Receptinio modelio (ne)pakanka
„Tabako žalos mažinimas skatina suaugusius rūkančiuosius, kurie negali arba nenori nutraukti nikotino vartojimo, pereiti nuo mirtinų deginamųjų cigarečių prie saugesnių nikotino produktų, tokių kaip nikotino „veipai“, nikotino maišeliai, švediškas snus ir kaitinamojo tabako gaminiai. Šie produktai tabako nedegina. Paaiškėjo, kad šie produktai yra reikšmingai saugesni nei vartojamas deginamasis tabakas“, – tabako žalos mažinimui skirtame renginyje – 10-oje „Global Forum on Nicotine 2023“ konferencijoje (GFN) Varšuvoje – diskutavo daugiau kaip 70 ekspertų iš įvairių šalių.
 
Didelis dėmesys skiriamas naujoviškų tabako gaminių kaip farmakologinių produktų klausimams.
„International Fellow of the Taxpayers Protection Alliance“ atstovo Martino Cullipu (Didžioji Britanija) teigimu, receptiniai „veipai“ – tai gera idėja, tačiau toks modelis turi trūkumų. Pasak jo, kyla nemažai nepasitikėjimo, nes manoma, kad įtvirtinus receptines el. cigaretes, tai ribos alternatyvų sklaidą visoje vartojimo rinkoje. Receptiniame modelyje, pasak M.Cullipo, nėra atsižvelgiama, kad daug „veiperių“ prie alternatyvų perėjo visai atsitiktinai. „Niekada nebandžiau mesti rūkyti. Pabandžiau garinimo produktą, norėdamas išbandyti ir tiesiog pamiršau rūkyti per keletą metų. Dalis rūkančiųjų tikrai nesvarstytų rinktis receptinių el. cigarečių (kaip rūkymo nutraukimo įrankio). Ir, jeigu išnyktų vartotojų rinka, tokie žmonės kaip aš niekada nemestų“, – patirtimi dalijosi ekspertas.
 
„Clarityse Ltd“ savininko Marko Dickinsono (Didžioji Britanija) teigimu, dėl įvairovės ir pasirinkimo galimybės reikėtų turėti ir receptinius, ir nereceptinius „veipus“. Rūkantiesiems deginamąjį tabaką (cigaretes), pasak M.Dickinsono, mokslo ir medicinos užnugaris suteiktų daugiau pasitikėjimo jų sprendimui (pakeisti cigaretes į „veipus“). O atviriems medicinos sektoriaus teikiamai pagalbai, būtų galimybė rinktis receptinį kelią.
 
Svarbiausia – pasirinkimo galimybė
Visuomenės sveikatos mokslininkas Jasjitas Ahluwalia (JAV) antrino ir nurodė, kad svarbiausia yra pasirinkimo galimybė. Pasak mokslininko, turėtų būti didelė įvairovė pasirinkimų, kad cigarečių vartotojai galėtų pasirinkti mažiau žalingus produktus. Pasak J.Ahluwalia, vis dar yra didelė problema, kad reikšminga dalis JAV gydytojų turi klaidingą nuomonę, jog pats nikotinas (kaip medžiaga) kelia vėžį ir, kad elektroninės cigaretės yra žalingesnės nei tradicinės. O tai, pasak J.Ahluwalia, yra netiesa.
 
Gydytojas Sudhanshu Patwardhanas iš Indijos pastebėjo, jog pirmojo pasaulio valstybėse situacija yra kur kas palankesnė alternatyvių tabako gaminių vartotojams nei mažas arba vidutines pajamas gaunančiose šalyse. „Centre for Health Research and Education“ įkūrėjas teigė, kad, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose yra gausus mažiau žalingų tabako gaminių pasirinkimas, tačiau Indijoje situacija yra priešinga. Šioje šalyje tradicinių rizikingiausių tabako gaminių pasirinkimas yra gausus, tačiau trūksta alternatyvių tabako gaminių.
 
