mastą jų negali užtikrinti. Kriterijų reikšmes ir vertinimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Pasikeitusi sutarčių su TLK sudarymo tvarka įsigaliotų 2020 m. Pasak sveikatos apsaugos ministro, šiuo metu galimybė valstybei su savivaldybe būti viešųjų įstaigų steigėjomis nenumatyta.
„Intencija depolitizuoti sveikatos įstaigas bei efektyvinti jų valdymą gera. Tačiau ar teisingai suprantu, kad ministerija nustatys, kuri dalis įstaigų turės sutartis? Ar dalis dabar su kasomis sutartis turinčių privačių įstaigų bus išmestos iš to tinklo? Tai būtų nelogiška, nes privačios gydymo įstaigos valstybei mažai kainuoja ir nereikia galvoti nei apie įrangą, nei patalpų atnaujinimą“, - replikavo Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

Ministras sakė, ne pirmą kartą girdintis klausimus apie privačias gydymo įstaigas ir ar toks sprendimas nepažeis konkurencijos. „Nesame unikali šalis, kuri nusprendė turėti gydymo įstaigų tinklą. Konstitucija mus įpareigoja teikti tam tikras paslaugas, garantuoti būtinąją sveikatos priežiūrą ir tam mums reikia tinklo, kurį galime išlaikyti. Gali atsitikti taip, kad dėl įvairių priežasčių jis negebės užtikrinti visų paslaugų, tad tikslingai ir pirktume tas, kurių trūksta. O konkurencija ir dabar yra nesąžininga, nes vienos įstaigos gali imti priemokas, kitos ne“, - dėstė ministras.
 
Nepriekaištinga reputacija visai administracijai
Siekiant užtikrinti įstaigų vadovų ir kitų vadovaujamų asmenų nepriekaištingą reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją, siūloma įtvirtinti įstaigų vadovų 5 metų kadenciją bei nustatyti, kad jie pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtis būtų taikoma tik įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją. Viešo konkurso būdu į pareigas skiriamas įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai į darbą būtų priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. Be to, įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai bei vyriausieji finansininkai privalėtų atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

 
Interviu
Apie tai, ko iš optimizuojamo gydymo įstaigų tinklo tikisi pacientai, L.S. kalbina Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentą Šarūną Narbutą.

 
Gydymo įstaigų tinklo optimizavimas, ko iš jo tikisi pacientai?
- Dviejų dalykų: kokybės ir saugumo. Žiniasklaidoje pastaruoju metu dažnai girdime, kad galbūt uždarys kai kurias ligonines, galbūt norint gauti pagalbą teks važiuoti kažkur toliau. Galbūt. Bet jei paslauga, tarkim, tam tikra operacija atliekama ligoninėje, kur jų padaroma vos kelios per mėnesį, tokios paslaugos kokybė nėra tokia gera kaip įstaigoje, kur tokių pačių operacijų per tą patį laikotarpį atliekama po kelis šimtus. Vakarų Europoje suteikiamų paslaugų skaičius yra tam tikras kokybės rodiklis. Tikslas - kad operuojantis specialistas ne tik išlaikytų kompetenciją, bet ir galėtų ją kelti. Tas pats taikoma ne tik chirurgijai, bet ir diagnostikai, ypač kalbant apie retų ligų gydymą.


- Bet juk ir dabar retos ligos gydomos didžiosiose ligoninėse.
- Visuomenėje vyrauja įsivaizdavimas, kad retos ligos yra tik genetinės ir gydomos tik universitetinėse ligoninėse. Tačiau jų yra daugiau kaip aštuoni tūkstančiai. Ir tikrai nemaža dalis specialistų turi pacientų, kurie jomis serga. Kyla klausimas, jei gydytojas susiduria tik su vienu ar dviem žmonėmis, sergančiais reta liga, ar tai pacientui geriau? Turbūt daugelis sutiks, kad tokiais atvejais gydymas retų ligų kompetencijos centruose, kur sutelkta multidisciplininė komanda, yra kokybiškesnis.

