Koncertina jauniesiems medikams?

Sima Kazarian
2021-10-28
„Šita pilnatis kaip niekada veikia stipriai ir užtikrintai. Šįkart blankia šviesa ji užkabino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius, mat šie paserviravo seną, pašvinkusį, tik mikrobangėje pašildytą Andriukaičio netikrą zuikį – rezidentai turi atidirbti motinai tėvynei!“ –  taip savo „Facebook“ paskyroje sureagavo Cinišku chirurgu prisistatantis Edgaras Kulikauskas į siūlymą valstybės lėšomis rezidentūrą baigusiems medikams privalomai kelerius metus atidirbti Lietuvoje.
Koncertina jauniesiems medikams?
Politikų ketinimai priversti valstybės lėšomis rezidentūrą baigusius medikus privalomai kelerius metus atidirbti Lietuvoje, jaunųjų gydytojų nuomone, yra netoleruotini

Ir taip dirba
Rezidentai nėra tik studentai naudojantys mokesčių mokėtojų pinigus – rezidentūros metu jie ir dirba, dauguma – universitetinėse ligoninėse. Kaip LRT radijui kalbėjo Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas, rezidentai vyksta ir į regionus, tačiau universitetams jie yra nepamainomi žmogiškieji ištekliai, todėl lengviau važiuoti į provinciją „ne rezidentūros rėmuose dirbant virš etato krūvio“.
 
JGA Seimo Sveikatos komiteto narius vadina tiesiog veidmainiais. „Šią savaitę dar kartą pamatėme specialistų planavimo problemos ignoravimo, baimės iš dviejų universitetų atimti autonomiją ir sveikatos sistemos strategijos nebuvimo pasekmes“, – skelbė JGA ir priekaištavo, kad valstybė pirmiausiai sumoka universitetams, kurie neužtikrina pakankamos edukacijos kokybės, o su rezidentu neretai elgiasi kaip su savo nuosavybe.

 
Anot vyresniojo gydytojo rezidento Benedikto Jonuškos, normalu, kai rajono ligoninės ir savivaldybės stengiasi pritraukti jaunus specialistus siūlydamos apmokėti rezidentūrą su sąlyga ten atidirbti, tačiau kai tai tampa prievarta – netoleruotina. Šią poziciją paremia ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
 
„Demokratinis modelis“
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigia, kad aštrūs jaunųjų gydytojų pasisakymai jo nuomonės nekeičia, nors kad idėja palaikymo Seime nesulauks – neatmeta. „Klausiate, ar neperžengta riba? Tikrai ne. Daugybę interviu per dieną turiu duoti šia tema ir visiems kartoju – šis siūlymas racionalus, jis buvo ir praėjusioje kadencijose, gal ryškiausiai jį kėlė Andriukaitis. Latvija, Vengrija, Graikija, atskiros Vokietijos žemės turi pritaikiusios šį modelį.
 
Jeigu mokesčių mokėtojai suneša pinigus už šių žmonių išsilavinimą, tai reikia gerbti“, – savimonę žadino politika ir pridūrė, kad dar nenuspręsta, kiek metų reikėtų atidirbti tėvynės labui. „Gal ketverius, gal pora, o gal vienerius. Žinoma, tai nelies tų studentų, kurie jau dabar yra rezidentūroje“, – dėstė pašnekovas. K.Kilčiauskas teigė, kad Graikijoje tokia sistema neegzistuoja, o Latvijos sveikatos apsaugos sistema tokia problemiška, kad jokiu būdu negalėtų būti pavyzdžiu Lietuvai.
 
Paklaustas, ar siūlymas nėra diskriminacinis kitų specialybių atžvilgiu, A.Matulas aiškino, kad mediko profesija ypatinga ir reikalauja išskirtinių priemonių, ypač, kai regionuose jų taip trūksta. „Tai demokratinis modelis, nematau čia jokio lažo, – įsitikinęs politikas.

