Ir taip dirba
Rezidentai nėra tik studentai naudojantys mokesčių mokėtojų pinigus – rezidentūros metu jie ir dirba, dauguma – universitetinėse ligoninėse. Kaip LRT radijui kalbėjo Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas, rezidentai vyksta ir į regionus, tačiau universitetams jie yra nepamainomi žmogiškieji ištekliai, todėl lengviau važiuoti į provinciją „ne rezidentūros rėmuose dirbant virš etato krūvio“.
 
JGA Seimo Sveikatos komiteto narius vadina tiesiog veidmainiais. „Šią savaitę dar kartą pamatėme specialistų planavimo problemos ignoravimo, baimės iš dviejų universitetų atimti autonomiją ir sveikatos sistemos strategijos nebuvimo pasekmes“, – skelbė JGA ir priekaištavo, kad valstybė pirmiausiai sumoka universitetams, kurie neužtikrina pakankamos edukacijos kokybės, o su rezidentu neretai elgiasi kaip su savo nuosavybe.
 
Anot vyresniojo gydytojo rezidento Benedikto Jonuškos, normalu, kai rajono ligoninės ir savivaldybės stengiasi pritraukti jaunus specialistus siūlydamos apmokėti rezidentūrą su sąlyga ten atidirbti, tačiau kai tai tampa prievarta – netoleruotina. Šią poziciją paremia ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
 
„Demokratinis modelis“
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigia, kad aštrūs jaunųjų gydytojų pasisakymai jo nuomonės nekeičia, nors kad idėja palaikymo Seime nesulauks – neatmeta. „Klausiate, ar neperžengta riba? Tikrai ne. Daugybę interviu per dieną turiu duoti šia tema ir visiems kartoju – šis siūlymas racionalus, jis buvo ir praėjusioje kadencijose, gal ryškiausiai jį kėlė Andriukaitis. Latvija, Vengrija, Graikija, atskiros Vokietijos žemės turi pritaikiusios šį modelį.
 
Jeigu mokesčių mokėtojai suneša pinigus už šių žmonių išsilavinimą, tai reikia gerbti“, – savimonę žadino politika ir pridūrė, kad dar nenuspręsta, kiek metų reikėtų atidirbti tėvynės labui. „Gal ketverius, gal pora, o gal vienerius. Žinoma, tai nelies tų studentų, kurie jau dabar yra rezidentūroje“, – dėstė pašnekovas. K.Kilčiauskas teigė, kad Graikijoje tokia sistema neegzistuoja, o Latvijos sveikatos apsaugos sistema tokia problemiška, kad jokiu būdu negalėtų būti pavyzdžiu Lietuvai.
 
Paklaustas, ar siūlymas nėra diskriminacinis kitų specialybių atžvilgiu, A.Matulas aiškino, kad mediko profesija ypatinga ir reikalauja išskirtinių priemonių, ypač, kai regionuose jų taip trūksta. „Tai demokratinis modelis, nematau čia jokio lažo, – įsitikinęs politikas.
 
Medicinos studentai negali suvokti ir priekaištų, kad renkasi geriau apmokamas specializacijas, užuot pasirinkę dirbti šeimos gydytoju regione. Jie teiraujasi, ką sveikatos apsaugos sistemos formuotojai patys padarė algų, mokesčių, popierinio darbo, pagalbinio personalo, krūvių klausimais. „Bandote pridengti jaunais specialistais, siųsdami juos sudegti į visokius kalabybiškius. Andriukaičiui šitas fintas nepaėjo – jums irgi nepaeis. Gana lunatikuoti, medicinos studentai jums nėra nieko skolingi, sienų koncertina neapjuosit“, – reagavo E.Kulikauskas.

---

 
Komentaras
Laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė:

- Skamba keistai ir neadekvačiai, nes draudimas laisvai pasirinkti darbo vietą, prieštarauja šiuolaikinio demokratinio pasaulio vertybėms. Reikėtų pasvarstyti, kodėl baigę studijas medikai nenori dirbti ten, kur jų rankų laukiama? Gal problemos slypi pačioje sveikatos apsaugos sistemoje, jos sąrangoje, tarpusavio santykiuose, darbo sąlygose?
 
Jei medikams bus draudžiama patiems spręsti, kur jie dirbs, problemos tai neišspręs, tik jų padaugins. Jaunuoliai arba nesirinks šios profesijos, arba išvyks dar būdami studentai, nes Europoje medicinos darbuotojų trūksta visur. Bus dviguba žala – ir medikų neturėsime, ir žmonės bus išprovokuoti emigruoti. 
 
Problemą matau uždelstoje aukštojo mokslo reformoje, kuri turi daug aspektų, mokslas už mokslą – vienas jų. Lietuvoje tebėra daug valstybės finansuojamų vietų, dėl to neplėtojama ir nebręsta studijų paskolų rinka, kurioje studentai galėtų rasti įvairių kreditavimo pasiūlymų ir pasirinkti juos pagal jiems tinkamas sąlygas. Juk jei studentai patys galėtų rinktis iš kreditavimo sutarčių su skirtingomis sąlygomis (tarp jų galėtų būti ir tokių, kur susitariama atidirbti tam tikrą laiką konkrečioje gydymo įstaigoje), būtų nauda abiem pusėms. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!