„80 procentų rūkančiųjų gyvena mažas arba vidutinio pajamų gaunančiose šalyse. Augant gyventojų populiacijai, kartu didėja ir rūkančiųjų gretos. Šių šalių sveikatos apsaugos sistema yra mažiau pajėgi pasiūlyti pagalbą gyventojams mesti rūkyti, o ankstyvos su rūkymu susijusių ligų diagnostikos galimybės yra labai ribotos“, – rašoma oficialiame „Global Forum on Nicotine“ pranešime.
 
Projekto rengėjai seka Australijos pavyzdžiu
Lietuvoje taip pat intensyviai diskutuojama apie naujoviškus tabako gaminius. Viena vertus, rimtai svarstoma, kad tokie gaminiai padeda atsisakyti žalingesnių rūkymo būdų (cigarečių), kita vertus, spartus šių gaminių išpopuliarėjimas tarp jaunimo ir anksčiau nerūkiusiųjų verčia sunerimti. Svarbiu klausimu lieka kaip pasiekti, kad mažiau žalingi ir saugesni tabako gaminiai netaptų patraukliu pasirinkimu nerūkantiems (nepilnamečiams) asmenims. Seimo patvirtintoje „Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų“ atkreipiamas dėmesys, kad naujoviškų tabako gaminių žala sveikatai dar nėra deramai ištirta, strategijoje numatomos gairės spręsti kylančias problemas, analizuojamos vartotojų grupės ir kt.  
 
Praėjusią savaitę buvo įregistruotas ir įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatyta uždrausti pardavinėti elektronines cigaretes įprastose vietose. Įstatymo pataisymo projekto rengėjų tvirtinimu, elektroninės cigaretės turėtų būti pardavinėjamos vaistinėse pateikus gydytojo išrašytą receptą. Pastarosios elektroninės cigaretes galėtų įsigyti tik iš licencijuotų gamintojų arba didmeninės prekybos licencijas turinčių ūkio subjektų. Įstatymo projekte paminėtas Australijos pavyzdys, kur esą nuo 2021 metų spalio 1-osios perkant nikotino garinimo produktus, pavyzdžiui, elektronines cigaretes, nikotino kapsules ir skystą nikotiną, vartotojams reikia galiojančio Australijos gydytojo recepto. Teigiama, kad tokį receptą gali, bet neprivalo, išrašyti tik į patvirtintą sąrašą įtraukti gydytojai. Kiekvienu atveju jie priima sprendimą įvertinę riziką ir naudą konkrečiomis aplinkybėmis.
 
„Priėmus šį sprendimą visoje Australijoje ne tik prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir skystu nikotinu be recepto yra neteisėta, bet ir šių produktų turėjimas ar naudojimas be recepto yra neteisėtas, o taip pat elektroninių cigarečių produktų importas iš užsienio interneto svetainių be galiojančio gydytojo recepto yra neteisėtas. Artimiausiu metu Australijoje numatoma parengti daug įvairių švietimo ir komunikacijos priemonių, skirtų padėti sveikatos priežiūros specialistams ir vartotojams susipažinti su pokyčiais“, – priduriama rašte.
 
Savo ruožtu prof. psichologas psichoterapeutas Gediminas Navaitis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dėmesys telkiamas į draudimus, o „mažiau žalingo vartojimo“ samprata yra už praktikos ir diskusijų ribų. Draudimų kelias, pasak jo, yra dalinis ir reikšmingesnio rezultato neatneš. „Visuomenėje egzistuoja trys grupės: rūkantys, nerūkantys ir mažiau žalingai rūkantys. Kartu galima siekti didinti ir nerūkančiųjų gretas, ir rūkantiems cigaretes asmenims pasiūlyti mažiau žalingas vartojimo alternatyvas“, – akcentavo žinomas psichologas-psichoterapeutas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!