 
Arba pasitaiko atvejų, kuomet pacientui rajoninėje ligoninėje diagnozuojamas prostatos ar storosios žarnos vėžys. Ligoninė turi chirurgą ir tokį pacientą operuoja. Tačiau, kad būtų suteikta visapusiškai kokybiška paslauga, to neužtenka, nes ligoninė neturi nei radiologo, nei chemoterapeuto. Kita vertus, galbūt to paciento net nereikia operuoti, o aktyviai jį stebėti, dažniau atlikti tyrimus ar taikyti imunoterapiją. Tai - saugesnės paslaugos, labiau atitinkančios mokslo progresą.

Lietuva - ne Kanada arba Rusija, kur dideli geografiniai atstumai, todėl, manau, nepadoru net kalbėti, kad žmogui dėl geresnės paslaugų kokybės yra sudėtinga nuvažiuoti penkiasdešimt ar šimtą kilometrų.


- Bet iš rajonų gyventojų ne kartą girdėjau frazę: „Nelyginkite mūsų su kitomis Europos šalimis - ten ir algos gerokai didesnės, ir pensijos. Man net trys eurai yra labai daug.“ Gal gyvendami didmiesčiuose kartais neįvertiname, jog regionuose žmonių pajamos kitos ir tai, kas mums atrodo nedaug, jiems yra milžiniška suma?
- Na, mes, lietuviai, mėgstame pasiskųsti. Paradoksas, bet tie patys besiskundžiantys pacientais, turintys nedideles pajamas, per mėnesį išleidžia po šimtą eurų įvairiausiems maisto papildams, kurių daugeliu atveju visai nereikia. Galiu pasakyti, kaip susisiekimo problemą sprendžia POLA. Turime įsteigę kortelę, kur galioja įvairios nuolaidos, įskaitant ir nuolaidas susisiekimui. Tarėmės su savivaldybėmis, dalis jau yra sutikusios taikyti aštuoniasdešimt procentų nuolaidas viešajam transportui ne tik miesto, bet ir tarpmiestiniams maršrutams. Tokius klausimus galime išspręsti suvieniję jėgas. Taip, kortelė skirta onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, bet idėją gali kopijuoti ir kitos pacientų organizacijos. Tai išeis į naudą visiems pacientams.

Vadinasi, pritariate, kad mažųjų ligoninių rajonuose reikėtų atsisakyti, o pacientų srautus nukreipti į didžiąsias?
- Kai kalbame apie didžiąsias ligonines, dažnai įsivaizduojame universitetines ir penkias regionines. Bet tų gydymo įstaigų yra kur kas daugiau apskrityse, jos teikia labai geras paslaugas. Dažnai girdime, kad mažosioms ligoninėms nereikėtų leisti teikti daugelio paslaugų, jas koncentruojant respublikinėse ar universitetinėse ligoninėse. Aš su tuo nesutinku. Priešingai, viskas turi būti daroma koordinuotai, todėl tos gydymo įstaigos, kurios šiandien gerai dirba, turi likti. Esu iš Šiaulių ir žinau, kad Radviliškyje, nors ir nedidelėje ligoninėje yra labai geras traumatologijos korpusas, todėl tokia gydymo įstaiga po optimizavimo turi išlikti.
 
Ir pacientai iš gretimų rajonų turėtų būti gydomi čia, o ne tik siunčiami į Šiaulius. Gydymo įstaiga turi visas reikalingas kompetencijas tam tikroms paslaugoms teikti ir jos turi būti išlaikytos. Tačiau turime įstaigų, kur tos kompetencijos yra ribinės, tiesiog vyksta jų palaikymas, tik neaišku kam. Saugome ten darbo vietas, nors gydytojai laiką naudoja nelabai tikslingai. Štai tokius klausimus optimizavimo procesas turėtų paliesti.
Kalbos, kad daugelio paslaugų rajoninėse ligoninėse turėtų nelikti, taip pat turi būti gerai apgalvotos. Tarkim, tokios paslaugos kaip skubi pagalba ar šeimos gydytojai turi būti kuo arčiau pacientų. Tačiau kalbant apie sudėtingas ligas, reikia jų gydymą koncentruoti didesniuose centruose.


