Įgavo daugiau galių
Nuo rugsėjo įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią „Sodrai“ pareikalavus, sergančiajam bus privaloma papildomai pasitikrinti sveikatą. Priešingu atveju, rizikuos netekti išmokų.
 

„Girdime vieną po kito pasikartojančius atvejus, kai žmogus naudojosi arba gavo išmokas neturėdamas tam pagrindo. Norisi būti tikram, kad šios mokamos pagrįstai. Tai – vienas būdų, kaip valdyti ir reguliuoti socialinio draudimo biudžetą. Nuo šiol turime daugiau galimybių žmones patikrinti. Žinojimas, kad tikimybė būti pagautam didėja, jau yra atgrasinimo priemonė“, - sakė „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.

 
Klasikinė situacija – kai prisidirbusį veikėją, kokios nors rimtos institucijos vadovą norima mesti iš posto. Bet šis, išsitraukęs nedarbingumo biuletenį, tyliai ramiai sėdi, kol reikalai nurims arba suregs uodegos išsukimo planą. Tokie asmenys irgi negalės ramiai miegoti, nes paklius į „Sodros“ ekspertų akiratį. Turėdami įtarimų arba gavę skundą konkretų žmogų informuos, kad jam paskirtas papildomas asmens sveikatos tyrimas – kokioje sveikatos įstaigoje ir kada bus atliekamas. Informacija bus pateikiama elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje ir registruotu laišku.
„Kartais užtenka peržiūrėti informaciją ir iš karto matome, kad galimai yra neteisėtai pasinaudota išmokomis. Kita vertus, sulaukiame pagalbos iš aplinkinių – esame informuojami apie tokius atvejus ir į juos reaguojame“, - sakė „Sodros“ vadovė J.Varanauskienės, pridurdama, kad išmokų gavėjai reikalauja stipresnės arba atidesnės kontrolės netgi skandinaviškose šalyse, kur sekimui ir kontroliavimui skiriama išties nemažai dėmesio.
 

L.S. skaičius
80 
- daugiau nei tiek tūkst. žmonių su gydytojų siuntimais kasmet praveria Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duris.

 
Laukia ekspertų sąrašo
Tokia tvarka nustatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pasirašytame įsakyme, kuris įgyvendina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, Seime priimtus praėjusių metų gruodį. Iki šiol „Sodra“ atskirais atvejais papildomą sveikatos tyrimą skirdavo tik laikinojo nedarbingumo nustatymo priežiūrai, kai kildavo abejonių, ar žmogui pagrįstai mokama ligos išmoka.
 

„Neaišku, kokiu būdu bus pasirenkami asmenys patikrinimui – atsitiktiniu ar įžvelgiant kokias nors rizikas, į kurias bus reaguojama ir siunčiama pakartotinam patikrinimui. Stebėsime, ar procesai vyksta skaidriai, ar tai nėra koks nors paviršutiniškas formalus problemos sprendimas, ir atitinkamai reaguosime“, - komentavo Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė, pridurdama, kad tvarkos sugriežtinimo tikrai reikia, nes kaip parlamentarė dažnai sulaukianti skundų iš gyventojų, kad nedarbingumas yra nustatomas neskaidriai.

 
Parlamentarė sako laukianti, kada bus paskelbtos konkrečios ekspertų pavardės.
„Mums reikės samdyti ekspertus arba komisijas. Turėsime skelbti konkursus, kad aukšto lygio gydytojai, kurie įeitų į komisijas, nebūtų susiję su tikrinamu asmeniu ar įstaiga. Tad veiklos dar nesame pradėję vykdyti aktyviai. Jei yra kokie nors atvejai, kuriuos reikia patikrinti, nustatytos atitinkamos procedūros, galime surasti ekspertus ir juos samdyti“, - sako „Sodros“ vadovė J.Varanauskienės, pridurdama, kad jie, reikalui esant, ir anksčiau galėdavo atlikti patikrinimus, bet dabar tai bus daroma sistemiškai.
Pasak jos, įsigaliojus naujam įstatymui, minėtos komisijos dar nėra patikrintas nė vienas asmuo. Sveikatos priežiūros įstaiga papildomam asmens sveikatos tyrimui kiekvienu atveju bus parenkama individualiai, kad tai nebūtų ta pati įstaiga, kur asmuo įprastai gydomas ar konsultuojamas.
„Žmonės neturėtų būti bauginami, nes dabar visi bijos, kad, neduok Dieve, jį patikrins“, - pridūrė Seimo narė A.Bilotaitė. Savo ruožtu „Sodros“ atstovai ramina, kad tai nebus masinis tikrinimas, žmonės bus kviečiami tik kilus pagrįstų abejonių.
 
Pacientas bus varinėjamas

„Gali būti tikrinami dokumentai, gali eiti pas šeimos gydytoją peržiūrėti bylų. Bet dar kartą varinėti ir tampyti žmogų pas gydytojus – nesąmonė“, - sako Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovė Rasa Kavaliauskaitė.

 
Neįgaliųjų atstovė klausia, o kas bus, jei žmogus negalės atvykti į pakartotinį sveikatos patikrinimą, kokios pasekmės jo lauks?
Kaip aiškinama, jei asmuo neatvyks į papildomą asmens sveikatos patikrinimą, gali būti priimtas sprendimas sustabdyti gaunamas išmokas arba jų neskirti, jei jos nepradėtos mokėti. Nebent esama objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, jeigu ūmiai sutrinka asmens sveikata, nutinka stichinė nelaimė ar nelaimingas atsitikimas, miršta šeimos narys, susergama ūmia liga ar panašiai. Ir tai šios aplinkybės turės būti įrodomos dokumentais.
„Jau dabar prognozuoju, kad kils didelis visuomenės nepasitenkinimas. Pavyzdžiui, mano atveju pagal senus įstatymus uždėtas neįgalumas be termino – iki gyvenimo pabaigos. Gal turės teisę patikrinti ir tokius asmenis? Lai pirmiausiai pavaiko specialistus“, – pridūrė neįgaliesiems atstovaujanti R.Kavaliauskaitė.

---

 
Komentaras 
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas:

- Kadaise buvo gydytojai prie „Sodros“ ir, kai juos panaikino, sergančiųjų labai padaugėjo. Kadangi iš mūsų visų reikalauja racionaliai išnaudoti lėšas, o žmogiška prigimtis tokia, kad kartais nesinori laikytis nustatytų taisyklių ir tvarkų, papildoma kontrolė tikrai nepakenks. Žinoma, yra žmogiška abejoti viskuo, kas nauja. Ar girdėjote, kad pasiūlius naujovę, žmonės džiaugtųsi: oi, kaip gerai, ilgai laukėme, akis pražiūrėjome. Iš karto pasipila kritika: blogai tas ir anas. Jei niekas nepasiūlo, kaip tą problemą spręsti geriau, spręsime šitaip. Pinigų tam išeina pakankamai daug ir nebeužtenka tiems, kuriems išmokų reikia iš tikrųjų. Visi bumai su susirgimais, neįgalumu yra dėlto, kad maži žmonių atlyginimai, mažos pensijos ir jie ieško būdų, kaip papildomai gauti išmokas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!