Vienybė šviečia
Vienybė išties šviečia! „Blue/ Yellow for Ukraine“ organizacijai, kuri rūpinasi pagalba Ukrainos kariams, kovo 1 d. duomenimis, suaukota 8 mln. eurų. Prie šios neįtikėtinos sumos surinkimo prisidėjo ir medikai.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai paaukojo išties rekordinę 10 tūkst. eurų sumą. Nuo jų neatsilieka ir „Aukštaitijos implantologijos klinika“, kuri paskelbė pervedanti organizacijai 5 tūkst. eurų: „Taip pat klinikoje kiekvieną pacientą kviesime paremti tuos, kam dabar reikalingas kiekvienas euras.“
 
Tačiau pagalba neapsiriboja vien pinigais. Įvairios ligoninės ir privačios klinikos viešai skelbia, kad nuo karo bėgantiems ukrainiečiams teiks nemokamą medicininę pagalbą. Jau anksčiau Odontologų rūmai paskelbė, kad sudarinėja bendrą odontologijos klinikų sąrašą, kurios savanoriškai nusprendė nemokamai teikti paslaugas. Nacionalinis vėžio instituto atstovai teigdami, kad „vėžio gydymas neturi būti stabdomas net ir sudėtingose situacijose“ pakvietė ukrainiečius toliau tęsti saugų gydymą Lietuvoje. Privati „Narkus Clinic“ klinika paskelbė, kad jų gydytoja Giedrė teiks nemokamas konsultacijas. O klinika „Unavita“ kreipėsi į pagalbą teikiančias organizacijas ir pasiūlė suteikti būtiniausias medicinines priemones vežti į Ukrainą: vaistus, tvarsčius, dezinfekuojamuosius skysčius.
 
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė pabrėžia, kad „migrantų krizės metu ligoninės bendruomenė turėjo reikalingiausių daiktų, drabužių, batų paramos iniciatyvą – reagavo į skubų Raudono Kryžiaus prašymą. Bendruomenės įsitraukimas buvo didžiulis, prieš keletą savaičių vienas ligoninės skyrių savo iniciatyva organizavo labdarą.“ Todėl ligoninės bendruomenė pasiruošusi dar kartą susitelkti ir, tik prireikus humanitarinės pagalbos Ukrainai, ją suteikti. „O šiuo metu valstybiniu lygmeniu dalyvaujame Sveikatos apsaugos ministerijos koordinuojamose pagalbos teikimo projektuose, teikdami duomenis apie mūsų galimybes teikti medicininę, medikamentinę pagalbą“, - pasakoja S.Tenytė.
 
Kas, jei ne mes
Sveikatos ministerija prasidėjus karui Ukrainoje išplatino pranešimą su kvietimu medikams jungtis į savanorių gretas, kurie keliautų į šalį. Kaip nurodoma tokiose misijose dažniausiai reikalingi reanimacijos, intensyviosios terapijos gydytojai, chirurgai, traumatologai, slaugytojai ir paramedikai.
 
Sustabdžius registraciją Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ pranešė, kad beveik trys šimtai drąsių medikų yra pasiruošę vykti į misiją Ukrainoje ir padėti nuo karo nukentėjusiems asmenims. Respublikinė Šiaulių ligoninė nurodė, kad šiuo metu keturi anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro gydytojai išreiškė norą prisijungti prie iniciatyvos. Viena šių gydytojų anesteziologė reanimatologė Kristina Arlauskaitė pasakoja, kad dar nepaskelbus viešo kvietimo ji jau žinojo, kad jungsis prie iniciatyvos.
 

„Nuo to momento, kai sužinojau, kad vyksta karas, laukiau kvietimo“, – pabrėžia Respublikinės Šiaulių ligoninės anesteziologė reanimatologė Kristina Arlauskaitė.

 
Jai antrina ir kita ligoninės anesteziologė reanimatologė, kuri nenorėjo viešinti vardo: „Pamačius situaciją Ukrainoje iš pradžių apėmė bejėiškumo jausmas, tačiau vėliau ėmiau galvoti apie tai, kuo galėčiau prisidėti.“ Pasiteiravus apie baimės ir nerimo jausmus gydytoja ryžtingai atsako, kad „su laiku, turint nemažai sunkių situacijų, kaip paciento gaivinimas, susiformuoja refleksas – pradėjus dirbti išnyksta visos baimės.“
 

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojai taip pat neliko abejingi – savanoriškai registravosi vykti į Ukrainą. Širdies chirurgas dr. Aleksejus Zorinas pateikia tris priežastis, kodėl nori prisijungti prie medikų komandos: „Neapibūdinama gėda už šalį, kurioje esu gimęs ir iki dvejų metukų gyvenęs. Iš šios šalies dabar yra tiesiog pagrobta ateitis. Antroji priežastis – sukrečiantys bičiulės gydytojos pasakojimai, su kuria nuolat susirašinėju, tiesiog neleidžia būti abejingam. Neabejingumas politine ir žmogiškąja prasme – mes nebegalime nieko nedaryti!“