 
Medicinos studentai negali suvokti ir priekaištų, kad renkasi geriau apmokamas specializacijas, užuot pasirinkę dirbti šeimos gydytoju regione. Jie teiraujasi, ką sveikatos apsaugos sistemos formuotojai patys padarė algų, mokesčių, popierinio darbo, pagalbinio personalo, krūvių klausimais. „Bandote pridengti jaunais specialistais, siųsdami juos sudegti į visokius kalabybiškius. Andriukaičiui šitas fintas nepaėjo – jums irgi nepaeis. Gana lunatikuoti, medicinos studentai jums nėra nieko skolingi, sienų koncertina neapjuosit“, – reagavo E.Kulikauskas.

 
Komentaras

Laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė:

- Skamba keistai ir neadekvačiai, nes draudimas laisvai pasirinkti darbo vietą, prieštarauja šiuolaikinio demokratinio pasaulio vertybėms. Reikėtų pasvarstyti, kodėl baigę studijas medikai nenori dirbti ten, kur jų rankų laukiama? Gal problemos slypi pačioje sveikatos apsaugos sistemoje, jos sąrangoje, tarpusavio santykiuose, darbo sąlygose?
 
Jei medikams bus draudžiama patiems spręsti, kur jie dirbs, problemos tai neišspręs, tik jų padaugins. Jaunuoliai arba nesirinks šios profesijos, arba išvyks dar būdami studentai, nes Europoje medicinos darbuotojų trūksta visur. Bus dviguba žala – ir medikų neturėsime, ir žmonės bus išprovokuoti emigruoti. 
 
Problemą matau uždelstoje aukštojo mokslo reformoje, kuri turi daug aspektų, mokslas už mokslą – vienas jų. Lietuvoje tebėra daug valstybės finansuojamų vietų, dėl to neplėtojama ir nebręsta studijų paskolų rinka, kurioje studentai galėtų rasti įvairių kreditavimo pasiūlymų ir pasirinkti juos pagal jiems tinkamas sąlygas. Juk jei studentai patys galėtų rinktis iš kreditavimo sutarčių su skirtingomis sąlygomis (tarp jų galėtų būti ir tokių, kur susitariama atidirbti tam tikrą laiką konkrečioje gydymo įstaigoje), būtų nauda abiem pusėms. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    S.V.Alšauskė: ateities medicinai mūsų neruošia

    Biologinio laikrodžio reguliavimas – ne tik estetika, bet ir medicina – tuo įsitikinusi Kauno klinikų šeimos gy...
    Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

    Prof. P.Šerpytis: „Bendruomeniškumas gali tapti vaistu nuo vienišumo“

    Vasario 14-ąją daugybė žmonių visame pasaulyje švenčia Valentino dieną. Tačiau ne visi turi su kuo ją praleisti, o ir vieni...

    Budinti vaistinė


    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Netylant kalboms apie inovatyvių vaistų trūkumą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, esą didelė...
    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių...

    razinka


    Sveika šeima


    Pasibaigusio galiojimo produktai – ir ministro šaldytuve

    Jei anksčiau pirkėjas, parduotuvėje aptikęs maisto produktą su pasibaigusiu galiojimo terminu, suskubdavo kviesti maisto inspektorius, dabar jį gali ramiai įsidėti į krepšelį. Jau metus galioja Maisto įstatymo pakeitimas, leidžiantis prekiauti maisto produktais, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, bet jis yr...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indijoje – progresuojančiojo paralyžiaus protrūkis

    Indijoje nuo metų pradžios reta neurologine liga, sukeliančia viso kūno paralyžių, susirgo daugiau nei pusantro šimto žmonių. Giljeno-Barė sindromas sparčiai plinta technologijų centre Punėje, keldamas nerimą tiek medikams, tiek visuomenei.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Planuoto elgesio teorija
    Henrikas Vaitiekūnas Planuoto elgesio teorija
    Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Audrius Petrošius Klampūs privilegijų pančiai Klaipėdoje
    Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?
    Andrej Rudanov Atvirai apie Lietuvos sveikatos sistemos skaudulius: ar esame pasirengę pokyčiams?

    Naujas numeris