Pirmi kirčiai dar kovo pradžioje
Strėlės ligonių kasų atžvilgiu iš Seimo Sveikatos reikalų komiteto skriejo dar kovo pradžioje. Nesulaukusios pinigų už praėjusiais metais suteiktas papildomas „viršsutartines“ paslaugas į komitetą kreipėsi dalis rajonų ligoninių. Jų vadovų teigimu, už papildomai suteiktas stacionarines paslaugas (pvz., slaugą) ligonių kasos kasmet sumokėdavo metų pabaigoje, tačiau viską esą pakeitė apmokėjimo tvarką pakeitęs gruodžio 23 d. tuomet neseniai pareigas pradėjusio eiti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymas. Ligoninių atstovai tikino, jog apie kai kurias gydymo įstaigas į bankrotą galinčius nuvesti pokyčius, VLK jų neinformavo. Ypač daug nuostolių patyrė Šilalės ligoninė – jai įsiskolinimas siekia beveik 500 tūkst. eurų.
 
VLK vyriausias patarėjas Viačeslavas Zaksas tuomet tvirtino, kad su visomis gydymo įstaigomis atsiskaityta, o esama tvarka galiojo jau nuo kovo mėnesio – gruodį pasirašytas įsakymas naujų principų neįvedė.
Komiteto nariai tąkart vienbalsiai priėmė protokolinį nutarimą – ministerijai ir ligonių kasoms pasiūlyta sumokėti gydymo įstaigoms už pernai suteiktas sutartyje nenumatytas paslaugas.
 
Komitetui pateiktame atsakyme, atsižvelgiant į „išskirtines 2020 m. aplinkybes“ numatoma taikyti nuostolių kompensavimo priemonę–subsidiją. Pagal ją reikšmingų nuostolių dėl pandemijos patyrusios gydymo įstaigos galės kreiptis į ministeriją, kuri ir nuspręs dėl jų kompensavimo.
L. S. kalbinti rajonų ligoninių vadovai teigė su komitetui pateiktu atsakymu dar nesusipažinę, todėl pacituotą jo turinį vertino atsargiai. Vis dėlto Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas buvo kategoriškas – ministerijos ir ligonių kasų atsakymas nesprendžia dėl metų gale pakeistos apmokėjimo tvarkos susidariusios situacijos: „Reikia taisyti klaidas, o ne žadėti kažkokį kompensavimo mechanizmą.“ 
 
Dar vienas kirtis – dėl GMP finansavimo
Kritikos ligonių kasų atžvilgiu negailėta ir viename iš paskutinių Sveikatos reikalų komiteto posėdžių. Tąkart – dėl GMP paslaugų finansavimo.
Pagal 2010-aisiais pasirašytą tuomečio sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsakymą, šios paslaugos finansuojamos atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Mažesniųjų savivaldybių ir jose esančių GMP stočių atstovai dėl galiojančios tvarkos skundėsi mažėjančiu finansavimu. Jų teigimu, ligonių kasų skiriamos lėšos neleidžia užtikrinti pakankamo brigadų skaičiaus, todėl skyles tenka kamšyti savivaldybių pinigais.
 
Problemas dar labiau išryškino COVID-19 pandemija ir jos metu išaugęs iškvietimų skaičius. Dėl to kai kurių savivaldybių gyventojams kyla rizika likti be skubiosios pagalbos.
Problemą turėtų išspręsti ministerijoje dar tik rengiamas GMP įstatymo projektas ir reformos modelis. Todėl esamą finansavimo tvarką, nelaukiant reformos, ragina peržiūrėti tiek GMP stočių atstovai, tiek kai kurie komiteto nariai.
 
„Čia savaitės ar dviejų klausimas ligonių kasoms peržiūrėti finansavimo modelį ir pasiūlyti ministerijai, kaip spręsti šį klausimą. Ligonių kasa gyvena gilioje stagnacijoje, kolega Kacevičius džiaugiasi pareigomis ir gyvenimu, atsirašinėja mums biurokratinius dalykus“, – teigė A.Matulas, kartu pasiūlęs savivaldybėms nuo kitų metų atsisakyti savo lėšomis finansuoti GMP brigadas.   
„Gerbiamas ligonių kasų direktoriau, virš jūsų susikaupė debesys“, – pridūrė komiteto pirmininkas, pažadėdamas kelti G. Kacevičiaus tinkamumo eiti pareigas klausimą, jei ligonių kasa nepateiktų jokių pasiūlymų.
 