 
O Infekcinių ligų centro COVID-19 skyriaus slaugytoja Snieguolė Statauskienė sako suprantanti, kad ukrainiečiai kovoja ne tik už save, bet ir už mus. Artimų bičiulių Kijeve turinti Snieguolė virpančiu balsu pasakoja apie paskutinį pokalbį su rūsyje pasislėpusiais draugais. Paskutiniai jų žodžiai – „labai tave mylim, bet galim nebepasimatyt“ – sukrečia ir ji siekianti padėti tuo, kuo galinti:
 

„Tai yra mano pagalba – širdimi ir rankomis. Esu širdimi su Ukrainos tauta, jų skausmas – mano skausmas“, - sako Santaros klinikų Infekcinių ligų centro COVID-19 skyriaus slaugytoja Snieguolė Statauskienė.

 
Pirmajame sąraše taip pat yra vienuolika specialistų iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės.
 

„Aš esu karo gydytojas. Karo medicina – mano sąmoningai suvokta aplinka. Kai mano tėvelis kalėjo Stalino lageriuose, ukrainietis išgelbėjo jam gyvybę. Mano pareiga dabar tai padaryti. Noriu, kad mūsų žmonės būtų labai gerai parengti, instruktuoti, turiu patirties tai darant“, – sako gydytojas anesteziologas reanimatologas, atsargos karo gydytojas Gintaras Berkevičius.

 
„Aš ukrainietė. Moku ukrainiečių kalbą. Aš jau ne jauna, mano vaikai užauginti, aš galiu ir turiu važiuoti“, – priežastį įvardija ligoninės akušerė Tatjana Kuzmickienė.
 

„Šitas karas ir mūsų. Kiekvienas prisideda, kaip gali. Naikintuvų nepilotuoju, bet žinau, kuriuo galu skalpelį laikyti, tai taip ir prisidedu. Naudingiausiai gali prisidėti, darydamas tai, ką moki geriausiai“, – sako gydytoja akušerė ginekologė Agnė Marcinkutė.

 

Pasak LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytojos anesteziologės reanimatologės Vilmos Traškaitės-Juškevičienės, apsisprendimas nebuvo ir nėra lengvas: „Žinau, kas vyksta Ukrainoje. Su kolegomis kasdien palaikome ryšį. Stebėti iš šono veiksmus yra labai sunku – norisi prisidėti, pagelbėti. Taip pat noriu įgauti patirties, nes negalima žinoti, ar su tokia situacija neteks greitu metu susidurti ir Lietuvoje. Suprantant viso to kainą, sprendimas tampa labai sudėtingas.“

 
„Žinoma, baimė yra. Jos negali nebūti, kai stebime tokio žiaurumo ir ciniškumo įvykius bei agresoriaus veiksmus svetimoje žemėje. Šiek tiek padeda tai, kad pagrindiniai mūšiai vyksta Kijeve, Charkove, Odesoje ar kituose miestuose. Vakarų Ukraina šiek tiek ramesnė, ten bėga ir nemažai ukrainiečių. Tačiau garantijų neduoda niekas, kad vakaruose esantys miestai ir jų gydymo įstaigos išliks saugūs, nebus apsupti ir apšaudyti. Sunku pasakyti, kaip medikai tvarkosi su baime. Manau, kad padeda darbas, į kurį susikoncentruoji ir galvojimas, kad viskas bus gerai. Žinoma, svarbiausia yra matyti prasmę ir žinoti, kodėl tai darai. Kova prieš bendrą priešą suvienija, o ukrainiečiams kova ginant savo šalį suteikia ypač daug jėgų ir stiprybės“, – sako gydytoja.

---

 
Kaip padėti Ukrainai?

1. Aukojimas BLUE/YELLOW

Banko sąskaita: LT17 7300 0101 4089 4869
Bankas: Swedbank
Gavėjas: VšĮ Mėlyna ir geltona
Mokėjimo paskirtis: PARAMA
Bankera (UAB Pervesk) LT483550020000014662

2. Aukojimas „Mūsų širdys ir rankos – Ukrainai“ (Parama bus skirta tiesioginei pagalbai Ukrainos žmonėms)

Aukoti galima internetiniame puslapyje: https://www.aukok.lt/projektai/Musu-sirdys-ir-rankos-Ukrainai

3. Jei turite vietos savo namuose ar papildomas patalpas, kur galite priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius, užsiregistruokite „Stiprūs kartu“ platformoje. Nuoroda: https://stipruskartu.lt/
4. Jei galite suteikite prieglobstį gyvūnams atvykstantiems iš Ukrainos. Registracijos anketa: https://bit.ly/PrieglobstisGyvunams
5. Šiuo metu registracija savanorystei Lietuvos Raudonajame kryžiuje sustabdyta, tačiau galite prisijungti prie Lietuvos Carito: https://forms.gle/EkAD8iSJt4aYYr3x8, Maltos Ordino: https://forms.office.com/r/E3gGXPpkvB, „Maisto banko“: www.maistobankas.lt/reg,  „Gelbėkit vaikus“: informacija@savethechildren.org

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!