- Pacientai girdėdami, kad paslaugos saugios tik didžiosiose ligoninėse, veržiasi į jas, nors to jiems visai nereikia. Ar žmonės domisi, kokioje ligoninėje, kokios paslaugos yra teikiamos?
- Tai dar vienas niuansas – pacientai nori matyti, kaip tos įstaigos atrodo viena kitos atžvilgiu. Ir čia prieiname prie gydymo įstaigų reitingavimo. Pacientas, matydamas, kiek operacijų, tarkim, atliekama vienoje ar kitoje ligoninėje, galėtų pasinaudoti įstatyme numatyta teise rinktis gydymo įstaigą. Tačiau kai tos informacijos neturime, stengiamasi pakliūti tik į universitetines ligonines, nors ten eilės ilgesnės, o paslaugą būtų galima gauti ir arčiau namų.
Žinoma, kol kas nėra kritinės masės pacientų, kurie domėtųsi, kur gydymo paslaugų kokybė geresnė. Bet tai nereiškia, kad nereikia to siekti.
 
- Vis dėlto ar realu sutelkti daugiau paslaugų didesnėse ligoninėse? Juk ir šiandien jos dažnai skundžiasi, jog pacientų srautai per dideli ir todėl žmonės priversti laukti eilėse. 
- Čia yra ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei ligonių kasų komunikacijos problema. Juk turime ne tik porą universitetinių ir penkias respublikines ligonines, bet kur kas daugiau. Rajonuose ir regionuose yra skirtingos įstaigos, kurios turi stipriąsias puses. Srautai neturi būti nukreipiami tik į didžiąsias ligonines, jie turi būti skirstomi. Tiesa, nereikia įsivaizduoti, kad viena rajoninė ligoninė gali suteikti visas reikiamas paslaugas. Yra ir dar viena problema, kad universitetinėse ligoninėse teikiamos ir pirminio lygio paslaugos.
 
Tad natūralu, kad čia dirbančiam šeimos gydytojui paprasčiau pacientą konsultacijos pas specialistą siųsti į savo, o ne kitą gydymo įstaigą. Tuomet universitetinės „užsikiša“ nesunkiai sergančiais pacientais, o tie, kam tikrai reikalinga trečio lygio paslauga, priversti laukti eilėse. Mano nuomone, tai, beje, numatyta ir įstatyme, universitetinėse gydymo įstaigose apskritai neturėtų būti pirminio lygio.
Manyčiau, svarbiausia išsiaiškini, koks ir kokių paslaugų poreikis yra regionuose. Kokios paslaugos ten teikiamos, turi matyti ir pacientai, juos tikslingai apie tai būtina informuoti.

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas:


- Kai kuriuos dalykus tikrai reikia daryti, tačiau tai, kas dabar viskas vyksta, ypač sveikatos sistemoje, netoleruotini dalykai. Viskas daroma slapukaujant: ne tik visuomenė, medikai, bet ir mes, Parlamento, Sveikatos reikalų komiteto nariai, nežinome, kas po tuo slepiasi. Tik girdime, kad kai bus patvirtintas optimizavimo planas, vyks regioninių gydymo įstaigų tinko optimizavimas atsisakant kai kurių skyrių. Kiek bent jau man žinoma, daugumoje rajonų neliks terapijos skyrių. Tai sunkiai suvokiamas sprendimas, atnešiantis didelę žalą visuomenei. Anksčiau vykdant reformas buvo nustatomi aiškūs kriterijai – operacijų, gimdymų skaičius.
 
Jei neatitinki reikalavimų, kitąmet sutarties iš ligonių kasų neturėsi. Buvo aiškūs kriterijai ir medikų bendruomenė galėjo planuoti darbus. Kas vyksta dabar - sunkiai suvokiama demokratinėje valstybėje. Lyg ir tvirtinami bendri dalykai, bet jie atriša ministerijai rankas tvirtinti gydymo įstaigų tinklą. Šis, kiek žinau, atrodys be terapijos, vaikų skyrių rajonuose. Kas bus? Jau dabar akivaizdžiai proteguojamos didžiosios - Kauno ir Santaros – ligoninės. Tą matome iš skirstomų Europos Sąjungos lėšų: didžioji dalis visos paramos eina joms. Tas pats su VIP lėšomis. Tas pats ir su įkainių pakėlimais: daugiausiai jie pakelti būtent šių ligoninių teikiamoms paslaugoms. Ir jos atlyginimus medikams tikrai gali padidinti dvidešimčia procentų.
 