„Į mus, kaip į komitetą, ligonių kasos valosi kojas. (...) Mano galva ligonių kasa turi būti

panaikinta ir prijungta prie Mokesčių inspekcijos arba „Sodros“, – piktinosi komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.

 
Braška VLK vadovo kėdė
VLK ir jos vadovas G.Kacevičius kai kurių Sveikatos reikalų komiteto narių nemalonę užsitraukia ne pirmąkart. Ar tai reiškia, kad braška VLK vadovo kėdė?
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas VLK direktorių kaltina nesugebėjimu reaguoti į kintančią situaciją, užsispyrimu laikantis prieš keliolika metų patvirtintos tvarkos, nenoru spręsti įsisenėjusias problemas. „Matau kad problemos nesprendžiamos, matau, kad yra išsisukinėjama, meluojama. Mano manymu, toks vadovas, kuris šitaip orientuoja įstaigos veiklą, yra netinkamas. (...) Jeigu tai tęsis, be abejonės, kalbėsime, ar pasitikėti direktoriumi“, – sakė A.Matulas. 
 
O R.Žemaitaitis tikino, kad jo kritikos objektas – ne ligonių kasų vadovas, bet įstaigos vadybinis darbas. „Ligonių kasose nėra jokio progreso, gebėjimo vadybiškai sutvarkyti struktūrą. Akivaizdu, kad ligonių kasų išlaidos didėja, tačiau administravimas yra visiškai netinkamas ir nelogiškas, jeigu mes sulaukiame šitiek daug problemų“, – sakė Seimo narys, patikinęs, kad palaikytų klausimą dėl G.Kacevičiaus tinkamumo toliau eiti pareigas.
 
A.Veryga direktorių gina
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, opozicijoje dirbantis „valstietis“ Aurelijus Veryga VLK direktorių linkęs ginti ir teigia, kad kritika skrieja ne tuo adresu – ligonių kasa esą tik vykdo ministerijos suformuotą politiką. „Jeigu jau norima kelti priekaištus, pirmiausia reikia klausti ministrą, nes jis yra pagrindinis žmogus, kuris turėtų į juos atsakyti“, – įsitikinęs A.Veryga.
 
Todėl, jei komitete būtų iškeltas nepasitikėjimo VLK vadovu klausimas, buvęs sveikatos apsaugos ministras jo nepalaikytų. Anot jo, G.Kacevičius yra „turbūt vienas geriausių, profesionaliausių ir šiuolaikiškiausių vadovų, kuriuos ligonių kasos yra kada nors turėjusios“.
 
„Didžiąją dalį teisės aktų, liečiančių paslaugų apmokėjimą, ruošia ligonių kasa. Ministerija tik pasirašo. Kol kas strėlės krypsta į ligonių kasos vadovybę, kuri daugelio problemų nesprendžia arba užsispyrusiai laikosi savo“, – su kolega nesutiko A.Matulas. Vis dėlto Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, esant reikalui, neatmetė galimybės kelti ir kitų asmenų, tarp jų ir konservatorių deleguoto sveikatos apsaugos ministro, atsakomybės klausimą. 

---

Komentaras
VLK direktorius Gintaras Kacevičius:
- Greitosios pagalbos paslaugų finansavimo modelio klausimą artimiausiu metu apsvarstysime kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Priimti sprendimai bus pristatyti Sveikatos reikalų komiteto nariams, ir, be abejonės, paskelbti viešai.
Dėl pasisakymų ir kritikos – esu karjeros valstybės tarnautojas, mano darbą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas bei jame išvardinti pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai. Šių principų griežtai laikausi, todėl politikų pasisakymų visada įdėmiai išklausau ir darau reikiamas išvadas, tačiau jų viešai nekomentuoju.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!