Viskas gerai, bet rajonams ir regionams net ir su padidėjusiais įkainiais neįmanoma tiek pakelti. Baisu net įsivaizduoti, kas gali atsitikti po optimizavimo. Ką daryti senjorams stipriai padidėjus kraujo spaudimui? Juk dabar jie rajonuose ir gydomi terapiniuose skyriuose. Kas juos priims į didelę ligoninę?
Viską reikia daryti atvirkščiai – pirmiausia sustiprinti šeimos gydytojo instituciją, užtikrinti, kad kiekviename rajone būtų gydytojai konsultantai. Galima būtų patvirtinti dešimties specialybių gydytojų sąrašą, kurie dirbtų periferijoje ir juos remtų valstybė. Jei efektyviai veiktų šeimos gydytojai, sistema būtų išbiurokratinta, atsirastų gydytojai konsultantai, stacionarių paslaugų poreikis sumažėtų. Štai tada nepakenkiant žmonėms galima optimizaciją vykdyti, tik ne tokiu mastu, kad neliktų terapijos paslaugų.
 
Tai, koks ruošiamas planas, yra prapultis. Čia ne sveikatos apsaugos ministro požiūris, o žmogaus, neturinčio jokios empatijos jausmo. Rajono ligoninės visos kartu gauna tokį patį finansavimą kaip Kauno klinikos - 140 milijonų. Uždarę rajonines ligonines galime sutaupyti apie trisdešimt milijonų, taigi medikams algas galėtume pakelti penkiolika ar dvidešimt eurų. Reikia pritraukti papildomas lėšas į sveikatos apsaugos sistemą, padaryti ją funkcionalią. Jei bus įgyvendintas numatytas tinklo optimizavimo planas, kils dar viena gydytojų emigracijos banga.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    K.Čeponytė: tikrai tenka panaktinėti prieš egzaminus

    K.Čeponytė: tikrai tenka panaktinėti prieš egzaminus

    Šiemet gabi Vilniaus universiteto vientisųjų medicinos studijų šešto kurso studentė Kamilė Čeponytė pelnė VU ...
    Artėjant Pasaulinei anksčiau laiko gimusių naujagimių dienai, gydytojos ir mamos priminimas: vien medikų ir įrangos neužtenka

    Artėjant Pasaulinei anksčiau laiko gimusių naujagimių dienai, gydytojos ir mamos priminimas: vien medikų ir įrangos neužtenka

    Lapkričio 17 d. minima Pasaulinė anksčiau laiko gimusių naujagimių diena, skirta atkreipti dėmesį į šiems mažyliams ir jų t...

    Budinti vaistinė


    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    „Kam važiuoti į kaimelius, jei gali autobusiuką pasistatyti Gariūnuose ar prie „Akropolio“, kur yra didesnis žmo...
    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Perspėja dėl naujos ES direktyvos poveikio: brangs vaistai, jų bus gauti sunkiau

    Lietuvoje veikiančias farmacijos bendroves vienijanti Vaistų gamintojų asociacija (VGA) atkreipia dėmesį, kad netrukus gali ne tik...

    razinka


    Sveika šeima


    Rūpestį kelia Lenkijoje aptiktas pavojingas virusas

    „Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina visas šalis išlikti budrias dėl įvežtinės poliomielito rizikos, vykdyti epidemiologinę priežiūrą bei stiprinti laboratorinę diagnostiką ir kontrolę“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Balaišienė.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Viltis retomis ligomis sergantiems vaikams

    Mokslo proveržis genetikoje atveria naujas galimybes šeimoms, kurių vaikai serga retomis ligomis. Barselonos mokslininkai sukūrė pažangią diagnostinę platformą, kuri jau padėjo išsiaiškinti 23 vaikų neuroraumeninių ligų kilmę.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Atpildas vis vien ateis
    Henrikas Vaitiekūnas Atpildas vis vien ateis
    Žaidžiantys pasitikėjimu
    Paulius Skruibis Žaidžiantys pasitikėjimu
    Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?
    Vilija Targamadzė Ar nepasiklydome tarp įtraukiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integracijos?

    Naujas numeris